Part, Chapter, Paragraph
1 Intro | mėginimų atgaivinti patristinę egzegezę ir įtraukti atnaujintas
2 Iža,A | Jie pabrėžia, kad mokslinė egzegezė trikdo bei verčia suabejoti
3 Iža,A | dieviškumas. ~Pasak jų, mokslinė egzegezė net ir tada, kai nesukelia
4 I,A,1 | priežasties istorinė-kritinė egzegezė galėjo pasirodyti kaip griaunanti
5 I,B | mokslo pažanga, Biblijos egzegezė vis labiau taiko naujus
6 I,B,1 | kritiškai, nes mokslinė egzegezė neišvengiamai paklūsta kritinio
7 I,B,2 | Naratyvinė analizė ~Naratyvinė egzegezė teikia metodą suprasti bei
8 I,C | tyrimų objektą, biblinė egzegezė turi į tai atsižvelgti.
9 I,C,1 | tekstams aiškinti. Jame egzegezę praturtina tikėjimas ir
10 I,D,3 | tyrimai praturtina biblinę egzegezę, nes padeda geriau suprasti
11 I,D,3 | kalbėti apie “psichoanalitinę egzegezę”, tarsi ji egzistuotų tiktai
12 I,E,1 | neteisingumo. ~Dėl šios priežasties egzegezė negali būti neutrali, ji,
13 I,E,1 | Biblijos tekstus. Tiesa, egzegezė negali būti neutrali, tačiau
14 I,E,2 | Savo tezėms pagrįsti tokia egzegezė, neturėdama nieko geresnio,
15 I,E,2 | konstrukcijos. ~Feministinė egzegezė dažnai akcentuoja valdžios
16 I,E,2 | Šioje srityje feministinė egzegezė gali būti naudinga Bažnyčiai
17 II,A,1 | tvirtino, kad biblinių tekstų egzegezė neįmanoma be supratimą sąlygojančių
18 II,A,2 | gyvenimą. Kiekvieną tektų egzegezę turėtų papildyti “hermeneutika”
19 II,A,2 | Bažnyčios tėvai laikydavo savo egzegezę neužbaigtą tol, kol neišgaudavo
20 II,A,2 | kiekviena tų įvykių pasakojimų egzegezė neišvengiamai implikuoja
21 II,B | vis akivaizdesnis. Senoji egzegezė, savaime suprantama, negalėjusi
22 II,B | prasmės skyrimas. Viduramžių egzegezė skyrė tris dvasinės prasmės
23 II,B | daugialypiškumą, istorinė-kritinė egzegezė daugiau ar mažiau atvirai
24 II,B,2 | Testamente. Tad krikščioniškoji egzegezė apie dvasinę prasmę dažniau
25 II,B,2 | Rašto aiškinimą, senoji egzegezė stengėsi įžvelgti dvasinę
26 II,B,2 | alegorizavimo. Šiuolaikinė egzegezė negali prisikirti tokiems
27 III | MATMENYS ~ ~Katalikiškoji egzegezė nesistengia išsiskirti ypatingu
28 III,B,2 | 2. Bažnyčios Tėvų egzegezė ~Nuo pat pradžios laikytasi
29 III,B,2 | patirtis, pasireiškianti tokia egzegeze, naudinga ir šiandien (plg.
30 III,B,3 | kad mūsų laikais daugėja egzegeze užsiimančių moterų, praturtinančių
31 III,D | fides querens intelectum, egzegezė artimais bei sudėtingais
32 III,D | tekstų. Tačiau, kita vertus, egzegezė teikia kitoms teologijos
33 III,D,1 | Biblijos aiškinimo teologiją. Egzegezė ypač leidžia gyviau ir tiksliau
34 III,D,2 | 2. Egzegezė ir dogminė teologija ~Šventasis
35 III,D,3 | 3. Egzegezė ir moralės teologija ~Analogiškai
36 III,D,4 | konfliktą sukėlė liberalioji egzegezė. Tarp katalikų egzegezės
37 III,D,4 | patirties bei įžvalgumo. Egzegezė vaisingiausia tada, kai
38 IV,A,2 | suponuoja teisingą teksto egzegezę, nustatančią žodinę prasmę.
39 IV,C,4 | klausimai ir t. t. ~Biblinė egzegezė, kad ir negalėdama pretenduoti
40 Išva | dėstymą, būtų ta, kad biblinė egzegezė Bažnyčioje ir pasaulyje
41 Išva | pajėgios iš dalies atnaujinti egzegezę ir duoti daug naudos. Istorinis-kritinis
42 Išva | turėtų skatinti katalikiškąją egzegezę kiek įmanoma vengti tokio
43 Išva | švaistymo. Katalikiškoji egzegezė neturi teisės panašėti į
|