Part, Chapter, Paragraph
1 I,A,1 | Deuteronomo (D) ir Kunigiškojo autoriaus (P: Priesterschrift). Būtent
2 I,A,4 | Testamento atveju, nėra vieno autoriaus kūrinys, bet yra turėję
3 I,B,1 | elementai: kalbėtojas (arba autoriaus), diskursas (arba tekstas)
4 I,B,2 | pasakojimą. "Numanomojo autoriaus" sąvoka nusakomas autoriaus
5 I,B,2 | autoriaus" sąvoka nusakomas autoriaus įvaizdis, pamažu išryškėjantis (
6 I,B,2 | Antra vertus, "tikrojo autoriaus" ir "numanomojo autoriaus"
7 I,B,2 | autoriaus" ir "numanomojo autoriaus" perskyra daro aiškinimo
8 I,C,3 | atstumą tarp veikalo ir jo autoriaus, taip pat tarp veikalo ir
9 II,A,1 | egzistuoja tarp teksto ir jo autoriaus, nes, kartą sukurtas, tekstas
10 II,A,1 | įgyja tam tikros autonomijos autoriaus atžvilgiu ir pradeda prasmės
11 II,A,2 | atstumo tarp biblinio teksto autoriaus bei pirmųjų adresatų laikų
12 II,B,1 | norėta ir Dievo, pagrindinio autoriaus. Ji surandama tiksliai analizuojant
13 II,B,3 | neaiškiai išreikšta žmogiškojo autoriaus. Bibliniame tekste ji atrandama
14 II,B,3 | arba apie reikšmę, biblinio autoriaus priskiriamą ankstesniam
15 III | atsižvelgdama į kiekvieno autoriaus asmenybę (plg. Divino Afflante
16 III,A,1| apmąstoma Danieliaus knygos autoriaus, įsitikinusio, kad šiame
17 III,B,2| nepakartojamu nepakartojamo autoriaus kūriniu. Jie nepažemino
18 III,D,2| iš Dievo, ir iš įkvėptojo autoriaus. Tačiau tai nereiškia, kad
|