Part, Chapter, Paragraph
1 Intro | nukelti žodžius taip toli į praeitį, kad jie nebebus
2 Intro | Dievo amžinybės bei veda į Dievo amžinybę, tačiau veda
3 Iža,A | dabar norintis įsijausti į Biblijos įvykius ir žodžius
4 Iža,A | dvidešimt ar trisdešimt amžių į praeitį, ir tai nėra lengva.
5 Iža,A | mano, jog neįmanoma grįžti į ikikritinio aiškinimo stadiją,
6 Iža,A | tekstams, įkomponuodami juos į šių laikų perspektyvą filosofiniu,
7 Iža,A | randą tiesioginius atsakymus į visokiausius asmeninius
8 Iža,B | būklės aspektus, įsiklausyti į kritiką, skundus bei lūkesčius,
9 Iža,B | nurodyti kelius, kurie kreiptų į Biblijos aiškinimą, kuo
10 Iža,B | komisija nemėgins čia atsakyti į visus su Biblija susijusius
11 I | I. AIŠKINIMO METODAI IR PRIEITYS ~ ~
12 I,A,1 | dabar, derėtų žvilgterėti į jo istoriją. Kai kurie šio
13 I,A,1 | kuriame jis atkreipė dėmesį į Penkiaknygėje pasitaikančius
14 I,A,1 | Penkiaknygės redagavimą. Pagal ją, į vieną buvo sulydyti keturi
15 I,A,1 | kompiliacijomis, jis sutelkė dėmesį į ypatingą skirtingų teksto
16 I,A,1 | bibline hermeneutika. Todėl į Formgeschichte dažnai būdavo
17 I,A,3 | pobūdį; tuomet jie dalijami į nedidelius vienetus ieškant
18 I,A,3 | Taip galima atsižvelgti į pragmatinę teksto funkciją. ~
19 I,A,4 | Iš pradžių orientuotas į šaltinių kritiką bei religijų
20 I,A,4 | skirtingų istorinių sąlygų, į kurias Dievo žodis buvo
21 I,A,4 | tekstų analizės įtraukimą į metodą, reikia pripažinti,
22 I,A,4 | pavyzdžiui, Sandoros kodeksas (I? 21–23) atspindi Izraelio
23 I,A,4 | tačiau nevalia įpulti ir į kitą kraštutinumą – dėl
24 I,B | negali reikšti pretenzijų į visišką pakankamumą. Jis
25 I,B,1 | retorika; antroji dėmesį telkia į semitines komponavimo procedūras;
26 I,B,1 | egzegetai dėmesį sutelkia į biblinės literatūrinės tradicijos
27 I,B,1 | retorika" deramai atsižvelgia į pokalbio situaciją. Ji studijuoja
28 I,B,1 | analizė, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto darbų pasiektas
29 I,B,1 | pagrįstai kreipia dėmesį į kalbos galią įtikinėti bei
30 I,B,1 | sinchroninė, ji negali pretenduoti į nepriklausomo, kaip tokio
31 I,B,2 | Biblijos naujieną, įvilktą į pasakojimo ir asmeninio
32 I,B,2 | Katechezė irgi linksta į naratyvinę formą (plg. 1
33 I,B,2 | kad įtrauktų skaitytoją į "pasakojimo pasaulį" ir
34 I,B,2 | įžengtum ir atsilieptum į pasakojimo pasaulį taip,
35 I,B,2 | langą", leidžiantį pažvelgti į vieną ar kitą epochą (ne
36 I,B,2 | vieną ar kitą epochą (ne tik į pasakojamuosius įvykius,
37 I,B,2 | pasakojamuosius įvykius, bet ir į bendruomenės, kuriai jie
38 I,B,2 | hermeneutiką, orientuotą į praktiką bei pastoraciją.
39 I,B,2 | pastoraciją. Taip reaguojama į įkvėptojo teksto supaprastinimą
40 I,B,2 | pasakoti atsižvelgiant į išganymą" ("performatyvusis"
41 I,B,2 | vien tų tekstų įvilkimu į iš anksto nustatytus modelius.
42 I,B,3 | tai yra telkiančių dėmesį į galutinio pavidalo Biblijos
43 I,B,3 | tekstas; ji neatsižvelgia į "išorinius" duomenis, kaip
44 I,B,3 | vienos būklės transformaciją į kitą. Kiekvienoje iš šių
45 I,B,3 | tyrimai daugiausia krypsta į raišką ("enonciation") ir
46 I,B,3 | Atkreipdama didesnį dėmesį į tai, jog kiekvienas Biblijos
47 I,B,3 | leisdamas kažkiek įsigilinti į Šventąjį Raštą ir tiems,
48 I,C | objektą, biblinė egzegezė turi į tai atsižvelgti. Tokia perspektyva
49 I,C,1 | kartais sunkiai perkeliamos į teologijos lygį, "kanonine"
50 I,C,1 | Childsas dėmesį telkia į teksto galutinę kanoninę
51 I,C,1 | tradicijoms, atsižvelgiant į naujus situacijos aspektus (
52 I,C,2 | pavartotus žodžius. Nuorodų į šiuos veikalus egzegetinėje
53 I,C,3 | skaitytojų. Šiomis aplinkybėmis į aiškinimo darbą imta įsileisti
54 I,C,3 | laikotarpį atsižvelgiant į skaitytojų nuostatas ir
55 I,D,1 | kiekvienu atveju atsižvelgiant į atitinkamą miesto kultūrą?
56 I,D,1 | modifikuoti atsižvelgiant į tiriamą tikrovę. ~Pravartu
57 I,D,1 | Pravartu atkreipti dėmesį į kai kuriuos pavojus, kuriuos
58 I,D,2 | sakėme, ypač atsižvelgiama į ekonominius ir institucinius
59 I,D,2 | perėjimo iš vienos padėties į kitą apeigų, magijos, išteklių,
60 I,D,2 | Apreiškimo specifinio indėlio. Į tai dera atsižvelgti sprendžiant
61 I,D,3 | Psichologiniams tyrimams mūsų laikais į savo objektų lauką įkėlus
62 I,E | šiuolaikines mąstymo srovėms, į kurias iki tol nebuvo pakankamai
63 I,E,1 | pastoracinę veiklą orientuoti į šiuolaikinio pasaulio reikmes,
64 I,E,1 | Biblijos aiškinimą, orientuotą į žmonių, ieškančių Biblijoje
65 I,E,1 | tai jis turėtų kreiptis į Bibliją, tikėdamasis tenai
66 I,E,1 | vargšų pusėn ir įsitraukti į engiamųjų išlaisvinimo kovą. ~
67 I,E,1 | aiškinimo būdas orientuojasi į naratyvinius ir pranašavimo
68 I,E,1 | šališkas, neatsižvelgiantis į kitus Biblijos tekstus.
69 I,E,1 | įkelti Biblijos naujieną į socialinį politinį kontekstą,
70 I,E,2 | sąjūdžio ir besilygiuojantis į bendresnį išlaisvinimo teologijos
71 I,E,2 | požiūrį, dažnai nurodoma į Gal 3, 28. Siekiama atrasti
72 I,E,2 | tada, kai pati neįpuola į pinkles, kurias smerkia,
73 I,F | biblines tiesas, sutrauktas į penkis pamatinius punktus,
74 I,F | atsisakant atsižvelgti į biblinio apreiškimo istorinį
75 I,F | taip, tarsi jis būtų žodis į žodį padiktuotas Dvasios,
76 I,F | kas iš tiesų nepretenduoja į istoriškumą, nes laiko istorišku
77 I,F | fundamentalizmas neatsižvelgia į evangelinės tradicijos plėtrą,
78 I,F | fundamentalizmas nekreipia dėmesio į svarbų matmenį – į tai,
79 I,F | dėmesio į svarbų matmenį – į tai, kaip pirmosios krikščionių
80 I,F | ieškantiems biblinių atsakymų į savo gyvenimo problemas.
81 I,F | nebūtinai tiesiogiai atsako į kiekvieną jų problemą. Fundamentalizmas,
82 I,F | nors to ir nesako, kviečia į savotišką tikrą intelektinę
83 II,A | apmąstyti atsižvelgiant į šiuolaikinę filosofinę hermeneutiką,
84 II,A,1 | Konstatuodamas kultūrinį nuotolį tarp I ir XX amžiaus ir norėdamas,
85 II,A,1 | derėtų atkreipti dėmesį į atsitolinimo, kaip teksto
86 II,A,1 | neišsemiami, kalba, kreipianti į transcendentinę tikrovę
87 II,A,2 | kritikos metodus perkelti į platesnį aiškinimo modelį.
88 II,A,2 | hermeneutika yra sveikas atsakas į istorinį pozityvizmą ir
89 II,A,2 | krikščioniškąją naujieną į siaurus tam tikros filosofijos
90 II,B | negalėjusi atsižvelgti į šiuolaikinius mokslinius
91 II,B | speras anagogia. ~Atsakydama į tokį prasmės daugialypiškumą,
92 II,B,1 | Akvinietis yra atkreipęs dėmesį į jos pamatinę svarbą (S.
93 II,B,1 | pamatinę svarbą (S. Th. I, q. 1, a. 10, ad 1). ~Žodinės
94 II,B,1 | neužtenka išversti tekstą žodis į žodį. Jį reikia suprasti
95 II,B,1 | Ypač derėtų atsižvelgti į daugelio tekstų dinaminį
96 II,B,1 | gebėjimas būti perkeltam į naujas aplinkybes, kurios
97 II,B,2 | gilų tęstinumą ir perėjimą į kitą lygmenį: Kristus valdo
98 II,B,2 | taip pat būtinas perėjimas į aukštesnį tikrovės lygmenį. ~
99 II,B,2 | Kristaus slėpinys yra raktas į visą Šventojo Rašto aiškinimą,
100 II,B,3 | šviesoje arba atsižvelgiant į jo ryšį su vidine apreiškimo
101 II,B,3 | Biblijos tekstui, perkeliant jį į kontekstą, suteikiantį jam
102 II,B,3 | vertus, įtraukiant tekstus į Šventojo Rašto kanoną. Taip
103 III | šaltinius bei atsižvelgdama į kiekvieno autoriaus asmenybę (
104 III,A | tradicijos pamažu susiliejo į vieną didelę bendrą tradiciją.
105 III,A,1 | Pirmieji daro aliuzijas į antruosius, pateikdami “
106 III,A,1 | 15, 7.18) tampa įžengimu į Dievo šventovę (Iš 15, 17),
107 III,A,1 | ir galiausiai įžengimu į dangiškąją šventovę (Žyd
108 III,A,1 | pamažu vis giliau skverbiasi į slėpinį (Ps 37; Job 38–42;
109 III,A,2 | Testamente, kupiname aliuzijų į Senąjį Testamentą ir tiesioginių
110 III,A,3 | peraiškinami, kad atsakytų į naujas, anksčiau nežinomas
111 III,A,3 | nebijoti naujų klausimų, kad į juos būtų galima atsakyti
112 III,A,3 | atitrūksta, kad galėtų žengti į priekį. ~ ~
113 III,B | Tiesos Dvasios", vesiančios į tiesos pilnatvę, įtaką bei
114 III,B,1 | patikrinti, kaip ji atsiliepia į Evangelijos kvietimą ir
115 III,B,2 | argumentas yra apeliavimas į Raštą. ~Įprastinė Biblijos
116 III,B,2 | reikšmę. Dievas kreipiasi į savo krikščioniškąją tautą
117 III,B,2 | alegorines interpretacijas į neišpainiojamą visumą ir
118 III,B,3 | plg. Jud 3), teisingai į jį gilinasi ir vis pilnatviškiau
119 III,B,3 | priklauso tiems, kurie panašūs į vaikus (Mk 10, 14 ir t.
120 III,B,3 | bei aiškinti Dievo žodį; į tai reikėtų atsižvelgti
121 III,C,1 | turi rimtai atsižvelgti į biblinio apreiškimo istorinį
122 III,C,1 | Dėl to reikia atsižvelgti į įvairias hermeneutines perspektyvas,
123 III,C,1 | ir leistų jai atsiliepti į šiuolaikinių Rašto skaitytojų
124 III,C,1 | neprarado savo vertės. Įtrauktos į Evangelijos skelbimą, jos
125 III,C,3 | seminarijose labiau orientuotis į pastoraciją. Tačiau visur
126 III,C,4 | poreikių ir, atsižvelgdami į juos, aiškiai skiria, ką
127 III,D,1 | įgalina juos įgyti patirties, į kurią privalu atsižvelgti
128 III,D,2 | istorinio sąlygotumo ir perkelti į dabartines istorines sąlygas.
129 III,D,2 | specialistas, atsižvelgdamas į kitus loci theologici, veikiančius
130 III,D,4 | moderniosios egzegezės indėlį į sisteminę teologiją (L’interpretation
131 III,D,4 | tokia įtampa gali išsigimti į konfliktą, jei abiejų pusių
132 III,D,4 | tekstų prasmę atsižvelgiant į jų tikrąjį kontekstą, tai
133 III,D,4 | aspektais ir, be to, atsižvelgia į daug kitokių duomenų, kurie
134 III,D,4 | bendruomenės tikėjimo, nukreipto į viso pasaulio išganymą,
135 IV,A | peraiškinti atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir pritaikyti
136 IV,A,1 | buvo sukurti atsižvelgiant į praeities aplinkybes ir
137 IV,A,1 | visada privalu atsižvelgti į sudėtingus ryšius, krikščioniškoje
138 IV,A,2 | aktualizacija turėtų atsižvelgti į mąstysenos raidą bei aiškinimo
139 IV,A,2 | hermeneutinį procesą suskirstytume į tris etapus: 1) Dievo žodžio
140 IV,A,2 | Aktualizacijos dėka Biblija atsako į daugybę dabarties problemų,
141 IV,B | įkvėptojo Rašto vertimas į kitą kalbą. Tai jau daryta
142 IV,B | Biblijos tekstą žodžiu verčiant į aramėjų kalbą (Neh 8, 8.
143 IV,B | 8. 12) ir vėliau raštu į graikų. Vertimas iš tiesų
144 IV,B | Perėjimas iš vienos kalbos į kitą neišvengiamai reiškia
145 IV,B | įkultūrinimo dinamikos, nes į žydišką-graikišką kultūrą
146 IV,C,1 | tekstus, nes skelbimą perkelia į tikinčiųjų bendruomenės,
147 IV,C,1 | skaitinius “Dievas prabyla į savo tautą” (Romos Mišiolas,
148 IV,C,1 | lydi, privalu atsižvelgti į smarkiai atnaujintos Dievo
149 IV,C,2 | malda, nes ji yra atsakas į Dievo žodį, sutinkamą Šventajame
150 IV,C,3 | įvairiomis formomis atsižvelgiant į ganytojų taikomas hermeneutikas
151 IV,C,3 | skatinančio kuo dosniau atsiliepti į Dievo per savo žodį žmonijai
152 IV,C,3 | reikia taip, kad tai kreiptų į susitikimą su Kristumi,
153 IV,C,3 | perduoda Dievo kvietimą, į kurį kiekvienas turi atsiliepti.
154 IV,C,3 | pasirodyti kaip kreipimasis į šiandienius krikščionis. ~
155 IV,C,3 | homiliją, neįmanoma įsigilinti į daugelį detalių. Todėl derėtų
156 IV,C,3 | pagundai liautis gilinusis į biblinius skaitinius ir
157 IV,C,3 | skatinama versti Bibliją į įvairias kalbas ir tuos
158 Išva | tyrinėjimuose, neatsižvelgia į tai, jog – kad ir pagirtinai
159 Išva | išmanymo pagalbos. Kreipdamasis į vyrus ir moteris nuo Senojo
160 Išva | metodas negali pretenduoti į monopolį. Jis turi suvokti
161 Išva | ribų ir panirdamas vien į tekstų šaltinių bei sluoksnių
162 Išva | nei menkesnio įsitraukimo į griežtesnius mokslinius
163 Išva | egzegezė neturi teisės panašėti į vandens tėkmę, pradingstančią
|