Part,  Chapter, Paragraph

 1 Iža,A  |          kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama (
 2 I,B    |          istorinis-kritinis metodas negali reikšti pretenzijų į visišką
 3 I,B,1  |            pagrindų sinchroninė, ji negali pretenduoti į nepriklausomo,
 4 I,B,2  |          taikoma naratyvinė analizė negali tenkintis vien tų tekstų
 5 I,C,1  |    priežasties kanoninis aiškinimas negali būti vienodas, nes kiekvieną
 6 I,C,3  |             matyti, jog ši prieitis negali būti autonomiška disciplina.
 7 I,D,1  |          kritiniai Biblijos tyrimai negali išsiversti be kiek įmanoma
 8 I,E,1  |           šios priežasties egzegezė negali būti neutrali, ji, kaip
 9 I,E,1  |            tekstus. Tiesa, egzegezė negali būti neutrali, tačiau ji
10 I,E,2  |          yra abejotinas: jo niekada negali pakakti patikimai išvadai
11 II,B,2 | alegorizavimo. Šiuolaikinė egzegezė negali prisikirti tokiems bandymams
12 III,A,3|           vienas dalinis aiškinimas negali aprėpti visumos prasmės,
13 III,B,1|          plg. 2 Pt 1, 20-21), kurie negali būti panaikinti (plg. Jn
14 III,B,1|             ištakas, tačiau niekada negali pakeisti kanoniniais laikomų
15 III,C,1|            metodu. Tačiau sykiu jie negali jo laikyti vieninteliu galimu.
16 III,D,4|      Mokslinis Biblijos tyrinėjimas negali atsiriboti nei nuo teologinių
17 IV,A,2 |  aktualizacija krikščionio gyvenime negali būti teisinga be ryšio su
18 IV,A,3 |            atveju nukrypimo pavojus negali būti galiojanti prieštara
19 Išva   |              sinchroninės” prieitys negali jų pakeisti. Norėdamos būti
20 Išva   |          Istorinis-kritinis metodas negali pretenduoti į monopolį.