Part,  Chapter, Paragraph

 1 Intro   |            kartu sukėlė grumtynes dėl jo apimties bei jam būdingos
 2 Iža,A   |             nekaltas prasidėjimas bei jo stebuklai ir net jo prisikėlimas
 3 Iža,A   |               bei jo stebuklai ir net jo prisikėlimas bei dieviškumas. ~
 4 Iža,B   |             vis labiau tapti dvasiniu jo tautos narių maistu, jų
 5 I,A,1   |           dabar, derėtų žvilgterėti į jo istoriją. Kai kurie šio
 6 I,A,1   |           buvo dar menkai išplėtotas. Jo šiuolaikinės formos yra
 7 I,A,3   |          siekta paaiškinti tekstą per jo tapsmą diachroninėje perspektyvoje,
 8 I,A,3   |             toks, remiantis skirtingų jo elementų tarpusavio sąveika
 9 I,A,3   |          kritika, siekianti nustatyti jo istorinę reikšmę šiuolaikine
10 I,A,4   |              metodą, ypač dabartinėje jo raidos pakopoje? ~Tai metodas,
11 I,A,4   |      neimplikuoja jokių a priori. Jei jo taikymą lydi kokie nors
12 I,A,4   |  istorinį-kritinį metodą išryškėja ir jo ribotumai, nes pasitenkinama
13 I,A,4   |               galutinis tekstas, o ne jo ankstesnė redakcija. Tačiau
14 I,A,4   |         istorinę dinamiką ir parodyti jo turtingą sudėtingumą: pavyzdžiui,
15 I,B,2   |                pasakojimo pasaulį" ir jo vertybių sistemą. ~Dažnas
16 I,B,2   |       įvaizdis, pamažu išryškėjantis (jo kultūra, temperamentas,
17 I,B,2   |        pirmaisiais jį skaičiusiais ar jo besiklausiusiais adresatais
18 I,B,2   |        siekiant plačiau atverti kelią jo išganingai galiai. Naratyvinė
19 I,B,2   |           perėjimą nuo teksto prasmės jo istorinėje aplinkoje – tokioje,
20 I,B,2   |             nevalia laikyti pakankamu jo tiesos supratimo kriterijumi. ~  ~
21 I,B,3   |          remiasi Algirdu J. Greimu ir jo įsteigtąja Paryžiaus mokykla.
22 I,B,3   |               apie teksto sukūrimą ir jo socialinį kultūrinį pasaulį.
23 I,C,1   |        skaityti neišleidžiant iš akių jo santykio su corpus visuma.
24 I,C,1   |           Atimti iš Senojo Testamento jo prasmę reikštų palikti Naująjį
25 I,C,2   |         judaizmas buvo labai įvairus. Jo fariziejiškoji forma, išlikusi
26 I,C,3   |         dominti ryšiai tarp teksto ir jo skaitytojų. Biblinei egzegezei
27 I,C,3   |               atstumą tarp veikalo ir jo autoriaus, taip pat tarp
28 I,C,3   |              taip pat tarp veikalo ir jo skaitytojų. Šiomis aplinkybėmis
29 I,D,1   |            Izraeliui buvo žinomos per jo istoriją. Ar akefalinės
30 I,D,1   |           norint paaiškinti Jėzaus ir jo mokinių gyvenimo būdą iki
31 I,E     |     aiškinimas visuomet priklauso nuo jo skaitytojų mąstysenos ir
32 I,E,1   |       aiškinimo būdą, norint parodyti jo indėlį bei ribas. Galima
33 I,E,1   |           peno, galinčio palaikyti jį jo kovose bei viltyse. Esamą
34 I,E,2   |             paprastai yra abejotinas: jo niekada negali pakakti patikimai
35 I,F     | neklaidingumas, Kristaus dieviškumas, jo gimimas iš mergelės, svetimos
36 I,F     |               pačios suvokė Jėzaus ir jo naujienos poveikį. Tuo tarpu
37 I,F     |               krikščionių tikėjimo ir jo tiesioginės raiškos apaštališkosios
38 II,A,1  |       istorinį nuotolį tarp teksto ir jo aiškintojo. Jis atgaivina
39 II,A,1  |         sulydant skirtingus teksto ir jo skaitytojo horizontus (Horizontverschmelzung).
40 II,A,1  |            per pamatinę aiškintojo ir jo objekto giminystę. Hermeneutika
41 II,A,1  |             egzistuoja tarp teksto ir jo autoriaus, nes, kartą sukurtas,
42 II,A,1  |               tarp teksto ir vėlesnių jo skaitytojų, kurie turėtų
43 II,A,1  |               kai jis aktualizuojamas jo skaitytojų gyvenime. Jie
44 II,A,1  |              žadinanti žmogų giliajam jo būties matmeniui. ~  ~
45 II,B    |           kito biblinio teksto prasmę jo atsiradimo aplinkybėmis. ~
46 II,B,1  |              Kai tekstas metaforinis, jo žodinė prasmė yra ne ta,
47 II,B,1  |          tiksliai analizuojant tekstą jo literatūriniame bei istoriniame
48 II,B,1  |               nušvies jį kitaip, prie jo prasmės pridurdamos naujas
49 II,B,2  |          Dovydo sūnų, pažada padaryti jo sostą "amžiną": 2 Sam 7,
50 II,B,2  |          kylančiu nauju gyvenimu, tai jo žodinė prasmė yra dvasinė
51 II,B,2  |          pačiam Šventajam Raštui, bet jo reiškiamai tikrovei: Adomas –
52 II,B,3  |         šviesoje arba atsižvelgiant į jo ryšį su vidine apreiškimo
53 III     |     krikščionių bendruomenės. Per tai jo aiškinimas yra aiškinimo
54 III     |           tenkina gyvos aiškintojo ir jo objekto giminystės, kuri
55 III,A,2 |              ir tiesioginių citatų iš jo. Naujojo Testamento autoriai
56 III,A,2 |              gyvenimu, mokymu ir ypač jo mirtimi ir prisikėlimu –
57 III,A,2 |           besiskiriančios nuo įprasto jo epochos aiškinimo – “Rašto
58 III,A,2 |      atžvilgiu (Mk 2, 27–28 ir par.), jo polinkis reliatyvinti ritualinio
59 III,A,2 |       priesakus (Mk 7, 1–23 ir par.), jo radikalūs reikalavimai kitose
60 III,A,2 |                17–27 ir par.) ir ypač jo atvirumas “muitininkams
61 III,A,2 |           prisikėlimas ir dangiškasis jo, kaip Dievo Sūnaus, išaukštinimas
62 III,A,2 |              1, 8, Jn 1, 1; 20, 28); “jo viešpatavimui nebus galo” (
63 III,A,2 |              sykiu smarkiai sumažinti jo kaip išganymo institucijos
64 III,A,3 |         aiškinimu ir priklausomai nuo jo šie tekstai tapo pripažinti
65 III,A,3 |              bendruomenių, įžvelgusių jo tekstą esant apreikštojo
66 III,A,3 |                sutarimas, tai ir pats jo aiškinimas turėtų būti sutarimo
67 III,A,3 |             iš jų tikėjimo tradicijų. Jo tekstai skleidėsi santykyje
68 III,B,1 |               velykinis slėpinys buvo jo išpildymas, įsitikinimas,
69 III,B,2 |                kad nepriklausomai nuo jo įžvelgtų joje Dievo apreikštą
70 III,B,3 |           Dievo žodžio šventąjį lobį. Jo laikydamasi visa šventoji
71 III,B,3 |          atpažįsta Kristaus buvimą ir jo žodyje, nes jis "pats kalba,
72 III,B,3 |              besistengiančia klausyti jo su tikėjimu, meile bei klusnumu
73 III,B,3 |          tikėjimu, meile bei klusnumu jo žodžiui (Įst 6, 4–6). Tokios
74 III,B,3 |              pasitikėti vien Dievu ir jo teisingumu, pasižymi gebėjimu
75 III,B,3 |    Neapsiribodama dėmesingumu tekstui jo pradinėje istorinėje aplinkoje,
76 III,C   |         Šventąjį Raštą taip, kad visi jo turtai taptų prieinami ganytojams
77 III,C,1 |               Tačiau sykiu jie negali jo laikyti vieninteliu galimu.
78 III,C,1 |    atskleidžia pačios atsiskleisdamos jo šviesoje. Šios knygos iš
79 III,C,1 |               tiesų rengė Dievo tautą jo atėjimui (plg. Dei Verbum,
80 III,C,3 |          tyrimų, geriau išryškinančių jo literatūrinę, istorinę,
81 III,D,1 |           Šventojo Rašo įkvėptumą bei jo vaidmenį Bažnyčios gyvenime. ~
82 III,D,2 |         atskiriančio mokymo tiesą nuo jo kalbinės išraiškos, kaip
83 III,D,2 |             savo naujienos apraiškai. Jo naujieną galima aiškinti
84 III,D,4 |               bei politinę situaciją. Jo užduotis yra ne aiškinti
85 III,D,4 |             sampratą, apimančią visus jo matmenis ir ypač jo lemiamą
86 III,D,4 |             visus jo matmenis ir ypač jo lemiamą ryšį su žmogaus
87 IV,A,1  |           visais laikais, ir nors nuo jo sukūrimo prabėgo daug amžių,
88 IV,A,1  |               padedamas; jis klausosi jo su meile, šventai jį saugo
89 IV,B    |         visoms tautoms per Abraomą ir jo palikuonis (Pr 12, 3; 18,
90 IV,B    |         ištikimybė Kristaus asmeniui, jo velykinio slėpinio dinamikai
91 IV,B    |       velykinio slėpinio dinamikai ir jo meilei Bažnyčiai turėtų
92 IV,B    |               labai vaisingas. Tačiau jo niekada negalima laikyti
93 IV,B    |          nepaliaujamai skleidžiantis, jo reikia imtis vis iš naujo.
94 IV,C,2  |      paliudyta vienuoliškojo gyvenimo jo klestėjimo epochoje. Šiais
95 IV,C,2  |               geriau pažinti Dievą ir jo išganymo planą Jėzuje Kristuje. ~  ~
96 IV,C,3  |              nuo biblinio teksto prie jo išganomosios reikšmės dabartiniams
97 Išva    |             suprasti, turi nuolankiai jo ieškoti ten, kur jis pasidarė
98 Išva    |            išgalėmis stengtis suvokti jo prasmę. Nė vienam krikščioniui
99 Išva    |         istorinį-kritinį metodą, bent jo pagrindines operacijas.