bold = Main text
    Part,  Chapter, Paragraph                         grey = Comment text

  1 Intro   |              Apreiškimą Dei Verbum visa tai buvo pritaikyta. Joje pateikta
  2 Iža,A   |          trisdešimt amžių į praeitį, ir tai nėra lengva. Kita vertus,
  3 Iža,A   |           sinchroninį tekstų supratimą, tai yra tokį, kuris susijęs
  4 I,A     |             sukurti žmogiškųjų autorių, tai teisinga Rašto samprata
  5 I,A,1   |               dabartiniu savo pavidalu, tai yra menkai vertino redaktorių
  6 I,A,1   |        kiekvienos žanrą (pavyzdžiui, ar tai “legenda”, ar “himnas”)
  7 I,A,1   |            Istoriniam-kritiniam metodui tai garantavo pirmaeilę svarbą. ~  ~
  8 I,A,2   |           klasikiniu pavidalu yra šie: ~Tai istorinis metodas, ir toks
  9 I,A,2   |             reikšmę, bet ir dėl to – ir tai svarbiausia, – kad juo stengiamasi
 10 I,A,2   |                 vietose, kategorijoms. ~Tai kritinis metodas, nes kiekviename
 11 I,A,4   |        dabartinėje jo raidos pakopoje? ~Tai metodas, kuris, objektyviai
 12 I,A,4   |               lydi kokie nors a priori, tai dėl to kaltas ne pats metodas,
 13 I,A,4   |                 šaknis, suvokimas. Visa tai buvo suvokiama bendrai ir
 14 I,A,4   |               skausminga; tačiau vėliau tai pasirodė išganinga: išsilaisvinęs
 15 I,A,4   |                metodas kaip tik leidžia tai pasiekti. ~Žinoma, taikant
 16 I,B,1   |              nėra vien tiesų reiškimas. Tai naujiena, atliekanti bendravimo
 17 I,B,1   |               lieka grynai deskripcinė, tai jos rezultatai neretai atspindi
 18 I,B,3   |        vadinamųjų sinchroninių metodų – tai yra telkiančių dėmesį į
 19 I,B,3   |                 santykyje, ypač taikant tai skirtumo santykiui; taigi
 20 I,B,3   |          laikosi tam tikros gramatikos, tai yra tam tikro taisyklių
 21 I,B,3   |          actants) atliekamų "vaidmenų"; tai santykiai, lemiantys būkles
 22 I,B,3   |                 operacijos: (a) figūrų, tai yra teksto reikšminių elementų (
 23 I,B,3   |              Loginis-semantinis lygmuo. Tai vadinamasis giluminis lygmuo.
 24 I,B,3   |            Atkreipdama didesnį dėmesį į tai, jog kiekvienas Biblijos
 25 I,B,3   |     filosofijoje išrutuliotų prielaidų, tai yra nuo pasakojančiojo subjekto
 26 I,C     |            nesusijusių tekstų sankaupa, tai vienos ir tos pačios didelės
 27 I,C     |                 biblinė egzegezė turi į tai atsižvelgti. Tokia perspektyva
 28 I,C,1   |              aiškinamas Šventojo Rašto, tai yra Biblijos kaip tikinčiųjų
 29 I,C,1   |     pirmapradišku elementu, tartum vien tai būtų autentiška. Juk įkvėptasis
 30 I,C,1   |         normatyvinį autoritetą, net jei tai nutiktų dar prieš galutinę
 31 I,C,1   |                 tikėjimo dalimi. Tačiau tai neturėtų duoti dingsties
 32 I,C,2   |         chronologiškai. Bet svarbiausia tai, jog žydų ir krikščionių
 33 I,C,2   |                esmės skirtingas: žydams tai – labai įvairiais būdais –
 34 I,C,3   |                 pavyzdžių jau yra daug. Tai puikiai liudija Giesmių
 35 I,D,1   |           požiūrio būta jau ilgą laiką. Tai liudija Formgeschichte dėmesys
 36 I,D,1   |                 tirti gyvas visuomenes, tai reikia tikėtis sunkumų šiuos
 37 I,D,2   |        Apreiškimo specifinio indėlio. Į tai dera atsižvelgti sprendžiant
 38 I,D,3   |               akinamąjį pobūdį, nes per tai “numinozinė” Dievo tikrovė
 39 I,E     |            atsižvelgta. Svarbu, kad jie tai darytų kritiškai. Ypatingo
 40 I,E,1   | objektyvuojančiu aiškinimu, kuriam rūpi tai, ką tekstas sako savo pirmapradžiame
 41 I,E,1   |           gyvena priespaudos sąlygomis, tai jis turėtų kreiptis į Bibliją,
 42 I,E,1   |                kelia ir pavojų. Kadangi tai susiję su tebesiplėtojančiu
 43 I,E,1   |             tebesiplėtojančiu sąjūdžiu, tai tolesnės pastabos yra tik
 44 I,E,1   |         aiškinama būtent šiuo požiūriu. Tai abejotina praktika, ypač
 45 I,E,2   |                žodžio prasme esmės, nes tai verčia atmesti įkvėptojo
 46 I   (2) |                  Komisija jautė pareigą tai padaryti.
 47 I,F     |               fundamentalizmo punktus”: tai verbalinis Šventojo Rašto
 48 I,F     |                 traktavimo problema yra tai, kad, atsisakant atsižvelgti
 49 I,F     |                 Neretai jis istorizuoja tai, kas iš tiesų nepretenduoja
 50 I,F     |                šios tradicijos stadiją (tai, ką užrašė evangelistai)
 51 I,F     |            dėmesio į svarbų matmenį – į tai, kaip pirmosios krikščionių
 52 I,F     |               poveikį. Tuo tarpu būtent tai yra krikščionių tikėjimo
 53 I,F     |                 randa Šventajame Rašte; tai apsunkina dialogą su platesne
 54 II,A,1  |                 Horizontverschmelzung). Tai įmanoma tik per atitikimą (
 55 II,A,1  |              atitikimą (Zugehörigkeit), tai yra per pamatinę aiškintojo
 56 II,A,2  |                 prasme. ~Hermeneutikos, tai yra aiškinimo mūsų pasaulio
 57 II,B,1  |           suteikė juos sukūrę autoriai, tai yra prasmę, kuri vadinama "
 58 II,B,1  |                Apskritai – taip, tačiau tai nėra absoliutus principas
 59 II,B,1  |                kelis tikrovės lygmenis. Tai dažnai pasitaiko poezijoje.
 60 II,B,1  |        galimybės: ketvirtoji evangelija tai dažnai liudija. Kita vertus,
 61 II,B,1  |           atsirastų daugiaprasmiškumas. Tai tinka Kajafo pasakymui Jn
 62 II,B,1  |                 naujomis aplinkybėmis. ~Tai nereiškia, kad bibliniam
 63 II,B,2  |               prasmės sampratos, laikys tai heterogeniškumu. Tie, kurie
 64 II,B,2  |                kylančiu nauju gyvenimu, tai jo žodinė prasmė yra dvasinė
 65 II,B,2  |              prasmė yra dvasinė prasmė. Tai nuolat pasitaiko Naujajame
 66 III     |             biblinių tekstų aspektų yra tai, kad jie sukurti žmogiškųjų
 67 III     |           tyrimų pažangos. ~Jai būdinga tai, kad ji sąmoningai lieka
 68 III     |           krikščionių bendruomenės. Per tai jo aiškinimas yra aiškinimo
 69 III,A   |         įvairovė. Ši sąvoka gali žymėti tai, kaip Biblija aiškina pamatines
 70 III,A   |                 istorijos įvykius, arba tai, kaip bibliniai tekstai
 71 III,A,1 |            nepakartojamai vieningą daro tai, jog vėlesni bibliniai tekstai
 72 III,A,1 |           pažadėjusio Dovydui “namus” – tai yra dinastinį paveldėjimą – “
 73 III,A,2 |             fariziejų” (plg. Mt 5, 20). Tai liudija daug kas: Kalno
 74 III,A,2 |      nusidėjėliams” (Mk 2, 15–17). Visa tai kilo ne iš įgeidžio ginčyti,
 75 III,A,2 |        vartoseną. Kita vertus, tiesa ir tai, kad egzegetas neturėtų
 76 III,A,3 |           tikėjimo išraiška, sutarimas, tai ir pats jo aiškinimas turėtų
 77 III,A,3 |               tekstų “peraiškinimai”, – tai Biblijos aiškinimas irgi
 78 III,A,3 |              kartais egzistuoja įtampa, tai ir aiškinimas neišvengiamai
 79 III,A,3 |          Šventojo Rašto autorių veikla. Tai reiškė taip pat dalyvavimą
 80 III,B,1 |                 apaštališkojo skelbimo (tai nereiškia, kad jie visi
 81 III,B,1 |            užduotį (plg. Dei Verbum 7). Tai teikia kanoniniams raštams
 82 III,B,2 |                aiškinimui daug dėmesio. Tai pirmiausia liudija darbai,
 83 III,B,2 |           neišpainiojamą visumą ir daro tai visuomet turėdami pastoracinį
 84 III,B,3 |      tikintiesiems suvokti bei suprasti tai, ką Dievo žodis jiems sako
 85 III,B,3 |              bei aiškinti Dievo žodį; į tai reikėtų atsižvelgti visai
 86 III,B,3 |               Bažnyčios tikėjimą ir per tai tarnaudamas Bažnyčiai; šiuo
 87 III,C   |           užduotis turi keletą aspektų. Tai Bažnyčios užduotis, nes
 88 III,C   |             tikintiesiems. Tačiau sykiu tai mokslinė užduotis, katalikų
 89 III,C,1 |        egzegetai turėtų neužmiršti, kad tai, ką jie aiškina, yra Dievo
 90 III,C,3 |           stengtis nebūti vienpusiškam, tai yra neapsiriboti nei dvasiniais
 91 III,C,4 |          srityje itin smarkiai juntama. Tai reiškia, kad egzegetai paiso
 92 III,D,2 |             įkvėptojo autoriaus. Tačiau tai nereiškia, kad Dievas suteikė
 93 III,D,2 |              aiškinti bei aktualizuoti, tai yra atskirti, bent iš dalies,
 94 III,D,4 |                 į jų tikrąjį kontekstą, tai yra pirmiausia jų literatūrinį
 95 III,D,4 |                teologiniam tyrinėjimui. Tai skatintų ją kelti tekstams
 96 IV,A,1  |                manipuliavimas tekstais. Tai reiškia ne naujų nuomonių
 97 IV,A,3  |                tendencingas aiškinimas, tai yra toks, kai, užuot buvus
 98 IV,B    |            Rašto vertimas į kitą kalbą. Tai jau daryta Senojo Testamento
 99 IV,B    |           biblinių tekstų vertimo, nors tai ir pamatinis etapas, neužtenka.
100 IV,B    |               gentes, 11). ~Kai matyti, tai ne vienakryptis, bet “abipusio
101 IV,C,1  |      tipologiškai. Tačiau, kaip žinome, tai nėra vienintelis galimas
102 IV,C,1  |          sakramento šventimo elementas; tai nėra paprasčiausia skaitinių
103 IV,C,2  |                  8) joje kviečiami – ir tai nauja – “visi Kristaus tikintieji”.
104 IV,C,3  |          evangelijomis reikia taip, kad tai kreiptų į susitikimą su
105 IV,C,4  |               pasiekė didelio sutarimo; tai liudija įvairių ekumeninių
106 Išva    |          tyrinėjimuose, neatsižvelgia į tai, jog – kad ir pagirtinai
107 Išva    |             gilinti tikėjimą, tapatybę. Tai nereiškia nei menkesnio