Part, Chapter, Paragraph
1 Intro | žmogiška, turi būti pralaužta. Tad istorinio-kritinio metodo
2 Intro | dvasinio aiškinimo formas. Tad Popiežiškoji Biblijos komisija
3 Intro | Magisteriumo pasitikėjimą. Tad buvo sukurtas dabartinis
4 I,B | daugelį tiriamų raštų aspektų. Tad nenuostabu, jog šiandien
5 I,B,1 | klausytojai (arba adresatai). Tad klasikinė retorika skiria
6 I,B,3 | socialinį kultūrinį pasaulį. Tad šis metodas gali pasirodyti
7 I,C,1 | pasirodo kitokia forma. Tad corpus skiriasi. Dėl šios
8 I,E | išleidžia iš akių kitus. Tad neišvengiamai kai kurie
9 I,E,2 | paprastai rašoma nugalėtojų, tad siekiant tiesos derėtų ne
10 II,A,1 | teksto pasaulio kitoniškumą. Tad literatūrinės ir istorinės
11 II,A,2 | darbų supratimo įrankis. Tad autentiškai aiškinti Raštą
12 II,B,2 | pasitaiko Naujajame Testamente. Tad krikščioniškoji egzegezė
13 II,B,2 | 24), o ne pačia tikrove. Tad iš tiesų čia kalbama apie
14 II,B,3 | vidine apreiškimo raida. ~Tad čia kalbama arba apie reikšmę,
15 III,A,2 | Žyd 7, 11-19; 10; 8–9). Tad pagonys, tikintys Kristų,
16 III,A,3 | kartu veikė jų plėtotę. Tad Šventasis Raštas aiškinamas
17 III,A,3 | pripažįstant skirtumus. Tad Rašto aiškinimas yra kartu
18 III,B,3 | gyvenime” (Lumen gentium, 12). ~Tad visiems Bažnyčios nariams
19 III,C,1 | save ir išganomąjį planą. Tad egzegetai privalo naudotis
20 III,D | disciplinoms pamatinius duomenis. Tad tarp egzegezės ir kitų teologijos
21 III,D,1 | bendruomenėje išplėtota forma. Tad egzegetai savo tyrimuose
22 III,D,3 | užbaigtą Naujajame Testamente. Tad neužtenka rasti kokią nors
23 IV,A,1 | pradinės dinamikos perteikimą. ~Tad aktualizacija nėra manipuliavimas
24 IV,B | elementus (plg. Ad gentes, 22). Tad krikščionys turėtų mėginti
25 IV,C,1 | skaitinius skelbti bei aiškinti. Tad ugdant būsimus liturginio
26 IV,C,2 | Scriptura sacra, 1950: EB, 592). Tad lectio divina abiem aspektais –
|