Part, Chapter, Paragraph
1 Iža,A | nepakankamu žvelgiant iš tikėjimo perspektyvos. Istoriniam-kritiniam
2 Iža,B | maistu, jų gyvenimo, kupino tikėjimo, vilties ir meilės, versme
3 I,A,4 | sąmoningai atsiribojo nuo tikėjimo ir kartais jam net prieštaravo,
4 I,B,2 | kupinas pasakojimas virsta tikėjimo išpažinimo, liturgijos ir
5 I,B,2 | nustatyti poveikį, kurį tikėjimo priėmimui daro šventraštinio
6 I,C,1 | užduotį, remiantis aiškiais tikėjimo rėmais – Biblija kaip visuma. ~
7 I,C,1 | tikinčiųjų bendruomenės tikėjimo normos, šviesoje. Kiekvienam
8 I,C,1 | priimamą kaip autoritetingą jos tikėjimo išraišką bei taisyklę savo
9 I,C,1 | vienijančią visumą, pagrindžiančią tikėjimo bendruomenės tapatybę. Šio
10 I,C,1 | Bažnyčia pripažino kaip savo tikėjimo taisyklę. Remiantis tokiu
11 I,C,1 | neatskiriama krikščionių tikėjimo dalimi. Tačiau tai neturėtų
12 I,D,1 | apaštališkosios Bažnyčios tikėjimo liudijimą neįmanoma deramai
13 I,D,3 | psichoanalizė nepajėgtų paisyti tikėjimo duomenų. Psichologija ir
14 I,E,1 | akcentuoja bendruomeninį tikėjimo matmenį, primygtinai akina
15 I,F | būtent tai yra krikščionių tikėjimo ir jo tiesioginės raiškos
16 I,F | dialogą su platesne ryšių tarp tikėjimo ir kultūros samprata. Jis
17 I,F | Raštu, autentiškai plėtojasi tikėjimo bendruomenėje. Jis nepajėgus
18 I,F | antibažnytinis; jis menkai vertina tikėjimo išpažinimus, dogmas ir liturgines
19 II,A,2 | ji maitintų krikščionių tikėjimo gyvenimą. Kiekvieną tektų
20 II,A,2 | tikinčiųjų patirtimi susijusią tikėjimo tikrovę. ~Šiuolaikinė hermeneutika
21 III,A,3| tekstus kaip vertingą jų tikėjimo išraišką. Tiktai remiantis
22 III,A,3| tekstą esant apreikštojo tikėjimo išraiška, sutarimas, tai
23 III,A,3| bendruomenių tikėjimui. ~Kadangi tikėjimo išraiška, randama visų pripažįstamame
24 III,A,3| ir jis pats kilęs iš jų tikėjimo tradicijų. Jo tekstai skleidėsi
25 III,A,3| vienybe ir laikantis jos tikėjimo tradicijos. ~Tikėjimo tradicijos
26 III,A,3| jos tikėjimo tradicijos. ~Tikėjimo tradicijos buvo gyva aplinka,
27 III,A,3| ir su ankstesnių epochų tikėjimo samprata, neišvengiamai
28 III,B,1| apaštalų), jų neprieštaringumo tikėjimo taisyklei bei taikymo krikščioniškoje
29 III,B,1| Pastarieji gali gerai apšviesti tikėjimo ištakas, tačiau niekada
30 III,B,1| ir dėl to krikščioniškojo tikėjimo supratimą pagrindžiančių
31 III,B,2| kita, jeigu tik paisoma tikėjimo analogijos. ~Alegorinis
32 III,B,3| jog visi pakrikštytieji, tikėjimo Kristų dvasia švęsdami Eucharistiją,
33 III,B,3| žodžio klausymą jie sieja su “tikėjimo jutimu” (sensus fidei),
34 III,B,3| gentium, 12). "Per tokį tikėjimo jutimą, žadinamą ir palaikomą
35 III,B,3| 2, 13), tvirtai laikosi tikėjimo, vieną kartą visiems laikams
36 III,B,3| eucharistinės bendruomenės vadovų ir tikėjimo ugdytojų, žodžio tarnautojų
37 III,B,3| Evangelii nuntiandi, 57–58; Tikėjimo mokslo kongregacija. Instruction
38 III,B,3| Šventąjį Raštą Bažnyčios tikėjimo dvasia ir vėliau perteikia
39 III,B,3| 18; 7, 22; Mt 11,5; plg. Tikėjimo mokslo kongregacija. Instruction
40 III,B,3| visos Bažnyčios turtas ir “tikėjimo paveldo” dalis, kurią ganytojai
41 III,B,3| išlaisvinančioje tiesoje” (Tikėjimo mokslo kongregacija. Instruction
42 III,C,2| Bažnyčiai ir neturinčio ryšio su tikėjimo gyvenimu. Skelbdamas, jog “
43 III,D,1| egzegezės atveju kalbama apie tikėjimo tikrybėmis pagrįstą išankstinį
44 III,D,1| gyvenimui vadovauti. Tokios tikėjimo tikrybės pasiekia egzegetus
45 III,D,4| apmąstytą krikščioniškojo tikėjimo sampratą, apimančią visus
46 III,D,4| krikščionių bendruomenės tikėjimo, nukreipto į viso pasaulio
47 IV | visam pasauliui. Toks iš tikėjimo kylantis įsitikinimas suponuoja
48 IV,A,1 | Aktualizacija galima dėl tikėjimo bendruomenės gyvosios tradicijos
49 IV,B | įkultūrinimo pagrindas yra tikėjimo įsitikinimas, jog Dievo
50 IV,C,3 | akcentuojantiems Biblijos skaitymą tikėjimo bei krikščioniškosios veiklos
51 IV,C,4 | idėja reiškia krikščionių tikėjimo, vilties ir meilės vienybę (
52 IV,C,4 | Kadangi Biblija yra bendrasis tikėjimo taisyklės pagrindas, ekumeninis
|