Part, Chapter, Paragraph
1 Intro | žodžius taip toli į praeitį, kad jie nebebus traktuojami
2 Intro | aktualūs. Tada gali atsitikti, kad realus ims atrodyti tiktai
3 Intro | pamažėle augo. Tikiuosi, kad dokumentas plačiai pasklis
4 Iža,A | įteigti. Pati Biblija liudija, kad ją aiškinti gali būti sunku.
5 Iža,A | Petro laiške teigiama, “kad jokia Rašto pranašystė negali
6 Iža,A | santūriai, nes neretai metodai, kad ir turintys teigiamų elementų,
7 Iža,A | netenkama. Jie pabrėžia, kad mokslinė egzegezė trikdo
8 Iža,A | Todėl laikomasi nuomonės, kad kantrų mokslinį egzegetinį
9 Iža,B | tekstuose slypinčius turtus, kad Dievo Žodis galėtų vis labiau
10 I,A,1 | bei ardanti tekstą, juolab kad kai kurie egzegetai, veikiami
11 I,A,1 | metodą kaip tokį, tapo aišku, kad Naujojo Testamento tradicija
12 I,A,1 | skelbimo prie skelbimo, kad Jėzus yra Kristus. Formgeschichte
13 I,A,2 | toks yra ne vien dėl to, kad taikomas senovės tekstams (
14 I,A,2 | ir tai svarbiausia, – kad juo stengiamasi atskleisti
15 I,B | biblinių tekstų įvairovės. Kad ir koks teisėtas, istorinis-kritinis
16 I,B,2 | kaip istorija pasakojama, kad įtrauktų skaitytoją į "pasakojimo
17 I,B,2 | emocinius veiksmus, būtinus, kad įžengtum ir atsilieptum
18 I,B,2 | naratyvinė analizė pabrėžia, kad tekstui būdinga ir "veidrodžio"
19 I,B,2 | veidrodžio" funkcija ta prasme, kad jis atspindi tam tikrą pasaulio
20 I,B,2 | pravartu atkreipti dėmesį, kad naratyviai perteikto Dievo
21 I,B,3 | abstrakčiausias. Pradedama postulatu, kad bet kuri naratyvinė bei
22 I,C,1 | Kanoninė prieitis ~Nustačius, kad istorinio-kritinio metodo
23 I,C,1 | bendruomenei, privalo prižiūrėti, kad aiškinimas liktų ištikimas
24 I,C,1 | kanoniniu? Galima teigti, kad toks jis yra nuo tada, kai
25 I,C,3 | tiktai pasinaudoti, juolab kad filosofinė hermeneutika
26 I,E | pakankamai atsižvelgta. Svarbu, kad jie tai darytų kritiškai.
27 I,E,1 | savo tautos istorijoje, kad ją išganytų. Jis yra vargšų
28 I,E,2 | Biblijos autoritetą teigdama, kad ji buvusi sukurta vyrų,
29 I,F | traktavimas remiasi principu, kad Šventasis Raštas, būdamas
30 I,F | ideologijoje, kuri nėra biblinė, kad ir ką sakytų šio požiūrio
31 I,F | traktavimo problema yra tai, kad, atsisakant atsižvelgti
32 I,F | praeities kosmologiją dėl to, kad būtent tokią randa Šventajame
33 I,F | Jis nepajėgus suvokti, kad Naujasis Testamentas susiformavo
34 II,A,1 | XX amžiaus ir norėdamas, kad tikrovė, apie kurią kalba
35 II,A,1 | mintimis, jis tvirtino, kad biblinių tekstų egzegezė
36 II,A,1 | išvengti subjektyvumo, reikia, kad išankstinis supratimas būtų
37 II,A,2 | žmogui? ~Reikia pripažinti, kad tam tikros hermeneutinės
38 II,B,1 | nebūtinai reikalauja tvirtinti, kad pasakojami faktai iš tikrųjų
39 II,B,1 | Viena vertus, gali būti, kad žmogiškasis autorius nori
40 II,B,1 | gali taip ją pakreipti, kad atsirastų daugiaprasmiškumas.
41 II,B,1 | pateikiami per kontekstą. Kad ir kraštutinis, šis atvejis
42 II,B,1 | bendruomenę akina įsitikinimas, kad jie nesiliaus buvę šviesos
43 II,B,1 | aplinkybėmis. ~Tai nereiškia, kad bibliniam tekstui galima
44 II,B,2 | tikrosios aiškinamosios vertės, kad ir kaip jie būtų buvę pastoraciškai
45 II,B,3 | Pilnatviškesnioji prasmė remiasi tuo, kad Šventoji Dvasia kaip pagrindinis
46 III | tekstų aspektų yra tai, kad jie sukurti žmogiškųjų autorių,
47 III | pažangos. ~Jai būdinga tai, kad ji sąmoningai lieka Bažnyčios,
48 III,A,1 | autoriaus, įsitikinusio, kad šiame Dievo žodyje tebeglūdi
49 III,A,2 | vienu metu konstatuojama, kad Raštas atskleidžia įvykių
50 III,A,2 | žydams autorius parodo, kad Tora kaip apreiškimas pati
51 III,A,2 | senaisiais aiškinimo būdais, kad galėtų teisingai paaiškinti
52 III,A,2 | Kita vertus, tiesa ir tai, kad egzegetas neturėtų teikti
53 III,A,3 | perdirbinėjami ir peraiškinami, kad atsakytų į naujas, anksčiau
54 III,A,3 | turėjo nuolat atsinaujinti, kad atitiktų vis naujas situacijas –
55 III,A,3 | nebijoti naujų klausimų, kad į juos būtų galima atsakyti
56 III,A,3 | kai kur nuo jų atitrūksta, kad galėtų žengti į priekį. ~ ~
57 III,B | Dievo tauta, įsitikinusi, kad aiškinti ir suprasti Šventąjį
58 III,B,1 | daug veiksnių: tikrumas, kad Jėzus – ir su juo apaštalai –
59 III,B,1 | kaip įkvėptąjį Raštą ir kad velykinis slėpinys buvo
60 III,B,1 | išpildymas, įsitikinimas, kad Naujojo Testamento raštai
61 III,B,1 | skelbimo (tai nereiškia, kad jie visi buvo sukurti pačių
62 III,B,1 | apibrėžė savo tapatybę taip, kad Šventasis Raštas nuo tol
63 III,B,2 | išskirtinis indėlis yra tas, kad ji iš Šventojo Rašto visumos
64 III,B,2 | nors frazę iš konteksto, kad nepriklausomai nuo jo įžvelgtų
65 III,B,2 | pat kyla iš įsitikinimo, kad Bibliją, kuri yra Dievo
66 III,B,3 | plg. ten pat, 21). Tiesa, kad įvairiais Bažnyčios istorijos
67 III,B,3 | krikščionims individuliai, kad jų širdys “degtų” (plg.
68 III,B,3 | Susirinkimas primygtinai reikalavo, kad Šventasis Raštas būtų kuo
69 III,B,3 | 22. 25). Reikia pabrėžti, kad toks skaitymas nėra visiškai
70 III,B,3 | skaitymo vaisius bendruomenei, kad praturtintų bendrą tikėjimą. ~
71 III,B,3 | mokymas evangelijose rodo, kad privilegijuoti Dievo žodžio
72 III,B,3 | vargdieniais. Jėzus įžvelgė, kad dalykai, paslėpti nuo išmintingųjų
73 III,B,3 | Mt 11, 25; Lk 10, 21) ir kad Dievo karalystė priklauso
74 III,B,3 | aplinkoje, Bažnyčia tikisi, kad egzegetai, vadovaujami Raštą
75 III,B,3 | įkvėpusios Dvasios garantuos, kad “kuo daugiau Dievo žodžio
76 III,B,3 | Cura [1971]). Ypač džiugu, kad mūsų laikais daugėja egzegeze
77 III,B,3 | autentiškumą ir prireikus nurodyti, kad toks ar anoks konkretus
78 III,C | aiškinti Šventąjį Raštą taip, kad visi jo turtai taptų prieinami
79 III,C,1 | egzegetai turėtų neužmiršti, kad tai, ką jie aiškina, yra
80 III,C,2 | užduotis pernelyg plati, kad ją galėtų atlikti vienas
81 III,C,2 | pasauliui, labai svarbu, kad pakaktų gerai pasirengusių
82 III,C,2 | egzegetams netiesiogiai priminė, kad jų tyrimai esmingai susiję
83 III,C,3 | Apskritai pageidautina, kad egzegezės mokytų ir vyrai,
84 III,C,3 | pagrindines operacijas, kad studentai gebėtų patys daryti
85 III,C,4 | smarkiai juntama. Tai reiškia, kad egzegetai paiso mūsų laikų
86 III,D,1 | istorinis ne vien dėl to, kad vyko Izraelio ir ankstyvosios
87 III,D,1 | istorijoje, bet ir dėl to, kad buvo vykdomas tarpininkaujant
88 III,D,2 | kreipti savo tyrimus taip, kad “Šventojo Rašto studijos”
89 III,D,2 | Dievo, ir žmogaus taip, kad viskas Biblijoje kyla kartu
90 III,D,2 | autoriaus. Tačiau tai nereiškia, kad Dievas suteikė absoliučią
91 III,D,3 | naikinimo karo metu praktiką), kad ji ir toliau liktų galiojanti.
92 III,D,4 | dėlei naudinga pridurti, kad konfliktą sukėlė liberalioji
93 III,D,4 | įtampos momentų. Tačiau tiesa, kad tokia įtampa gali išsigimti
94 III,D,4 | skirtumai tiek paaštrės, kad taps nesutaikomomis priešybėmis. ~
95 III,D,4 | turi tiek daug reikšmių, kad jų visų nei apčiuopti, nei
96 IV,A,1 | būtina, nes Biblijos tekstai, kad ir turi išliekamąją vertę,
97 IV,A,2 | biblinius tekstus taip, kad jie taptų reikšmingi tų
98 IV,A,3 | Biblijos naujieną taip, kad ji pasiektų mūsų kartos
99 IV,B | sklisti kitose kultūrose taip, kad galėtų pasiekti visus žmones
100 IV,C,1 | simbolikos. Todėl labai svarbu, kad dalyvauti liturgijoje parengtų
101 IV,C,3 | dieviškojo apreiškimo kontekstu, kad pateiktų Senojo Testamento
102 IV,C,3 | pateikimas. ~Akivaizdu, kad per katechezę galima pasinaudoti
103 IV,C,3 | evangelijomis reikia taip, kad tai kreiptų į susitikimą
104 IV,C,3 | aktualizuoti. Pageidautina, kad panašios pastangos pasklistų
105 IV,C,4 | t. t. ~Biblinė egzegezė, kad ir negalėdama pretenduoti
106 IV,C,4 | juos ir gyventi jais taip, kad atsiverstų širdis ir gyvenimas
107 Išva | trumpą dėstymą, būtų ta, kad biblinė egzegezė Bažnyčioje
108 Išva | vertėjų rango (ar nesuvokdami, kad Biblijos vertimas jau yra
109 Išva | neatsižvelgia į tai, jog – kad ir pagirtinai rūpindamiesi
110 Išva | Antra išvada būtų ta, kad pati biblinių tekstų prigimtis
111 Išva | visada būtini egzegezei. Kad ir kokios naudingos, “sinchroninės”
|