Part, Chapter, Paragraph
1 Intro | Magisteriumas keletą kartų išreiškė savo poziciją. Pirmiausia popiežius
2 Intro | Popiežiškoji Biblijos komisija savo naujuoju pavidalu po Vatikano
3 Intro | bažnytinę atsakomybę, reiškia savo nuomonę svarbiais Šventojo
4 Iža | pareikšti šiuo klausimu savo nuomonę. ~ ~
5 Iža,A | aiškindami kaip ir kitus raštus, savo pačių pražūčiai” (2 Pt 3,
6 Iža,A | įsivaizduojamo Kristaus ir savo spontaniškų religinių jausmų
7 I,A,1 | jis išreiškia dabartiniu savo pavidalu, tai yra menkai
8 I,A,3 | autorius norėjo perteikti savo amžininkams, aspektu. Taip
9 I,B,1 | retorikos taisyklių kurdami savo tekstus? Kuri retorika tokių
10 I,B,2 | Įst 6, 20–25; 26, 5–11). Savo ruožtu krikščioniškosios
11 I,C | Idant visiškai atitiktų savo tyrimų objektą, biblinė
12 I,C,1 | tikėjimo išraišką bei taisyklę savo gyvenimui tvarkyti. ~James
13 I,C,1 | ir kanonui nusistovėjus; savo prigimtimi jos dažnai yra
14 I,C,1 | Bažnyčia pripažino kaip savo tikėjimo taisyklę. Remiantis
15 I,C,3 | filosofinė hermeneutika savo ruožtu akcentavo būtiną
16 I,C,3 | artinasi prie teksto su savo paties klausimais, daro
17 I,D,1 | jog biblinėms tradicijoms savo žymę yra įspaudusi jas perdavusios
18 I,D,3 | tyrimams mūsų laikais į savo objektų lauką įkėlus dinamines
19 I,E | neišvengiamai kai kurie egzegetai savo darbuose užima požiūrio
20 I,E,1 | metodo, tačiau, remdamasi savo sociologiniu kultūriniu
21 I,E,1 | ieškančių Biblijoje peno savo tikėjimui bei gyvenimui,
22 I,E,1 | rūpi tai, ką tekstas sako savo pirmapradžiame kontekste,
23 I,E,1 | yra šie: ~Dievas veikia savo tautos istorijoje, kad ją
24 I,E,2 | tendencingai ir todėl ginčijamai. Savo tezėms pagrįsti tokia egzegezė,
25 I,F | kurias biblinis tekstas kelia savo hebrajišku, aramėjišku ar
26 I,F | krikščioniškajai Evangelijai. ~Pagaliau savo prisirišimu prie sola Scriptura
27 I,F | ieškantiems biblinių atsakymų į savo gyvenimo problemas. Ji gali
28 II,A,1 | Jie kviečiami, remdamiesi savo situacija, atrasti naujų
29 II,A,2 | Bažnyčios tėvai laikydavo savo egzegezę neužbaigtą tol,
30 II,A,2 | naujiena netenka didžiosios savo objektyvios tikrovės dalies (
31 II,B | egzegezei geriau suprasti savo užduotį, kurios sudėtingumas
32 III,A,2 | naujas aiškinimas. ~Nuo pat savo viešosios veiklos pradžios
33 III,A,2 | apreiškimas pati skelbia savo kaip teisinės sistemos pabaigą (
34 III,A,2 | autoriai natūraliai rėmėsi savo epochos žiniomis ir aiškinimo
35 III,A,3 | reikalauja iš egzegeto dalyvauti savo laiko tikinčiųjų bendruomenės
36 III,B,1 | sykiu nustatė ir apibrėžė savo tapatybę taip, kad Šventasis
37 III,B,1 | gali vis iš naujo atrasti savo tapatybę ir amžiams bėgant
38 III,B,1 | kvietimą ir kaip atlieka savo kaip jos perteikimo priemonės
39 III,B,2 | gyventi Biblija bendrystėje su savo broliais, Tėvai dažniausiai
40 III,B,2 | Dievo knyga, Dievas patikėjo savo tautai – Bažnyčiai. Iš principo
41 III,B,2 | reikšmę. Dievas kreipiasi į savo krikščioniškąją tautą visada
42 III,B,3 | šventoji tauta drauge su savo ganytojais nuolat lieka
43 III,B,3 | Šventąjį Raštą. Vykdydami savo pastoracinę tarnybą, vyskupai
44 III,B,3 | ištikimai saugotų, aiškintų ir savo skelbimu skleistų (Dei Verbum,
45 III,B,3 | charizma, kai, perteikdami ne savo mintis, bet Dievo žodį,
46 III,B,3 | vieningos su visa Bažnyčia, savo aplinkoje tampa galingais
47 III,B,3 | studijuojant Šventąjį Raštą savo asmeninio gyvenimo sąlygomis.
48 III,B,3 | dvasia ir vėliau perteikia savo skaitymo vaisius bendruomenei,
49 III,B,3 | Kristaus Kūno statydinimo savo mokėjimu aiškinti Raštą (
50 III,B,3 | palaikomas kaip dabar, egzegetai, savo žinias skiriantys Bažnyčios
51 III,C,1 | kryptys ~Norėdami įvykdyti savo užduotį, katalikų egzegetai
52 III,C,1 | žmogiškaisiais žodžiais, turinčiais savo laiko žymę, išreiškia istorinį
53 III,C,1 | aikštėn kiek įmanoma. Kristui savo krauju įsteigus Naująją
54 III,C,1 | Sandoros knygos neprarado savo vertės. Įtrauktos į Evangelijos
55 III,C,1 | skelbimą, jos įgyja bei parodo savo pilnatvišką reikšmę “Kristaus
56 III,C,3 | dėstytojai turėtų perteikti savo studentams gilią pagarbą
57 III,C,3 | žodžio, su meile adresuojamo savo vaikams (plg. Dei Verbum,
58 III,C,4 | fantazija. ~Vykdydamas įvairias savo užduotis, katalikų egzegetas
59 III,C,4 | pakeisti biblinio teksto savo darbo vaisiais, atkurdamas
60 III,D,1 | išplėtota forma. Tad egzegetai savo tyrimuose veikiami dogminės
61 III,D,1 | žmonėms, paženklintiems savo epochų ir aktyviai dalyvavusiems,
62 III,D,2 | reikia egzegetų darbo. Savo ruožtu egzegetai turėtų
63 III,D,2 | egzegetai turėtų kreipti savo tyrimus taip, kad “Šventojo
64 III,D,2 | vertę istoriškai sąlygotai savo naujienos apraiškai. Jo
65 III,D,4 | žmogaus egzistencija. ~Dėl savo spekuliatyvios bei sisteminės
66 IV | istorinių dokumentų apie savo ištakas rinkinio; ji laiko
67 IV,A,2 | tartey mishma’) ir t. t. ~Savo ruožtu Bažnyčios Tėvai taikė
68 IV,A,3 | norima juo pasinaudoti savo siauriems tikslams įgyvendinti (
69 IV,C,1 | aplinką. Tada Kristus “yra savo žodyje, nes jis pats kalba,
70 IV,C,1 | skaitinius “Dievas prabyla į savo tautą” (Romos Mišiolas,
71 IV,C,3 | dosniau atsiliepti į Dievo per savo žodį žmonijai adresuojamą
72 IV,C,3 | Daugelis “bazinių bendruomenių” savo susirinkimus skiria Biblijai
73 Išva | atsisakydami vadovautis jais savo tyrinėjimuose, neatsižvelgia
74 Išva | pagirtinai rūpindamiesi savo ištikimybe visam Dievo žodžiui –
75 Išva | vertus, turėjo padaryti savo žodį priklausomą nuo visokiausių
76 Išva | monopolį. Jis turi suvokti savo ribas, taip pat jam gresiančius
77 Išva | profesinio šališkumo ir išlaikyti savo kaip teologinės disciplinos,
|