Part, Chapter, Paragraph
1 Intro | pratarmė ~Biblijos studijos yra teologijos siela; taip tvirtina
2 Intro | reiškimo būdais, teologijai yra naudinga ir vertinga. Būtent
3 Intro | egzegezių. Kita vertus, yra mėginimų atgaivinti patristinę
4 Intro | Vatikano II Susirinkimo yra jau nebe Magisteriumo organas,
5 Iža,A | Visi, kurie šioje srityje yra įgiję rimtą išsilavinimą,
6 Iža,A | įskaitant katalikiškąją, sykiu yra kvestionuojamas: viena vertus,
7 Iža,A | sinchroninį tekstų supratimą, tai yra tokį, kuris susijęs su jų
8 Iža,B | Katalikų Bažnyčioje. ~Toks yra šio dokumento tikslas. Popiežiškoji
9 I,A | Istorinis-kritinis metodas yra būtinas norint moksliškai
10 I,A,1 | šį metodą tokį, koks jis yra dabar, derėtų žvilgterėti
11 I,A,1 | Jo šiuolaikinės formos yra tobulinimo, ypač suaktyvėjusio
12 I,A,1 | tebėra pripažįstamos, nors ir yra ginčų objektas. ~Siekdama
13 I,A,1 | dabartiniu savo pavidalu, tai yra menkai vertino redaktorių
14 I,A,1 | prie skelbimo, kad Jėzus yra Kristus. Formgeschichte
15 I,A,2 | principai klasikiniu pavidalu yra šie: ~Tai istorinis metodas,
16 I,A,2 | istorinis metodas, ir toks yra ne vien dėl to, kad taikomas
17 I,A,4 | Biblijos, parodydamas, jog ji yra rinkinys raštų, kurie dažniausiai,
18 I,A,4 | vieno autoriaus kūrinys, bet yra turėję ilgą priešistorę,
19 I,A,4 | žodinės prasmės ieškojimas yra viena iš esminių egzegezės
20 I,A,4 | Tačiau diachroniniai tyrimai yra būtini norint suvokti Šventajam
21 I,A,4 | istorinio-kritinio metodo tikslas yra iškelti aikštėn – pirmiausia
22 I,B,1 | nėra naujas metodas. Nauja yra, viena vertus, jos sisteminis
23 I,B,1 | plėtojimasis. ~Retorika yra menas kurti įtikinėjamuosius
24 I,B,1 | Biblijos tekstai iš dalies yra įtikinėjamojo pobūdžio,
25 I,B,1 | tam tikra kalbos vartosena yra veiksminga bei pajėgi įtikinti.
26 I,B,1 | retorinė analizė taip pat yra ribota. Jei ji lieka grynai
27 I,B,2 | skaitytoją". "Tikrasis autorius" yra asmuo, sukūręs pasakojimą. "
28 I,B,2 | Numanomasis skaitytojas" yra toks, kokį suponuoja ar
29 I,B,2 | didžiųjų egzegezės užduočių yra palengvinti taip susitapatinti. ~
30 I,B,3 | sinchroninių metodų – tai yra telkiančių dėmesį į galutinio
31 I,B,3 | kurios, kiekviena kalba yra tam tikroms taisyklėms paklūstanti
32 I,B,3 | plėtojimuisi nemažą įtaką yra padarę daug kalbininkų bei
33 I,B,3 | santykiui; taigi teksto analizė yra pastangos nustatyti santykių (
34 I,B,3 | tam tikros gramatikos, tai yra tam tikro taisyklių ar struktūrų
35 I,B,3 | operacijos: (a) figūrų, tai yra teksto reikšminių elementų (
36 I,B,3 | kaip jomis šiame tekste yra naudojamasi; (c) teminės
37 I,B,3 | Pastarosios operacijos tikslas yra atsakyti, " dėl ko " (=
38 I,B,3 | vadinamasis giluminis lygmuo. Jis yra ir abstrakčiausias. Pradedama
39 I,B,3 | kiekvienas Biblijos tekstas yra nuosekli visuma, paklūstanti
40 I,B,3 | tik tada, kai šis metodas yra atskirtas nuo tam tikrų
41 I,B,3 | išrutuliotų prielaidų, tai yra nuo pasakojančiojo subjekto
42 I,B,3 | sąsajos neigimo. Biblija yra žodis apie tikrovę, žodis,
43 I,C | atsižvelgti. Tokia perspektyva ir yra būdinga daugeliui nūnai
44 I,C,1 | aiškinamas Šventojo Rašto, tai yra Biblijos kaip tikinčiųjų
45 I,C,1 | savo prigimtimi jos dažnai yra midrašinės, skirtos aktualizuoti
46 I,C,1 | autentiška. Juk įkvėptasis Raštas yra tas Raštas, kurį Bažnyčia
47 I,C,1 | Tikinčiųjų bendruomenė yra neabejotinai deramas kontekstas
48 I,C,1 | Galima teigti, kad toks jis yra nuo tada, kai bendruomenė
49 I,C,2 | žydiškojo aiškinimo liudijimų yra graikiškasis Septuagintos
50 I,C,2 | Aramėjiškieji targumai yra dar viena tų pačių pastangų,
51 I,C,2 | apokrifine arba tarptestamentine, yra svarbus Naujojo Testamento
52 I,C,2 | išminties tekstų kompozicijos) yra bendra Senajam Testamentui
53 I,C,2 | senovėje iki mūsų dienų yra pirmutinės svarbos pagalba
54 I,C,2 | bendruomenių visumos pagrindas yra iš esmės skirtingas: žydams
55 I,C,2 | labai įvairiais būdais – yra religija, apibrėžianti tautą
56 I,C,3 | prieities pavyzdžių jau yra daug. Tai puikiai liudija
57 I,D,1 | biblinėms tradicijoms savo žymę yra įspaudusi jas perdavusios
58 I,D,1 | egzegezėje keliami klausimai yra aiškiai kitokie. Paminėsime
59 I,D,1 | jei sociologijos užduotis yra tirti gyvas visuomenes,
60 I,D,2 | Skirtumas tarp abiejų prieičių yra sykiu ir jautrumo, ir metodo,
61 I,D,2 | bibliniams tekstams aiškinti ir yra vaisingai taikomi tyrinėjant
62 I,D,3 | sąvokiniam mąstymui, bet yra vertingos tiesos klausimui.
63 I,D,3 | ir psichoanalizė, kurios yra tikrai naudingos, kai reikia
64 I,E | užima požiūrio taškus, kurie yra nauji ir atitinka šiuolaikines
65 I,E,1 | Išlaisvinimo teologija yra sudėtingas reiškinys, kurio
66 I,E,1 | ir politines aplinkybes yra didieji Bažnyčios gyvenimo
67 I,E,1 | išlaisvinimo teologija ir koks yra jos metodas. Ne mažiau sunku
68 I,E,1 | šios prieities principai yra šie: ~Dievas veikia savo
69 I,E,1 | istorijoje, kad ją išganytų. Jis yra vargšų Dievas, negalintios
70 I,E,1 | engiamųjų išlaisvinimas yra kolektyvinis procesas, vargšų
71 I,E,1 | procesas, vargšų bendruomenė yra geriausias adresatas Biblijai
72 I,E,1 | sąjūdžiu, tai tolesnės pastabos yra tik provizorinės. ~Toks
73 I,E,2 | tyrinėjimo kriterijus. ~Pirmasis yra feministinis kriterijus,
74 I,E,2 | dalykų. ~Antrasis kriterijus yra sociologinis; jis remiasi
75 I,E,2 | raštus, tyrimų objektas yra ne Naujajame Testamente
76 I,E,2 | feministinės egzegezės indėlis yra nemažas. Moterys ėmė aktyviau
77 I,E,2 | mąstysenos projekcija. Jis yra Tėvas, tačiau sykiu švelnumo
78 I,E,2 | kaip žinoma, paprastai yra abejotinas: jo niekada negali
79 I,E,2 | klausimus, kurie, kaip žinoma, yra diskusijų ir net nesutarimų
80 I,F | fundamentalistinio traktavimo problema yra tai, kad, atsisakant atsižvelgti
81 I,F | tekstuose, kurių daugelis yra ilgą laiką trukusios ir
82 I,F | poveikį. Tuo tarpu būtent tai yra krikščionių tikėjimo ir
83 I,F | krikščionių Bažnyčioje ir yra šios, iki tekstų atsiradimo
84 I,F | fundamentalizmas neretai yra antibažnytinis; jis menkai
85 I,F | Fundamentalistinė prieitis yra pavojinga, nes ji patraukli
86 II,A,1 | atitikimą (Zugehörigkeit), tai yra per pamatinę aiškintojo
87 II,A,1 | giminystę. Hermeneutika yra dialektinis procesas: teksto
88 II,A,1 | teksto supratimas visuomet yra platesnis savęs supratimas. ~
89 II,A,1 | analizės metodai aiškinimui yra būtini. Vis dėlto visą teksto
90 II,A,1 | Religinė Biblijos kalba yra simbolinė kalba, skatinanti
91 II,A,2 | aiškinimo teorijas? Biblija yra Dievo žodis visoms vėlesnėms
92 II,A,2 | prasme. ~Hermeneutikos, tai yra aiškinimo mūsų pasaulio
93 II,A,2 | Šiuolaikinė hermeneutika yra sveikas atsakas į istorinį
94 II,A,2 | Biblijoje minimi įvykiai yra interpretuoti įvykiai. Kita
95 II,A,2 | norma, užuot buvusi to, kas yra kiekvieno aiškinimo pagrindinis
96 II,A,2 | Biblinė hermeneutika, nors ir yra literatūrinių bei istorinių
97 II,A,2 | hermeneutikos dalis, sykiu yra tos hermeneutikos ypatingas
98 II,B,1 | juos sukūrę autoriai, tai yra prasmę, kuri vadinama "žodine",
99 II,B,1 | kuri vadinama "žodine", yra ne tik teisėta, bet ir būtina.
100 II,B,1 | Jau šv. Tomas Akvinietis yra atkreipęs dėmesį į jos pamatinę
101 II,B,1 | metaforinis, jo žodinė prasmė yra ne ta, kuri atsiranda tiesiogiai
102 II,B,1 | pasakojami faktai iš tikrųjų yra įvykę, nes pasakojimas gali
103 II,B,1 | Žodinė Šventojo Rašto prasmė yra ta, kurią tiesiogiai išreiškė
104 II,B,1 | Pagrindinė egzegezės užduotis yra gerai atlikti tokią analizę
105 II,B,1 | šiuolaikinės hermeneutikos atmainų yra akcentavusi skirtingą statusą,
106 II,B,1 | Biblijos naujieną, kuri yra istorijoje perteikiamas
107 II,B,2 | šio naujo konteksto, kuris yra gyvenimas Dvasioje, šviesoje. ~
108 II,B,2 | koks nors biblinis tekstas yra tiesiogiai susijęs su Kristaus
109 II,B,2 | gyvenimu, tai jo žodinė prasmė yra dvasinė prasmė. Tai nuolat
110 II,B,2 | tekstų žodinė prasmė neretai yra religinė ir dvasinė. Krikščioniškasis
111 II,B,2 | apie išsipildymą, esminis yra tęstinumo bei atitikimo
112 II,B,2 | įsitikinusi, jog Kristaus slėpinys yra raktas į visą Šventojo Rašto
113 II,B,2 | dvasinės prasmės aspektų yra tipologinis; paprastai teigiama,
114 III | biblinių tekstų aspektų yra tai, kad jie sukurti žmogiškųjų
115 III | kurios pirmutinis rūpestis yra ištikimybė Biblijoje paliudytam
116 III | bendruomenės. Per tai jo aiškinimas yra aiškinimo dinamikos, išryškėjančios
117 III | objekto giminystės, kuri yra viena iš egzegetinio darbo
118 III | kurios ten nėra, bet kuri yra tradicijos vėlesnio plėtojimosi
119 III,A | TRADICIJOJE ~ ~Biblijos tekstai yra iki jų egzistavusių religinių
120 III,A | tradicijomis, kiekvienu atveju yra skirtingas, priklausantis
121 III,A | bendrą tradiciją. Biblija yra ypatinga šio proceso apraiška;
122 III,A | peraiškindami. Kadangi mūsų tema yra Biblijos aiškinimas, gvildenti
123 III,A,1 | pažadėjusio Dovydui “namus” – tai yra dinastinį paveldėjimą – “
124 III,A,1 | reikšmingų pakeitimų, ir yra tęsiama kitų pranašysčių (
125 III,A,2 | prisikėlimu – įvykiais, kurie yra atleidimo bei amžino gyvenimo
126 III,A,2 | išreikšti, nes Jėzus tikrai yra “Viešpats” (Ps 110, 1) tiesiogine
127 III,A,2 | 10–11; Žyd 1, 10–12); jis yra Dievo Sūnus (Ps 2, 7; Mk
128 III,A,2 | Heb 1, 8), ir kartu jis yra “kunigas per amžius” (Ps
129 III,A,2 | absoliučios vertės tam, kas yra ribotas žmogiškasis pažinimas. ~
130 III,A,2 | kartais jaučiama įtampa: taip yra, pavyzdžiui, kalbant apie
131 III,A,2 | Vienas iš Biblijos bruožų yra polinkio sisteminti nebuvimas
132 III,A,3 | daryti išvadą, jog Biblijoje yra daug nuorodų bei postūmių,
133 III,A,3 | aprėpti visumos prasmės, kuri yra daugelio balsų simfonija.
134 III,A,3 | skirtumus. Tad Rašto aiškinimas yra kartu ir tikrinimas, ir
135 III,B,1 | Šventajai Dvasiai", "autorius yra Dievas" ir kurios "kaip
136 III,B,1 | Šventasis Raštas nuo tol yra veidrodis, kuriame Bažnyčia
137 III,B,2 | egzegezės išskirtinis indėlis yra tas, kad ji iš Šventojo
138 III,B,2 | kur pagrindinis argumentas yra apeliavimas į Raštą. ~Įprastinė
139 III,B,2 | Biblijos skaitymo vieta yra bažnyčia, kai švenčiama
140 III,B,2 | įsitikinimo, kad Bibliją, kuri yra Dievo knyga, Dievas patikėjo
141 III,B,2 | sykiu manė, jog kiekvienas yra laisvas pasiūlyti ką nors
142 III,B,3 | Patikėtas Bažnyčiai Raštas yra bendras visos tikinčiosios
143 III,B,3 | kaip apaštalų įpėdiniai yra pirmutiniai gyvosios tradicijos,
144 III,B,3 | bendradarbių pirmutinė pareiga yra Žodžio skelbimas (Presbyterorum
145 III,B,3 | tarnautojų pagrindinė užduotis yra ne vien paprasčiausiai mokyti,
146 III,B,3 | liberation , 69–70). ~Dvasia yra tikrai duota krikščionims
147 III,B,3 | Dievo žodžio klausytojai yra tie, kuriuos pasaulis laiko
148 III,B,3 | jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė”(Lk 6, 20;
149 III,B,3 | Tarp mesijinių laiko ženklų yra Gerosios naujienos skelbimas
150 III,B,3 | minėta anksčiau, Raštai yra visos Bažnyčios turtas ir “
151 III,B,3 | Taigi galutinė instancija yra Magisteriumas, privalantis
152 III,C | Bažnyčios užduotis, nes jos esmė yra tyrinėti bei aiškinti Šventąjį
153 III,C,1 | kad tai, ką jie aiškina, yra Dievo žodis. Jų bendroji
154 III,C,1 | Verbum, 212), ji ir šiandien yra privilegijuota Dievo priemonė
155 III,C,3 | nebūti vienpusiškam, tai yra neapsiriboti nei dvasiniais
156 III,C,4 | mokslinio lygio publikacijos yra tyrinėtojų pagrindinis dialogo,
157 III,C,4 | požiūriu naudingiausios yra kitokios publikacijos, būtent
158 III,D,1 | išankstinį supratimą: Biblija yra tekstas, įkvėptas Dievo
159 III,D,1 | parodo, jog įkvėpimo procesas yra istorinis ne vien dėl to,
160 III,D,2 | vienintelis locus theologicus, yra privilegijuotas teologinių
161 III,D,2 | kūriniuose. Žodžiai ir mintys yra kartu ir Dievo, ir žmogaus
162 III,D,2 | aiškinti bei aktualizuoti, tai yra atskirti, bent iš dalies,
163 III,D,3 | Viena iš egzegezės užduočių yra nustatyti šios gausios medžiagos
164 III,D,3 | santykis su žydų Įstatymu yra aštrių diskusijų objektas. ~
165 III,D,3 | Jau Senajame Testamente yra principų ir vertybių, reikalaujančių
166 III,D,4 | Pirmutinė egzegeto užduotis yra tiksliai nustatyti biblinių
167 III,D,4 | jų tikrąjį kontekstą, tai yra pirmiausia jų literatūrinį
168 III,D,4 | pats, nes egzegeto užduotis yra iš pagrindų istorinė bei
169 III,D,4 | politinę situaciją. Jo užduotis yra ne aiškinti Bibliją, bet
170 III,D,4 | senųjų tekstų aiškinimui ir yra vis labiau nusistatę bendradarbiauti
171 IV,A,1 | dinamiškumo. Ši bendruomenė yra bendruomenių, kuriose Šventasis
172 IV,A,2 | vaisingiausias aktualizacijos metodas yra Rašto aiškinimas pačiu Raštu,
173 IV,A,3 | tendencingas aiškinimas, tai yra toks, kai, užuot buvus nuolankiam
174 IV,B | autentiška kultūra savaip yra Dievo nustatytų visuotinių
175 IV,B | Teologinis įkultūrinimo pagrindas yra tikėjimo įsitikinimas, jog
176 IV,B | Pirmasis įkultūrinimo etapas yra įkvėptojo Rašto vertimas
177 IV,B | Vertimas iš tiesų visuomet yra daugiau negu paprastas pradinio
178 IV,B | refleksiją). Dievo žodis išties yra sėkla, pasiimanti iš žemės,
179 IV,B | evangelizuotose šalyse problema yra kitokia. Misionieriai neišvengiamai
180 IV,B | tokiu pavidalu, kokį jis yra įgijęs jų gimtose šalyse.
181 IV,C,1 | sakramentinė, kurios viršūnė yra eucharistinis šventimas,
182 IV,C,1 | aplinką. Tada Kristus “yra savo žodyje, nes jis pats
183 IV,C,1 | Raštu. ~Žodžio liturgija yra esminis bet kurio Bažnyčios
184 IV,C,2 | Lectio divina ~Lectio divina yra individualus ar bendruomeninis
185 IV,C,2 | tapo aktuali. Jos tikslas yra žadinti ir maitinti “tikrą
186 IV,C,2 | turi lydėti malda, nes ji yra atsakas į Dievo žodį, sutinkamą
187 IV,C,2 | padedant Dvasiai. Krikščionys yra ėmęsi daugybės Šventojo
188 IV,C,3 | 16) pirmutinis šaltinis yra Šventasis Raštas, kuris,
189 IV,C,3 | aiškinamas Tradicijos kontekste, yra katechetinio mokymo išeities
190 IV,C,3 | susitikimą su Kristumi, kuris yra viso biblinio apreiškimo
191 IV,C,3 | Biblinio apaštalavimo tikslas yra skleisti Bibliją kaip Dievo
192 IV,C,4 | bei organizuotas sąjūdis, yra palyginti nesenas reiškinys,
193 IV,C,4 | apaštališkoji bendruomenė yra konkretus ir gyvas jos pavyzdys (
194 IV,C,4 | Kai kurios iš tų problemų yra teologinės: eschatologija,
195 IV,C,4 | kunigystė ir t. t. Kitos yra juridinės bei kanoninės,
196 IV,C,4 | valdymu. Galiausiai dar kitos yra griežtai biblinės: kanoninių
197 IV,C,4 | Dėmesio vertų rezultatų jau yra. Taikydami tuos pačius metodus
198 IV,C,4 | vietų aiškinimai dažnai yra stimuliuojantys ir gali
199 IV,C,4 | aspektai. ~Kadangi Biblija yra bendrasis tikėjimo taisyklės
200 IV,C,4 | už krikščionių vienybę, yra viso ekumeninio sąjūdžio
201 Išva | kad Biblijos vertimas jau yra egzegetinis darbas) ir atsisakydami
202 Išva | operacijas. Biblija išties yra ne belaikių tiesų tiesioginis
203 Išva | kurios pagrindinis tikslas yra gilinti tikėjimą, tapatybę.
|