Part,  Chapter, Paragraph

 1 III,A,1|        palikuonims, paveldėjimas (Pr 15, 7.18) tampa įžengimu į
 2 III,A,1|        įžengimu į Dievo šventovę (Iš 15, 17), dalyvavimu Dievo “
 3 III,A,1|           amžinuoju paveldu” (Žyd 9, 15). ~Pranašo Natano, pažadėjusio
 4 III,A,2|        Raštai; jis pasirodė…” (1 Kor 15, 3–5) – tokia pagrindinė
 5 III,A,2| apaštališkojo skelbimo šerdis (1 Kor 15, 11). ~Kaip visada, tarp
 6 III,A,2|             ir nusidėjėliams” (Mk 2, 15–17). Visa tai kilo ne iš
 7 III,A,2|         Mesijo, “žydų karaliaus” (Mk 15, 26), mirtis perkeitė vien
 8 III,A,2|             Šventoji Dvasia (plg. Jn 15, 26; 16, 7) leido jiems
 9 III,A,2|        sistemos pabaigą (plg. Gal 2, 15–5, 1; Rom 3, 20–21; 6, 14;
10 III,A,2|               Jn 8, 29; 16, 32 ir Mk 15, 34), Mozės įstatymo vertę (
11 III,D,3|        sąlygotų dalykų” (Dei Verbum, 15), kurių dieviškoji pedagogika
12 IV,C,4 |             šakelių ir vynmedžio (Jn 15, 4–5), kūno narių ir galvos (
13 Išva   |              Roma, 1993 m. balandžio 15 d. ~