Part, Chapter, Paragraph
1 Intro | biblinį žodį pradine prasme. Kaip visų žmogaus pastangų, taip
2 Intro | jie nebebus traktuojami kaip aktualūs. Tada gali atsitikti,
3 Intro | sudaryta iš mokslininkų, kurie, kaip tiktintieji egzegetai prisiėmę
4 Intro | dokumento tekste gilinamasi, kaip gali tapti žinoma Rašto
5 Iža,A | šiuolaikinis išradimas, kaip kartais norima įteigti.
6 Iža,A | ieškojo jų prasmės (Dan 9, 2). Kaip rašoma Apaštalų darbuose,
7 Iža,A | nesubrendėliai iškraipo, aiškindami kaip ir kitus raštus, savo pačių
8 Iža,A | metodui, ypač dėmesingam, kaip rodo metodo pavadinimas,
9 Iža,A | pliuralizmas vieniems brangintinas kaip turtingumo rodiklis, kitiems
10 Iža,A | tokiais svarbiais klausimais kaip Jėzaus nekaltas prasidėjimas
11 Iža,A | Biblijos skaitymas, suprantamas kaip vien asmeniniu subjektyviu
12 Iža,A | klausimus. Daugelis sektų kaip vienintelį tikrą perša aiškinimą,
13 Iža,B | Biblija susijusius klausimus, kaip, pavyzdžiui, įkvėpimo teologija.
14 I,A | Kadangi Šventojo Rašto, kaip “Dievo žodžio žmogaus kalba”,
15 I,A,1 | laikotarpiu, tokių autorių kaip Origenas, Jeronimas ir Augustinas.
16 I,A,1 | Testamento teksto kritika kaip mokslinė disciplina galėjo
17 I,A,1 | egzegezė galėjo pasirodyti kaip griaunanti bei ardanti tekstą,
18 I,A,1 | Nepaisant to, taikant šį metodą kaip tokį, tapo aišku, kad Naujojo
19 I,A,2 | Biblijos tekstų prasmę. ~Juo kaip analitiniu metodu Biblijos
20 I,A,2 | studijuojami lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas senovės
21 I,A,2 | senovės tekstas, aiškinant jį kaip žmogaus kalbėjimo apraišką.
22 I,A,3 | ir geriausių rankraščių, kaip antai papirusų, senovės
23 I,A,3 | redakcijos kritika nagrinėja, kaip tekstas keitėsi prieš įgaudamas
24 I,A,3 | dabar tekstas aiškinamas kaip toks, remiantis skirtingų
25 I,A,4 | 4. Įvertinimas ~Kaip vertintume istorinį-kritinį
26 I,A,4 | religijų istoriją, metodas, kaip išaiškėjo, leido naujaip
27 I,A,4 | istorinės-kritinis metodas kaip tik leidžia tai pasiekti. ~
28 I,B,1 | sakant, retorinė analizė kaip tokia nėra naujas metodas.
29 I,B,1 | studijuoja stilių ir kompoziciją kaip priemones klausytojams paveikti.
30 I,B,1 | naudojasi tokių disciplinų kaip lingvistika, semiotika,
31 I,B,1 | prasiskverbti prie apreiškimo kalbos kaip religinio įtikinėjamojo
32 I,B,1 | pretenduoti į nepriklausomo, kaip tokio savaime pakankamo
33 I,B,2 | naratyvinė analizė tiria, kaip istorija pasakojama, kad
34 I,B,2 | pasakojimo pasaulį taip, kaip tikrasis autorius numatė
35 I,B,2 | metodas tekstą traktavo kaip "langą", leidžiantį pažvelgti
36 I,B,3 | į "išorinius" duomenis, kaip antai autorius, adresatus,
37 I,B,3 | nustatymas siekiant išsiaiškinti, kaip jomis šiame tekste yra naudojamasi; (
38 I,C,1 | tikėjimo rėmais – Biblija kaip visuma. ~Taigi kiekvienas
39 I,C,1 | Rašto, tai yra Biblijos kaip tikinčiųjų bendruomenės
40 I,C,1 | bendruomenės priimamą kaip autoritetingą jos tikėjimo
41 I,C,1 | tyrimais mėginama nustatyti, kaip senosios tradicijos būdavo
42 I,C,1 | kurį Bažnyčia pripažino kaip savo tikėjimo taisyklę.
43 I,C,1 | knygoms, tiek visumą, kurią kaip kanoną jos sudaro. Knyga
44 I,C,1 | šiandien turėtų galioti kaip Šventojo Rašto aiškinimo
45 I,C,1 | problemų. Krikščionių Bažnyčia kaip "Senąjį Testamentą" pripažino
46 I,C,3 | skaitymo istorija, parodanti, kaip ši knyga buvo priimama Bažnyčios
47 I,C,3 | viduramžiais arba tokių mistikų kaip šv. Kryžiaus Jonas; jie
48 I,C,3 | pražūtingais padariniais kaip antisemitizmas ar kitokios
49 I,D,1 | susiformavimo apibūdinti? Kaip nuo gana laisvos genčių
50 I,D,1 | gyvenimo būdą iki Velykų, kaip reikėtų vertinti teoriją
51 I,D,2 | Sociologine prieitimi, kaip sakėme, ypač atsižvelgiama
52 I,D,2 | tokias pamatines idėjas kaip Dievo karalystė, taip pat
53 I,D,2 | Tačiau viena šia prieitimi, kaip ir kitomis ypatingomis prieitimis,
54 I,D,3 | suprasti Biblijos tekstus kaip gyvenimo patirtis bei elgesio
55 I,D,3 | patirtis bei elgesio taisykles. Kaip žinoma, religijai visuomet
56 I,E,1 | nereikėtų nederamai paprastinti. Kaip teologinis sąjūdis, ji sustiprėjo
57 I,E,1 | negali būti neutrali, ji, kaip ir Dievas, privalo stoti
58 I,E,1 | geriausias adresatas Biblijai kaip išlaisvinimo žodžiui priimti.
59 I,E,2 | tokia orientacija taikoma kaip "kanonas kanone", išryškinant
60 I,E,2 | silentio. Toks argumentas, kaip žinoma, paprastai yra abejotinas:
61 I,E,2 | kurią tie patys tekstai, kaip teigiama, turėjo nuslėpti,
62 I,E,2 | Bažnyčioje klausimus, kurie, kaip žinoma, yra diskusijų ir
63 I,E,2 | evangelinio mokymo apie valdžią kaip tarnavimą, – mokymo, Jėzaus
64 I,F | pasirodo protestantizme kaip apsauga nuo liberalios egzegezės. "
65 I,F | doktriniškų nuostatų ir kaip vienintelį mokymo apie krikščioniškąjį
66 I,F | svarbų matmenį – į tai, kaip pirmosios krikščionių bendruomenės
67 I,F | požiūrio siaurumas, nes kaip atitinkančią tikrovę pripažįsta
68 I,F | vaidmenį. Jis reiškiasi kaip asmeninio aiškinimo forma,
69 II,A,1 | atkreipti dėmesį į atsitolinimo, kaip teksto teisingo įsisavinimo
70 II,A,2 | Testamento raštų visuma iškyla kaip steigiamųjų įvykių ilgo
71 II,A,2 | tokios ypatingos prielaidos kaip bažnytinėje bendruomenėje
72 II,B,1 | subjektyviai. Priešingai, reikia kaip neautentišką atmesti kiekvieną
73 II,B,2 | tikėjimu, galima apibrėžti kaip prasmę, išreiškiamą biblinių
74 II,B,2 | aiškinamosios vertės, kad ir kaip jie būtų buvę pastoraciškai
75 II,B,3 | Pilnatviškesnioji prasmė apibrėžiama kaip gilesnioji teksto prasmė,
76 II,B,3 | tuo, kad Šventoji Dvasia kaip pagrindinis Biblijos autorius
77 III | Šiuolaikinė hermeneutika, kaip minėjome, iškėlė aikštėn
78 III,A | sąvoka gali žymėti tai, kaip Biblija aiškina pamatines
79 III,A | istorijos įvykius, arba tai, kaip bibliniai tekstai naudojasi
80 III,A,2 | Kristus mirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai, jis buvo
81 III,A,2 | prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis pasirodė…” (
82 III,A,2 | šerdis (1 Kor 15, 11). ~Kaip visada, tarp Rašto ir įvykių,
83 III,A,2 | prisikėlimas ir dangiškasis jo, kaip Dievo Sūnaus, išaukštinimas
84 III,A,2 | pažodžiui. Jie ėmė atrodyti kaip Dievo parengti Jėzaus Kristaus
85 III,A,2 | sykiu smarkiai sumažinti jo kaip išganymo institucijos vertę.
86 III,A,2 | autorius parodo, kad Tora kaip apreiškimas pati skelbia
87 III,A,2 | apreiškimas pati skelbia savo kaip teisinės sistemos pabaigą (
88 III,A,2 | maitinosi Senuoju Testamentu kaip Dievo žodžiu, leidžiančiu
89 III,A,2 | jog Naujajame Testamente, kaip ir Senajame Testamente,
90 III,A,3 | daug nuorodų bei postūmių, kaip aiškinti temą. Iš tiesų
91 III,A,3 | pripažino šiuos tekstus kaip vertingą jų tikėjimo išraišką.
92 III,A,3 | tekstai tapo pripažinti kaip Šventasis Raštas (pavyzdžiui,
93 III,A,3 | giesmės knyga buvo pripažinta kaip tokia už santykio tarp Dievo
94 III,A,3 | Dialogą su Šventuoju Raštu kaip visuma, taigi ir su ankstesnių
95 III,B | BAŽNYČIOS TRADICIJOJE ~Bažnyčia, kaip Dievo tauta, įsitikinusi,
96 III,B,1 | autorius yra Dievas" ir kurios "kaip tokios buvo perduotos Bažnyčiai” (
97 III,B,1 | nuo tokių ypatingų grupių kaip pranašų sluoksniai ar kunigiškoji
98 III,B,1 | aplinka iki visos tautos) Kaip Dievo žodį, žadinantį jų
99 III,B,1 | skaičių tekstų, kuriuos gavo kaip saugotiną ir perduotiną
100 III,B,1 | sakraliniams tekstams, gautiems kaip brangus paveldas iš žydų
101 III,B,1 | pripažino Senąjį Testamentą kaip įkvėptąjį Raštą ir kad velykinis
102 III,B,1 | amžiams bėgant patikrinti, kaip ji atsiliepia į Evangelijos
103 III,B,1 | Evangelijos kvietimą ir kaip atlieka savo kaip jos perteikimo
104 III,B,1 | kvietimą ir kaip atlieka savo kaip jos perteikimo priemonės
105 III,B,2 | pateikia Logos, Dievo Žodį, kaip Senojo Testamento autorių,
106 III,B,2 | garbstantis Jeronimas pasirodė kaip marginalinė figūra. ~Norėdami
107 III,B,2 | nevalia palikti nuošalyje kaip pasenusio ar visiškai praradusio
108 III,B,2 | Bažnyčios Tėvai moko, kaip autentiška krikščioniška
109 III,B,3 | pastoracinę tarnybą, vyskupai kaip apaštalų įpėdiniai yra pirmutiniai
110 III,B,3 | Lumen gentium, 25). Kunigų kaip vyskupų bendradarbių pirmutinė
111 III,B,3 | vienybę Bažnyčios tarnyboje. ~Kaip eucharistinės bendruomenės
112 III,B,3 | visuomet buvo taip palaikomas kaip dabar, egzegetai, savo žinias
113 III,B,3 | aikštėn užmirštus aspektus. ~Kaip minėta anksčiau, Raštai
114 III,C,1 | atskleista biblinio teksto kaip su dabartimi susijusiu Dievo
115 III,C,1 | Dievo priemonė Bažnyčiai, kaip Dievo tautai, vadovauti,
116 III,C,3 | raštų istorines šaknis, jų kaip dangiškojo Tėvo asmeninio
117 III,C,4 | 4. Publikacijos ~Kaip tyrimų vaisius ir mokymo
118 III,C,4 | aiškiai skiria, ką traktuoti kaip antraeiles detales, sąlygotas
119 III,C,4 | epochos, ką reikėtų aiškinti kaip mitinę kalbėseną ir ką laikyti
120 III,D,2 | nuo jo kalbinės išraiškos, kaip nesvarbios, ir, kita vertus,
121 III,D,3 | Bet net tada Biblijos, kaip nepaprastai dinamiškos visumos,
122 III,D,4 | pagundai traktuoti Bibliją kaip dicta probantia, tarnaujančių
123 III,D,4 | su egzegetais. ~Biblija, kaip rašytinis Dievo žodis, turi
124 IV | tiesų netraktuoja Biblijos kaip istorinių dokumentų apie
125 IV,A | Jau pačioje Biblijoje – kaip pastebėjome ankstesniame
126 IV,A,1 | Testamentas pateikia save kaip Senojo Testamento išpildymą
127 IV,A,2 | nebūtų normalu krikščioniui kaip kovos už išsilaisvinimą
128 IV,A,2 | pripažįstamoms vertybėms kaip asmens teisės, žmogaus gyvybės
129 IV,C,1 | išryškinti Kristaus slėpinį kaip mūsų išganymo principą.
130 IV,C,1 | aiškinti tipologiškai. Tačiau, kaip žinome, tai nėra vienintelis
131 IV,C,1 | kuriose šalyse išaiškėjo, kaip menkai katalikai susipažinę
132 IV,C,2 | Šventojo Rašto, priimamo kaip Dievo žodis, ilgesnės ar
133 IV,C,2 | seną Bažnyčios praktiką. Kaip kolektyvinė praktika ji
134 IV,C,2 | 1) ~Lectio divina, ypač kaip individuali praktika, paliudyta
135 IV,C,3 | didžiosioms kalboms evangelijose, kaip antai Kalno pamokslas. ~
136 IV,C,3 | žodis turėtų pasirodyti kaip kreipimasis į šiandienius
137 IV,C,3 | aktualizacijos bei įkultūrinimo, kaip sakyta anksčiau. Tam būtini
138 IV,C,3 | tikslas yra skleisti Bibliją kaip Dievo žodį ir gyvenimo šaltinį.
139 IV,C,4 | Ekumenizme ~Ekumenizmas, kaip ypatingas bei organizuotas
140 IV,C,4 | organišką vienybę su Kristumi, kaip šakelių ir vynmedžio (Jn
141 IV,C,4 | turi būti tokia pat tobula, kaip Tėvo ir Sūnaus vienybė (
142 Išva | šališkumo ir išlaikyti savo kaip teologinės disciplinos,
|