Part,  Chapter, Paragraph

501 III,C,1 |               siekiant skirtingo tikslo ir turėjo specifinę reikšmę,
502 III,C,1 |                 Egzegeto užduotis apima ir Augustino ištarmės išskleidimą:
503 III,C,1 |               privalu parodyti Biblijos ir Bažnyčios ryšį. Biblija
504 III,C,1 |                jos buvusia, ją lydinčia ir maitinančia gyvąja Tradicija (
505 III,C,1 |               plg. Dei Verbum, 212), ji ir šiandien yra privilegijuota
506 III,C,1 |           tautai, vadovauti, statydinti ir brandinti. Nuo bažnytinio
507 III,C,2 |               mokslo, svetimo Bažnyčiai ir neturinčio ryšio su tikėjimo
508 III,C,2 |           esmingai susiję su teologija, ir to niekada nevalia užmiršti. ~  ~
509 III,C,3 |              fakultetuose, seminarijose ir vienuolių studijų namuose.
510 III,C,3 |      pageidautina, kad egzegezės mokytų ir vyrai, ir moterys. Fakultetuose
511 III,C,3 |              egzegezės mokytų ir vyrai, ir moterys. Fakultetuose derėtų
512 III,C,3 |     literatūrinę, istorinę, visuomeninę ir teologinę vertę. Negalima
513 III,C,3 |              Naujojo Testamento vietos, ir, kita vertus, kelių gerai
514 III,C,3 |     supažindintų su egzegezės praktika. Ir vienu, ir kitu atveju reikia
515 III,C,3 |           egzegezės praktika. Ir vienu, ir kitu atveju reikia stengtis
516 III,C,3 |                 komentarais be dvasinio ir mokymo turinio (plg. Divino
517 III,C,3 |                Dei Verbum, 21), aspektą ir nepamainomą vaidmenį pastoracinėje
518 III,C,4 |       Publikacijos ~Kaip tyrimų vaisius ir mokymo papildymas, publikacijos
519 III,C,4 |              spausdintais tekstais, bet ir kitomis, daug greitesnėmis
520 III,C,4 |             egzegetinių tyrimų sritimis ir akademiniu pasauliu apskritai. ~
521 III,C,4 |          grupelių, apaštališkų sąjūdžių ir vienuolių kongregacijų.
522 III,C,4 |           dovaną, atlieka itin naudingą ir vaisingą darbą, būtiną norint
523 III,C,4 |           išsilavinusių žmonių poreikių ir, atsižvelgdami į juos, aiškiai
524 III,C,4 |          aiškinti kaip mitinę kalbėseną ir ką laikyti tikrąja istorine
525 III,C,4 |                laikyti tikrąja istorine ir įkvėpta prasme. Bibliniai
526 III,C,4 |                  Hebrajiškų, aramėjiškų ir graikiškų tekstų raiškos
527 III,C,4 |                tekstų raiškos priemonės ir literatūros žanrai turėtų
528 III,C,4 |         padėdamas juos geriau įvertinti ir istoriškai tiskliau bei
529 III,D   |            duomenis. Tad tarp egzegezės ir kitų teologijos disciplinų
530 III,D,1 |                            1. Teologija ir biblinių tekstų išankstinis
531 III,D,1 |                 tekstas, įkvėptas Dievo ir patikėtas Bažnyčiai tikėjimui
532 III,D,1 |       išskleisti Šventojo Rašo įkvėpimo ir bažnytinio Biblijos aiškinimo
533 III,D,1 |            Egzegezė ypač leidžia gyviau ir tiksliau suvokti biblinio
534 III,D,1 |               dėl to, kad vyko Izraelio ir ankstyvosios Bažnyčios istorijoje,
535 III,D,1 |               Bažnyčios istorijoje, bet ir dėl to, kad buvo vykdomas
536 III,D,1 |              paženklintiems savo epochų ir aktyviai dalyvavusiems,
537 III,D,1 |               ryšį tarp įkvėptojo Rašto ir Bažnyčios Tradicijos patvirtina
538 III,D,1 |         Bažnyčios Tradicijos patvirtina ir patikslina egzegetinių tyrimų
539 III,D,2 |                             2. Egzegezė ir dogminė teologija ~Šventasis
540 III,D,2 |                  Šventasis Raštas, nors ir ne vienintelis locus theologicus,
541 III,D,2 |              Raštas moksliškai tiksliai ir apibrėžtai, reikia egzegetų
542 III,D,2 |             išraiškos, kaip nesvarbios, ir, kita vertus, fundamentalizmo,
543 III,D,2 |               painiodamas, kas žmogiška ir kas dieviška, apreikštąja
544 III,D,2 |             autorių kūriniuose. Žodžiai ir mintys yra kartu ir Dievo,
545 III,D,2 |             Žodžiai ir mintys yra kartu ir Dievo, ir žmogaus taip,
546 III,D,2 |              mintys yra kartu ir Dievo, ir žmogaus taip, kad viskas
547 III,D,2 |             viskas Biblijoje kyla kartu ir iš Dievo, ir iš įkvėptojo
548 III,D,2 |                 kyla kartu ir iš Dievo, ir iš įkvėptojo autoriaus.
549 III,D,2 |          praeities istorinio sąlygotumo ir perkelti į dabartines istorines
550 III,D,3 |                             3. Egzegezė ir moralės teologija ~Analogiškai
551 III,D,3 |             Analogiškai galima pasakyti ir apie egzegezės ir moralės
552 III,D,3 |              pasakyti ir apie egzegezės ir moralės teologijos ryšius.
553 III,D,3 |               gausios medžiagos reikšmę ir parengti sąlygas moralės
554 III,D,3 |            ritualinio švarumo priesakai ir dalinės teisės potvarkiai.
555 III,D,3 |             karo metu praktiką), kad ji ir toliau liktų galiojanti.
556 III,D,3 |     paradoksaliai ar net provokuojamai, ir krikščionių santykis su
557 III,D,3 |                 Testamente yra principų ir vertybių, reikalaujančių
558 III,D,4 |                  4. Skirtingi požiūriai ir būtina sąveika ~1988 metų
559 III,D,4 |                konfliktą tarp egzegezės ir dogminės teologijos ir po
560 III,D,4 |        egzegezės ir dogminės teologijos ir po to pabrėžė teigiamą moderniosios
561 III,D,4 |                 Tarp katalikų egzegezės ir dogminės teologijos nebuvo
562 III,D,4 |           Požiūriai iš tiesų skirtingi, ir turi tokie būti. Pirmutinė
563 III,D,4 |              pirmiausia jų literatūrinį ir ypatingą istorinį, o paskui
564 III,D,4 |             ypatingą istorinį, o paskui ir platesnį Šventojo Rašto
565 III,D,4 |          tęstinumo ryšys tarp egzegezės ir tolesnės teologinės refleksijos.
566 III,D,4 |                 istorinė bei aprašomoji ir apsiriboja Biblijos aiškinimu. ~
567 III,D,4 |                 atlieka spekuliatyvesnį ir sistemiškesnį darbą. Dėl
568 III,D,4 |         Biblijos tekstais bei aspektais ir, be to, atsižvelgia į daug
569 III,D,4 |                pat filosofines sistemas ir dabarties kultūrinę, socialinę
570 III,D,4 |             apimančią visus jo matmenis ir ypač jo lemiamą ryšį su
571 III,D,4 |            gyviau suvokia literatūrinio ir istorinio konteksto svarbą
572 III,D,4 |                senųjų tekstų aiškinimui ir yra vis labiau nusistatę
573 III,D,4 |           iššūkiu teologinėms sistemoms ir nuolat priminti svarbius
574 III,D,4 |            tokio suvokimo. ~Atitinkamai ir egzegezei reikia būti atvirai
575 III,D,4 |             tekstams svarbius klausimus ir geriau įžvelgti visą jų
576 IV      |                adresuojamu šiandien jai ir visam pasauliui. Toks iš
577 IV      |                 pastoracinėje tarnyboje ir ekumeniniame sąjūdyje. ~  ~
578 IV,A    |       atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir pritaikyti esamoms Dievo
579 IV,A    |            įsitikinimais, aktualizacija ir toliau neišvengiamai praktikuojama
580 IV,A,1  |       išliekamąją vertę visose epochose ir kultūrose (plg. Iz 40, 8;
581 IV,A,1  |             Biblinė naujiena gali sykiu ir susilpninti, ir praturtinti
582 IV,A,1  |              gali sykiu ir susilpninti, ir praturtinti kiekvienos kartos
583 IV,A,1  |               nes Biblijos tekstai, kad ir turi išliekamąją vertę,
584 IV,A,1  |    atsižvelgiant į praeities aplinkybes ir skirtingų epochų sąlygota
585 IV,A,1  |                reikšmę šių dienų vyrams ir moterims, jų naujieną būtina
586 IV,A,1  |           taikyti prie esamų aplinkybių ir išreikšti kalba, suprantama
587 IV,A,1  |  egzistuojančius tarp Senojo Testamento ir Naujojo Testamento, nes
588 IV,A,1  |          autoritetingas visais laikais, ir nors nuo jo sukūrimo prabėgo
589 IV,A,2  |          metodais, taikytais targumuose ir midrašuose: ieškant paralelinių
590 IV,A,2  |                 prasmę (tartey mishma’) ir t. t. ~Savo ruožtu Bažnyčios
591 IV,A,2  |        Bažnyčios Tėvai taikė tipologiją ir alegoriją, norėdami aktualizuoti
592 IV,A,2  |               kryptimi. ~Patikimiausias ir vaisingiausias aktualizacijos
593 IV,A,2  |                  pavyzdžiui, mana Iš 16 ir Išm 16, 20–29), ar/ir Naujajame
594 IV,A,2  |                16 ir Išm 16, 20–29), ar/ir Naujajame Testamente (Jn
595 IV,A,2  |           teisinga be ryšio su Kristaus ir Bažnyčios slėpiniais. Pavyzdžiui,
596 IV,A,2  |              epizodus (Išėjimo knyga, 1 ir 2 Makabiejų knygos). ~Remdamiesi
597 IV,A,3  |                paisyti tam tikras ribas ir vengti galimų nukrypimų. ~
598 IV,A,3  |                evangeliniam teisingumui ir meilei, pavyzdžiui, aktualizacijas,
599 IV,A,3  |              segregaciją, antisemitizmą ir vyrų ar moterų diskriminaciją.
600 IV,A,3  |              nes “Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami” (
601 IV,A,3  |               teisingu teksto aiškinimu ir bus vykdoma gyvosios Tradicijos
602 IV,B    |             vaisingai įvairiais laikais ir įvairiose vietose, papildo
603 IV,B    |           kuriomis jis buvo išreikštas, ir pasižymi gebėjimu sklisti
604 IV,B    |              visoms tautoms per Abraomą ir jo palikuonis (Pr 12, 3;
605 IV,B    |          palikuonis (Pr 12, 3; 18, 18), ir galutinai patvirtina skelbdama
606 IV,B    |            aramėjų kalbą (Neh 8, 8. 12) ir vėliau raštu į graikų. Vertimas
607 IV,B    |         kitokiomis mąstymo tradicijomis ir kitokiais gyvenimo būdais. ~
608 IV,B    |                tekstų vertimo, nors tai ir pamatinis etapas, neužtenka.
609 IV,B    |               įstatymų leidybą, mokslus ir menus, filosofinę bei teologinę
610 IV,B    |                Dievo išdalytus tautoms, ir sykiu stengtis šiuos turtus
611 IV,B    |         Evangelijos šviesa, išlaisvinti ir palenkti Dievo Išganytojo
612 IV,B    |              subrandinti naujus vaisius ir, kita vertus, Dievo žodžio
613 IV,B    |          atmetant kenksmingus elementus ir skatinant vertingų plėtotę.
614 IV,B    |            velykinio slėpinio dinamikai ir jo meilei Bažnyčiai turėtų
615 IV,B    |   paviršutiniško naujienos “pritaikymo” ir sinkretinės painiavos (plg.
616 IV,B    |                Krikščioniškuose Rytuose ir Vakaruose Biblijos įkultūrinimas
617 IV,B    |    įkultūrinimas vyko nuo pirmųjų amžių ir buvo labai vaisingas. Tačiau
618 IV,C,1  |             liturgijos, sudėtinė dalis. Ir šiandien krikščionys sueina
619 IV,C,1  |           šventimą.  Iš esmės liturgija ir ypač sakramentinė, kurios
620 IV,C,1  |               susirinkusios apie Kristų ir norinčios artintis prie
621 IV,C,1  |           skaitymą “apstesnį, įvairesnį ir tinkamesnį”. Tačiau dabartiniu
622 IV,C,1  |             joje turi būti skirta laiko ir tylai, ir maldai. Ši liturgija,
623 IV,C,1  |             būti skirta laiko ir tylai, ir maldai. Ši liturgija, ypač
624 IV,C,1  |              naudojasi Psalmynu. Himnai ir maldos visada kupini biblinės
625 IV,C,1  |          dalyvauti liturgijoje parengtų ir per ją lydėtų Šventojo Rašto
626 IV,C,1  |          liturginio susirinkimo vadovus ir tuos, kurie juos lydi, privalu
627 IV,C,1  |               stalo imti gyvenimo duoną ir siūlyti ją tikintiesiems” (
628 IV,C,2  |               Dvasiai, apmąstymu, malda ir kontempliacija. ~Rūpinimasis
629 IV,C,2  |                Šventojo Rašto skaitymui ir aiškinimui. Ši praktika,
630 IV,C,2  |                aspektais – individualiu ir bendruomeniniu – vėl tapo
631 IV,C,2  |                 Jos tikslas yra žadinti ir maitinti “tikrą ir pastovią
632 IV,C,2  |              žadinti ir maitinti “tikrą ir pastovią meilę” Šventajam
633 IV,C,2  |                Raštui, vidinio gyvenimo ir apaštališkojo vaisingumo
634 IV,C,2  |           vaisingumo šaltiniui (EB, 591 ir 567), taip pat skatinti
635 IV,C,2  |            geresnį liturgijos supratimą ir garantuoti Biblijai svarbesnę
636 IV,C,2  |            primygtinai siūloma kunigams ir vienuoliams uoliai skaityti
637 IV,C,2  |              Fil 3, 8) joje kviečiami – ir tai nauja – “visi Kristaus
638 IV,C,2  |     bendruomeninio skaitymo iniciatyvų, ir galima tiktai skatinti troškimą
639 IV,C,2  |              Raštą geriau pažinti Dievą ir jo išganymo planą Jėzuje
640 IV,C,3  |         ganytojų taikomas hermeneutikas ir tikinčiųjų supratimo galimybes.
641 IV,C,3  |              katechezę, pamokslų sakymą ir biblinį apaštalavimą. Sykiu
642 IV,C,3  |              išeities taškas, pagrindas ir norma. Vienas iš katechezės
643 IV,C,3  |                Rašto teisingo supratimo ir vaisingo skaitymo, padedančio
644 IV,C,3  |              slypinčią dieviškąją tiesą ir skatinančio kuo dosniau
645 IV,C,3  |              pateiktų Senojo Testamento ir Naujojo Testamento asmenis
646 IV,C,3  |           naudojamasi Senojo Testamento ir Naujojo Testamento pasakojimais,
647 IV,C,3  |                 tokį patį dėmesį skirti ir pranašų žodžiams, išminties
648 IV,C,3  |             žodžiams, išminties mokymui ir didžiosioms kalboms evangelijose,
649 IV,C,3  |              biblinio apreiškimo raktas ir perduoda Dievo kvietimą,
650 IV,C,3  |                turi atsiliepti. Pranašų ir “žodžio tarnų” (Lk 1, 2)
651 IV,C,3  |              Analogiškos pastabos tinka ir pamokslo tarnybai, kuriai
652 IV,C,3  |                 nušviečiančius tikėjimą ir skatinančius asmeninio ir
653 IV,C,3  |               ir skatinančius asmeninio ir bendruomeninio krikščioniškojo
654 IV,C,3  |        gilinusis į biblinius skaitinius ir tenkintis moralizavimu ar
655 IV,C,3  |         liturginius Biblijos skaitinius ir tinkamai juos aktualizuoti.
656 IV,C,3  |              Pamokslas bus naudingesnis ir artimesnis Biblijai, jei
657 IV,C,3  |               kokia ji apreikšta Rašte, ir teigiamai suvokti iš to
658 IV,C,3  |                 Bibliją kaip Dievo žodį ir gyvenimo šaltinį. Pirmiausia
659 IV,C,3  |               Bibliją į įvairias kalbas ir tuos vertimus platinti.
660 IV,C,3  |                 Tokia veikla sužadinama ir palaikoma daug iniciatyvų:
661 IV,C,3  |              Biblijos savaitės, žurnalų ir knygų publikavimas ir t.
662 IV,C,3  |           žurnalų ir knygų publikavimas ir t. t. ~Svarbus vaidmuo tenka
663 IV,C,3  |            susirinkimus skiria Biblijai ir kelia sau trejopą tikslą:
664 IV,C,3  |              Bibliją, kurti bendruomenę ir tarnauti žmonėms. Ir čia,
665 IV,C,3  |        bendruomenę ir tarnauti žmonėms. Ir čia, norint išvengti netikusiai
666 IV,C,3  |            aktyviai skleisti Dievo žodį ir Biblijos pažinimą. Jų labai
667 IV,C,3  |              Katechezėje, per pamokslus ir biblinį apaštalavimą Biblijos
668 IV,C,4  |           krikščionių tikėjimo, vilties ir meilės vienybę (Ef 4, 2–
669 IV,C,4  |                  Rom 12, 4–5), taip pat ir ypač organišką vienybę su
670 IV,C,4  |               su Kristumi, kaip šakelių ir vynmedžio (Jn 15, 4–5),
671 IV,C,4  |                 Jn 15, 4–5), kūno narių ir galvos (Ef 1, 22–23; 4,
672 IV,C,4  |             tokia pat tobula, kaip Tėvo ir Sūnaus vienybė (Jn 17, 11.
673 IV,C,4  |               bendruomenė yra konkretus ir gyvas jos pavyzdys (Apd
674 IV,C,4  |           Bažnyčios struktūra, primatas ir kolegialumas, santuoka ir
675 IV,C,4  |               ir kolegialumas, santuoka ir skyrybos, moterų tarnybinė
676 IV,C,4  |              moterų tarnybinė kunigystė ir t. t. Kitos yra juridinės
677 IV,C,4  |                hermeneutiniai klausimai ir t. t. ~Biblinė egzegezė,
678 IV,C,4  |                   Biblinė egzegezė, kad ir negalėdama pretenduoti viena
679 IV,C,4  |           Taikydami tuos pačius metodus ir analogiškus hermeneutinius
680 IV,C,4  |              dažnai yra stimuliuojantys ir gali pasirodyti esą vienas
681 IV,C,4  |             ypatingų tradicijų vertybės ir perteikiami daugialypiai
682 IV,C,4  |           Dvasiai, su meile, sąžiningai ir nuolankiai, apmąstyti juos
683 IV,C,4  |              nuolankiai, apmąstyti juos ir gyventi jais taip, kad atsiverstų
684 IV,C,4  |             taip, kad atsiverstų širdis ir gyvenimas pasidarytų šventas;
685 Išva    |             biblinė egzegezė Bažnyčioje ir pasaulyje atlieka nepamainomą
686 Išva    |            Bibliją be jos būtų iliuzija ir reikštų pagarbos įkvėptajam
687 Išva    |                 yra egzegetinis darbas) ir atsisakydami vadovautis
688 Išva    |          neatsižvelgia į tai, jog – kad ir pagirtinai rūpindamiesi
689 Išva    |                 biblinių tekstų prasmės ir nuo Įsikūnijimo padarinių
690 Išva    |                 apibrėžtoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Kiekvienas,
691 Išva    |          pagalbos. Kreipdamasis į vyrus ir moteris nuo Senojo Testamento
692 Išva    |             reikalauja, jog aiškintojai ir toliau taikytų istorinį-kritinį
693 Išva    |            visada būtini egzegezei. Kad ir kokios naudingos, “sinchroninės”
694 Išva    |         retorinė, naratyvinė, semiotinė ir kitos) pajėgios iš dalies
695 Išva    |              dalies atnaujinti egzegezę ir duoti daug naudos. Istorinis-kritinis
696 Išva    |          filosofinių hermeneutikų raida ir, kita vertus, pastabos,
697 Išva    |         aiškinimą biblinėje Tradicijoje ir Bažnyčios Tradicijoje, iškelia
698 Išva    |            dinaminiam reikšmės aspektui ir prasmės plėtojimosi galimybėms.
699 Išva    |              redagavimo tyrinėjimo ribų ir panirdamas vien į tekstų
700 Išva    |              tokio profesinio šališkumo ir išlaikyti savo kaip teologinės
701 Išva    |          tyrimams, literatūros analizei ir t. t.) būdingos savos taisyklės,
702 Išva    |                 akių pagrindinio tikslo ir vengti energijos švaistymo.
703 Išva    |            analizės smėlyje. Bažnyčioje ir pasaulyje ji turi atlikti
704 Išva    |          perteikimo. ~Būtent šia linkme ir krypsta jos pastangos, lydimos
705 Išva    |       teologinių disciplinų atnaujinimo ir Dievo žodžio aktualizacijos
706 Išva    |      nagrinėjama dabartinė problematika ir pateikiami keli apmąstymai