bold = Main text
Part, Chapter, Paragraph grey = Comment text
1 Intro | pasiskolinęs šį posakį iš popiežiaus Leono XIII (DV,
2 Intro | Dievas, bus pašalintas iš žmogiškajai tikrovei suprasti
3 Intro | nors ir neatmetė to, kas iš naujų galimybių buvo teigiama.
4 Intro | Joje pateikta sintezė, iš esmės liekanti tarp išliekamąją
5 Intro | bet komisija, sudaryta iš mokslininkų, kurie, kaip
6 Intro | amžinybėje. Biblinis žodis ateina iš realios praeities. Tačiau
7 Intro | Tačiau jis ateina ne tik iš praeities, bet sykiu iš
8 Intro | iš praeities, bet sykiu iš Dievo amžinybės bei veda
9 Iža,A | jį nepakankamu žvelgiant iš tikėjimo perspektyvos. Istoriniam-kritiniam
10 I,A,1 | vieną buvo sulydyti keturi iš dalies paraleliški, tačiau
11 I,A,1 | žodį Quelle – šaltinis). Iš esmės abi šios hipotezės
12 I,A,1 | Gunkelis išlaisvino metodą iš taip suprantamos literatūros
13 I,A,2 | metodas, nes kiekviename iš etapų (nuo teksto kritikos
14 I,A,3 | vienetus ieškant kiekvieno iš jų priklausomybės skirtingiems
15 I,A,4 | galintys būti tendencingi. ~Iš pradžių orientuotas į šaltinių
16 I,A,4 | moksline prieitimi, kuri iš pat pradžių sąmoningai atsiribojo
17 I,A,4 | išganinga: išsilaisvinęs iš išankstinių nusistatymų,
18 I,A,4 | prasmės ieškojimas yra viena iš esminių egzegezės užduočių,
19 I,B,1 | Kadangi visi Biblijos tekstai iš dalies yra įtikinėjamojo
20 I,B,1 | stilistinį interesą. Būdama iš pagrindų sinchroninė, ji
21 I,B,2 | Raštui. Senasis Testamentas iš tiesų dėsto išganymo istoriją,
22 I,B,2 | turiniu (plg. Ps 78, 3–4; Iš 12, 24–27; Įst 6, 20–25;
23 I,B,2 | numanomuoju skaitytoju. Viena iš didžiųjų egzegezės užduočių
24 I,B,2 | liudijimo – pobūdis, ir iš to išvedanti hermeneutiką,
25 I,B,2 | kategorijomis ir kalba. Iš naratyvinės egzegezės reikalaujama
26 I,B,2 | vien tų tekstų įvilkimu į iš anksto nustatytus modelius.
27 I,B,3 | srityse. Šio metodo, kuriam iš pradžių taikytas bendras "
28 I,B,3 | tarp elementų tinklą; iš kurio tada susidaro teksto
29 I,B,3 | visumoje esama įvairių lygmenų, iš kurių kiekvienam būdinga
30 I,B,3 | transformaciją į kitą. Kiekvienoje iš šių stadijų aiškiai apibrėžiami
31 I,B,3 | enonciation") ir intertekstualumą. Iš pradžių taikytas pasakojamiesiems
32 I,C,1 | senosios tradicijos būdavo iš naujo taikomos naujuose
33 I,C,1 | bendruomenėje, tačiau kai kurių iš jų hebrajų Biblijoje nėra
34 I,C,1 | reikia skaityti neišleidžiant iš akių jo santykio su corpus
35 I,C,1 | istorijos etapą. Atimti iš Senojo Testamento jo prasmę
36 I,C,2 | bendruomenių visumos pagrindas yra iš esmės skirtingas: žydams
37 I,C,3 | milenaristinės iliuzijos. Iš to galima matyti, jog ši
38 I,D | pastaruoju metu gavo naudos iš tokio pobūdžio tyrimų. ~ ~
39 I,D,1 | kelti sociologinė prieitis. Iš tiesų, jei sociologijos
40 I,D,2 | pasaulietiškumo sąvokų, tabu, perėjimo iš vienos padėties į kitą apeigų,
41 I,D,3 | dinamines pasąmonės struktūras, iš naujo imta mėginti aiškinti
42 I,D,3 | egzistuotų tiktai viena. Iš tikrųjų įvairios psichologijos
43 I,E | neįsisąmonindami, išleidžia iš akių kitus. Tad neišvengiamai
44 I,E,1 | aiškinimo, išplaukiančio iš žmonių išgyvenamos situacijos.
45 I,E,1 | nuskaidrinti Žodžio šviesoje. Iš tokios šviesos kilsianti
46 I,E,1 | steigiamųjų įvykių" (išėjimas iš Egipto, Jėzaus kančia ir
47 I,E,1 | prisikėlimas) galios vis iš naujo įsikūnyti istorijoje. ~
48 I,E,2 | metodologiją ir stengiasi iš naujo atrasti krikščionių
49 I,E,2 | Tačiau tokia padėtis buvo iš dalies uždangstyta Naujojo
50 I,E,2 | feministinis kriterijus, perimtas iš moterų emancipacijos sąjūdžio
51 I,E,2 | smerkia, ir neišleidžia iš akių evangelinio mokymo
52 I (2) | pastraipos teksto buvo balsuota. Iš 19 balsų 11 buvo už, 4 –
53 I,F | Fundamentalistinis traktavimas kyla iš Reformacijos laikais atsiradusio
54 I,F | dieviškumas, jo gimimas iš mergelės, svetimos kaltės
55 I,F | jis istorizuoja tai, kas iš tiesų nepretenduoja į istoriškumą,
56 I,F | lygiai taip pat išleidžia iš akių tam tikrų vietų “peraiškinimus” (
57 I,F | gyvybės bei įkvėpimo semiasi iš Šventojo Rašto. ~Fundamentalistinė
58 II,A | Egzegezės kryptį reikia iš naujo apmąstyti atsižvelgiant
59 II,A,1 | ženklinančios mūsų supratimą, kyla iš tradicijos, kuria remiamės.
60 II,A,2 | autentiškai aiškinti Raštą reiškia iš pradžių priimti šiuose įvykiuose
61 II,A,2 | specifiniai bruožai kyla iš jos objekto. Išganymo įvykiai
62 II,B | siektinu galutiniu tikslu. Iš čia kilo garsusis Augustino
63 II,B | kilo garsusis Augustino iš Danijos dvieilis (XIII a.):
64 II,B,1 | tvirtinti, kad pasakojami faktai iš tikrųjų yra įvykę, nes pasakojimas
65 II,B,1 | tolesnę jos sklaidą. ~Viena iš šiuolaikinės hermeneutikos
66 II,B,1 | biblinių tekstų atveju. Iš tiesų išsaugoti šiuos tekstus
67 II,B,1 | plėtojimuisi, kylančiam iš naujo skaitant tuos tekstus
68 II,B,2 | pažodžiui, nes "prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau
69 II,B,2 | Kristaus Velykų slėpinio bei iš to kylančio naujo gyvenimo
70 II,B,2 | Tas kontekstas egzistuoja iš tikrųjų. Naujasis Testamentas
71 II,B,2 | gyvenimas Dvasioje, šviesoje. ~Iš pateiktojo apibrėžimo galima
72 II,B,2 | Kristaus Velykų slėpiniu ar iš to kylančiu nauju gyvenimu,
73 II,B,2 | interpretacijomis, kylančiomis iš vaizduotės ar intelektinių
74 II,B,2 | Spiritu: EB, 553). ~Vienas iš galimų dvasinės prasmės
75 II,B,2 | 1 Pt 3, 20–21) ir t. t. Iš tikrųjų tipologinė sąsaja
76 II,B,2 | o ne pačia tikrove. Tad iš tiesų čia kalbama apie Rašto
77 III | religinę tradiciją, kylančią iš Izraelio bei ankstyvosios
78 III | giminystės, kuri yra viena iš egzegetinio darbo galimybės
79 III,A | kurių gali būti kilusių iš kitų religijų ar kultūrų –
80 III,A,1 | įžengimu į Dievo šventovę (Iš 15, 17), dalyvavimu Dievo “
81 III,A,1 | tačiau daug vėliau vėl iš naujo apmąstoma Danieliaus
82 III,A,2 | Testamentą ir tiesioginių citatų iš jo. Naujojo Testamento autoriai
83 III,A,2 | 15–17). Visa tai kilo ne iš įgeidžio ginčyti, bet, priešingai,
84 III,A,2 | ginčyti, bet, priešingai, iš giliausios ištikimybės Šventajame
85 III,A,2 | aiškinimo būdais. Reikalauti iš jų šiuolaikinių mokslinių
86 III,A,2 | 14; Ef 2, 8-9). Vienas iš Biblijos bruožų yra polinkio
87 III,A,3 | 3. Keletas išvadų ~Iš to, kas pasakyta, galima
88 III,A,3 | postūmių, kaip aiškinti temą. Iš tiesų pati Biblija nuo pat
89 III,A,3 | bendruomenėmis, ir jis pats kilęs iš jų tikėjimo tradicijų. Jo
90 III,A,3 | Rašto aiškinimas reikalauja iš egzegeto dalyvauti savo
91 III,A,3 | egzegetinėmis tradicijomis, iš kurių pasisavina bei pasilaiko
92 III,B,1 | gautiems kaip brangus paveldas iš žydų tautos. Jis juos laiko
93 III,B,1 | Testamento raštai tikrai kilę iš apaštališkojo skelbimo (
94 III,B,1 | kuriame Bažnyčia gali vis iš naujo atrasti savo tapatybę
95 III,B,2 | indėlis yra tas, kad ji iš Šventojo Rašto visumos išskyrė
96 III,B,2 | išimti kokią nors frazę iš konteksto, kad nepriklausomai
97 III,B,2 | alegorizuoti taip pat kyla iš įsitikinimo, kad Bibliją,
98 III,B,2 | savo tautai – Bažnyčiai. Iš principo nieko nevalia palikti
99 III,B,3 | Dievo tautos, pavyzdį (Iš 19, 5–6) tampa bendruomene,
100 III,C,1 | jo šviesoje. Šios knygos iš tiesų rengė Dievo tautą
101 III,D,2 | Biblijoje kyla kartu ir iš Dievo, ir iš įkvėptojo autoriaus.
102 III,D,2 | kyla kartu ir iš Dievo, ir iš įkvėptojo autoriaus. Tačiau
103 III,D,2 | tai yra atskirti, bent iš dalies, nuo praeities istorinio
104 III,D,3 | išminčių patarimus. Viena iš egzegezės užduočių yra nustatyti
105 III,D,3 | dieviškoji pedagogika negalėjo iš karto pašalinti. Net Naująjį
106 III,D,4 | priešybėmis. ~Požiūriai iš tiesų skirtingi, ir turi
107 III,D,4 | nes egzegeto užduotis yra iš pagrindų istorinė bei aprašomoji
108 III,D,4 | sisteminė teologija. Viena iš pagrindinių Biblijos funkcijų –
109 IV | analizės ribas. Bažnyčia iš tiesų netraktuoja Biblijos
110 IV | ir visam pasauliui. Toks iš tikėjimo kylantis įsitikinimas
111 IV,A,2 | Testamente (pavyzdžiui, mana Iš 16 ir Išm 16, 20–29), ar/
112 IV,A,2 | aikštėn ar kvestionuojami; 3) iš biblinio teksto prasmės
113 IV,B | įvairovė niekad nėra totalinė. Iš tiesų kiekviena autentiška
114 IV,B | aplinkoje. Šis įsitikinimas kyla iš pačios Biblijos, kuri jau
115 IV,B | raštu į graikų. Vertimas iš tiesų visuomet yra daugiau
116 IV,B | teksto perrašymas. Perėjimas iš vienos kalbos į kitą neišvengiamai
117 IV,B | išties yra sėkla, pasiimanti iš žemės, kurioje pasodinta,
118 IV,B | šviesa leidžia daryti atranką iš to, ką kultūra siūlo, atmetant
119 IV,B | skleidžiantis, jo reikia imtis vis iš naujo. Neseniai evangelizuotose
120 IV,C,1 | tikra dalimi paveldėtos iš sinagoginės liturgijos,
121 IV,C,1 | Eucharistijos šventimą. Iš esmės liturgija ir ypač
122 IV,C,1 | pavidalu jų rinkinys tik iš dalies įgyvendina šį tikslą.
123 IV,C,3 | pagrindas ir norma. Vienas iš katechezės tikslų turėtų
124 IV,C,3 | Rašte, ir teigiamai suvokti iš to kylančius reikalavimus. ~
125 IV,C,4 | tekstų aiškinimu. Kai kurios iš tų problemų yra teologinės:
126 IV,C,4 | krikščionis primygtinai akina iš naujo perskaityti įkvėptuosius
127 Išva | išvada, kurią galima padaryti iš to, kas pasakyta per šį
128 Išva | semiotinė ir kitos) pajėgios iš dalies atnaujinti egzegezę
129 Išva | niekada nevalia išleisti iš akių pagrindinio tikslo
|