Part,  Chapter, Paragraph

 1 Intro   |      nelengvas diskusijas, kuriose tekstas pamažėle augo. Tikiuosi,
 2 I,A,2   |            bet kuris kitas senovės tekstas, aiškinant jį kaip žmogaus
 3 I,A,3   |     artimesnis originaliam. ~Po to tekstas atitenka lingvistinei (morfologinei
 4 I,A,3   |            kritika nagrinėja, kaip tekstas keitėsi prieš įgaudamas
 5 I,A,3   |     sinchroniniu tyrinėjimu: dabar tekstas aiškinamas kaip toks, remiantis
 6 I,A,4   |           žodį išreiškia galutinis tekstas, o ne jo ankstesnė redakcija.
 7 I,B,1   |        autoriaus), diskursas (arba tekstas) ir klausytojai (arba adresatai).
 8 I,B,2   |            bet kuris asmuo, kuriam tekstas prieinamas, pradedant pirmaisiais
 9 I,B,2   |          kokį suponuoja ar sukuria tekstas, skaitytojas, gebantis atlikti
10 I,B,2   |           per numanomąjį autorių. ~Tekstas nepaliaus daręs poveikį
11 I,B,3   |  Imanencijos principas: kiekvienas tekstas sudaro reikšmės visumą;
12 I,B,3   |        visumą; analizei rūpi visas tekstas, bet tiktai tekstas; ji
13 I,B,3   |          visas tekstas, bet tiktai tekstas; ji neatsižvelgia į "išorinius"
14 I,B,3   |   gramatikos principas: kiekvienas tekstas laikosi tam tikros gramatikos,
15 I,B,3   |            jog kiekvienas Biblijos tekstas yra nuosekli visuma, paklūstanti
16 I,C     |          nepakanka, nes kiekvienas tekstas jų traktuojamas izoliuotai.
17 I,C,1   |          Taigi kiekvienas biblinis tekstas aiškinamas Šventojo Rašto,
18 I,C,3   |       remiasi dviem principais: 1) tekstas tampa literatūros kūriniu
19 I,C,3   |       sukuria savitą dinamiką, nes tekstas spinduliuoja ir kelia reakcijas.
20 I,D,1   |    akivaizdžiai galioja bibliniams tekstas. Todėl kritiniai Biblijos
21 I,E,1   |     aiškinimu, kuriam rūpi tai, ką tekstas sako savo pirmapradžiame
22 I,F     |         problemas, kurias biblinis tekstas kelia savo hebrajišku, aramėjišku
23 II,A,1  |            dalyku, apie kurį kalba tekstas. Norint išvengti subjektyvumo,
24 II,A,1  |         taisomas to, apie ką kalba tekstas. ~Klausdamas, kokios turėtų
25 II,A,1  |    autoriaus, nes, kartą sukurtas, tekstas įgyja tam tikros autonomijos
26 II,A,2  |       dalykams, apie kuriuos kalba tekstas. Kiekvienam egzegetui kyla
27 II,B    |       vieningumo tezę, pagal kurią tekstas vienu metu negalįs turėti
28 II,B,1  |     literatūrines konvencijas. Kai tekstas metaforinis, jo žodinė prasmė
29 II,B,1  |    tyrinėjimas (ten pat, 560). ~Ar tekstas turi tik vieną žodinę prasmę?
30 II,B,1  |          Dievo planą, viziją; taip tekstas aprėpia daugiau negu karaliaus
31 II,B,2  |             Kai koks nors biblinis tekstas yra tiesiogiai susijęs su
32 II,B,2  |    spekuliacijų. Ji atsiranda, kai tekstas susiejamas su tikrove, kuri
33 II,B,2  |        tikrovės lygmenys: biblinis tekstas, Velykų slėpinys ir dabartinės
34 II,B,3  |      tekste ji atrandama tada, kai tekstas tiriamas kitų juo besiremiančių
35 II,B,3  |        aiškiai išreikštas biblinis tekstas ar autentiška mokymo tradicija,
36 III,D,1 |  išankstinį supratimą: Biblija yra tekstas, įkvėptas Dievo ir patikėtas
37 IV,A,1  |          šviesos paiešką. Biblijos tekstas krikščionių Bažnyčiai autoritetingas
38 IV,C,1  |      Consilium, 7). Taip rašytinis tekstas virsta gyvuoju žodžiu.
39 IV,C,4  |        ekumeninių Biblijos vertimų tekstas bei pastabos, taip pat kitos
40 IV,C,4  | ekumeninius vertimus – nes bendras tekstas padeda bendrai skaityti