111-butie | butin-helen | hept-konse | konst-nesut | nesuv-perdu | perei-schem | schle-tikri | tikro-zymin
bold = Main text
Part, Chapter, Paragraph grey = Comment text
501 I,F | veiksmažodžiais, ir neskiria būtino dėmesio simbolinės arba
502 I,B,2 | bei emocinius veiksmus, būtinus, kad įžengtum ir atsilieptum
503 I,F | perteikta ar papasakota būtojo laiko veiksmažodžiais, ir
504 III,A,2 | priešingai, dinaminės įtampos buvimas. Biblija turi įvairių būdų
505 III,C,1 | tikėjimą. Kartu su iki jos buvusia, ją lydinčia ir maitinančia
506 III,D,4 | interpretation des dogmes, 1988, C.I, 2). Didesnio tikslumo dėlei
507 I,B,3 | vadinamuoju "semiotiniu kvadratu" (carré sémiotique), pagrįsto ryšių
508 IV,C,3 | Sacros. Cons., 35; Direct. catech. gen., 1971, 16) pirmutinis
509 I,E,1 | įvykęs antrasis visuotinis CELAM (Conseil Episcopal d'Amerique
510 I,C,2 | alegorijos, antologijos ir centonai, pakartotiniai skaitymai,
511 I,D,1 | sukėlė politinės ir religinės centralizacijos procesas, vedęs monarchijos
512 I,D,2 | jūros baseino žmogaus – charakteristikas, visapusiškai tyrinėjant
513 I,B,2 | susijusiems su intriga, charakterizavimu ir pasakotojo požiūriu,
514 III,B,3 | ypatinga Rašto aiškinimo charizma, kai, perteikdami ne savo
515 I,D,1 | teoriją apie keliaujančias charizmines asmenybes, gyvenančias be
516 I,C,1 | žiūros taškai: ~Brevard S. Childsas dėmesį telkia į teksto galutinę
517 I,A,1 | nustatyti biblinių tekstų chronologiją bei įvairius šaltinius,
518 IV,C,3 | kuriems būdingas tiktai chronologinis Biblijos veikėjų bei įvykių
519 I,C,2 | lyginti, svarbu išdėstyti juos chronologiškai. Bet svarbiausia tai, jog
520 I,D,1 | aplinkos. XX a. pirmoje pusėje Čikagos mokykla tyrė socialinę istorinę
521 IV,C,1 | Senojo Testamento tekstu, cikle dažnai siūloma Raštą aiškinti
522 IV,C,1 | Sekmadienio skaitinių trijuose cikluose privilegijuota vietą skirta
523 III,A,2 | Testamentą ir tiesioginių citatų iš jo. Naujojo Testamento
524 IV,C,3 | aiškinimo katechezėje (Sacros. Cons., 35; Direct. catech. gen.,
525 I,E,1 | antrasis visuotinis CELAM (Conseil Episcopal d'Amerique Latine –
526 III,B,3 | bažnyčioje" (Sacrosanctum Consillium, 7). Tokį žodžio klausymą
527 II,B | Littera gesta docet, quid credas allegoria, moralis quid
528 III,C,1 | Quaest. in Hept., 2, 73, CSEL 28, III, 3 p. 141). ~Egzegetams
529 III,B,3 | 23; Paulius VI. Sedula Cura [1971]). Ypač džiugu, kad
530 III,C,1 | biblinio teksto kaip su dabartimi susijusiu Dievo žodžio prasmė.
531 IV,A,1 | išreikšti kalba, suprantama dabartinei epochai. Tam reikia hermeneutinių
532 I,B,3 | nesiliauja jį tobulinę. Dabartiniai tyrimai daugiausia krypsta
533 III,C,1 | dėmesingumo kitoms religijoms bei dabartinio pasaulio lūkesčiams. ~ ~
534 Intro | pasitikėjimą. Tad buvo sukurtas dabartinis dokumentas. Jame pateikiama
535 Intro | kuriam priklauso praeitis, dabartis ir ateitis. Manau, jog šis
536 II,A,2 | aiškinimo mūsų pasaulio dabartyje, būtinybę pateisina pati
537 I,C,2 | pirmąją krikščionių Biblijos dalį, o Rytuose – ir iki mūsų
538 I,A,3 | sudėtinį pobūdį; tuomet jie dalijami į nedidelius vienetus ieškant
539 III,D,3 | ritualinio švarumo priesakai ir dalinės teisės potvarkiai. Viskas
540 III,A,3 | pliuralistinis. Nė vienas dalinis aiškinimas negali aprėpti
541 I,A,1 | ypatingą skirtingų teksto dalių struktūrą. Jis stengėsi
542 II,A,2 | kuris gyvenimiškai artimas dalykams, apie kuriuos kalba tekstas.
543 III,C,3 | dėstyti daugiau technikos dalykus, seminarijose labiau orientuotis
544 I,A | žodžio žmogaus kalba”, visos dalys bei visi šaltiniai buvo
545 I,E,1 | engiamųjų išlaisvinimo kovą. ~Dalyvaujant šioje kovoje iškyla aikštėn
546 III,A,3 | veikla. Tai reiškė taip pat dalyvavimą bendruomenių liturginiame
547 III,A,1 | Dievo šventovę (Iš 15, 17), dalyvavimu Dievo “poilsyje” (Ps 132,
548 III,D,1 | savo epochų ir aktyviai dalyvavusiems, vadovaujant Dvasiai, Dievo
549 III,A,1 | ir galiausiai įžengimu į dangiškąją šventovę (Žyd 6, 12. 18-
550 III,A,2 | Jėzaus prisikėlimas ir dangiškasis jo, kaip Dievo Sūnaus, išaukštinimas
551 III,C,3 | istorines šaknis, jų kaip dangiškojo Tėvo asmeninio žodžio, su
552 III,A,1 | vėliau vėl iš naujo apmąstoma Danieliaus knygos autoriaus, įsitikinusio,
553 Iža,A | tikras Jeremijo pranašystes, Danielius ilgai ieškojo jų prasmės (
554 II,B | kilo garsusis Augustino iš Danijos dvieilis (XIII a.): Littera
555 III,B,2 | Tai pirmiausia liudija darbai, tiesiogiai susiję su Rašto
556 II,B,3 | tolesniais dieviškaisiais darbais, geriau parodančiais tekstų
557 II,A | ypač Martino Heideggerio darbus. Sekdami šiais filosofais,
558 I,B,2 | autorių. ~Tekstas nepaliaus daręs poveikį tol, kol tikrieji
559 Iža,A | tačiau laikui bėgant ji darėsi vis aktualesnė: dabar norintis
560 I,E,1 | išlaisvinimo teologijos atmainų daroma analizė buvo materialistinių
561 IV,B | vertimas į kitą kalbą. Tai jau daryta Senojo Testamento laikais,
562 I,E | atsižvelgta. Svarbu, kad jie tai darytų kritiškai. Ypatingo dėmesio
563 III,B,3 | džiugu, kad mūsų laikais daugėja egzegeze užsiimančių moterų,
564 IV,C,4 | vertybės ir perteikiami daugialypiai Kristaus slėpinio aspektai. ~
565 I,B,1 | teksto elementų ryšiai. Daugialypių paralelizmo formų bei kitų
566 II,B | Atsakydama į tokį prasmės daugialypiškumą, istorinė-kritinė egzegezė
567 I,D,3 | kryptimi. Jos atveria kelią daugiamačiam Šventojo Rašto supratimui
568 II,B,1 | pakreipti, kad atsirastų daugiaprasmiškumas. Tai tinka Kajafo pasakymui
569 I,B,3 | tobulinę. Dabartiniai tyrimai daugiausia krypsta į raišką ("enonciation")
570 Intro | afflante Spiritu jau galėjo daugmaž pozityviai paakinti vaisingai
571 I,F | Afrikoje ir Pietų Amerikoje, davė pradžią ir kitokioms, lygiai
572 I,B,2 | ir jo vertybių sistemą. ~Dažnas metodas skiria "tikrąjį
573 IV,C,2 | Šventąjį Raštą. Kita vertus, dažnu Šventojo Rašto skaitymu
574 III,D,2 | Pagrindus šiai operacijai deda egzegetas, o ją tęsia dogminės
575 I,C,3 | Wirkungsgeschichte"). Dedamos pastangos nustatyti aiškinimo
576 III,B,3 | individuliai, kad jų širdys “degtų” (plg. Lk 24, 32), jiems
577 IV,A,2 | Kristuje. ~Aktualizacijos dėka Biblija atsako į daugybę
578 I,D,1 | Ar prie pastangų suprasti Dekalogą senovės Rytų ir Izraelio
579 Iža,A | Popiežiškosios Biblijos komisijos deklaracija Sancta Mater Ecclesia (1964
580 I,D,3 | Rašto supratimui ir padeda dekoduoti žmogiškąją Apreiškimo kalbą. ~
581 III,D,4 | C.I, 2). Didesnio tikslumo dėlei naudinga pridurti, kad konfliktą
582 Išva | pasirodydavo nepakankamai dėmesingas dinaminiam reikšmės aspektui
583 I,E,2 | laikų kultūros horizontas, dėmesingesnis moters orumui ir jos vaidmeniui
584 I,A,1 | prie redagavimo analizės, dėmesingos teksto visumai. Taip tapo
585 III,C,3 | kodėl jis taip nusipelno dėmesingų bei objektyvių tyrimų, geriau
586 III,C,1 | visuotinis matmuo, reikalaujantis dėmesingumo kitoms religijoms bei dabartinio
587 III,B,3 | metodus. Neapsiribodama dėmesingumu tekstui jo pradinėje istorinėje
588 I,C | istorinio-kritinio metodo didesniu dėmesiu tyrinėjamų tekstų vidinei
589 I,D,1 | Tai liudija Formgeschichte dėmesys tekstų kilmės aplinkai (
590 II,A,2 | dalies (per kraštutinę “demitologizaciją”) ir pajungiama antropologinei
591 I,B,1 | politiniuose susirinkimuose) ir demonstracinį (per šventes). ~Pripažindami
592 I,C,1 | bendruomenė yra neabejotinai deramas kontekstas kanoniniams tekstams
593 IV,A,1 | viršijimą. Aktualizacija vyksta derėdama su tokia dinamiška vienybe. ~
594 I,B,1 | ribota. Jei ji lieka grynai deskripcinė, tai jos rezultatai neretai
595 I,B,2 | Senasis Testamentas iš tiesų dėsto išganymo istoriją, kurios
596 Išva | klausimais pernelyg trumpą dėstymą, būtų ta, kad biblinė egzegezė
597 III,C,3 | vaidmuo tenka egzegezės dėstymui teologijos fakultetuose,
598 III,C,3 | moterys. Fakultetuose derėtų dėstyti daugiau technikos dalykus,
599 III,C,3 | pakankamai gerbiamas. ~Egzegezės dėstytojai turėtų perteikti savo studentams
600 III,C,4 | traktuoti kaip antraeiles detales, sąlygotas tam tikros epochos,
601 II,B,2 | menkiausiose biblinių tekstų detalėse – pavyzdžiui, kiekviename
602 IV,B | vietinėms Bažnyčioms tenka dėti daug pastangų norint pakeisti
603 I,A,1 | Jahvisto (J), Elohisto (E), Deuteronomo (D) ir Kunigiškojo autoriaus (
604 I,E,1 | ji sustiprėjo aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Jos ištakos labiau
605 Iža,A | raidai laikų kaitoje – arba diachronijai, – tam tikrose srityse tenka
606 I,A,3 | paaiškinti tekstą per jo tapsmą diachroninėje perspektyvoje, o šis paskutinis
607 Iža,A | tyrinėtojų, užuot stengęsi diachroniniais metodais rekonstruoti praeitį,
608 I,A,2 | tekstų atsiradimo istorinius diachroniškus procesus, neretai sudėtingus
609 III,B,3 | ten pat , 4). Kunigams ir diakonams, ypač teikiant sakramentus,
610 III,A,2 | abipusiško nušvietimo bei dialektinės pažangos ryšiai: vienu metu
611 II,A,1 | giminystę. Hermeneutika yra dialektinis procesas: teksto supratimas
612 I,C,2 | sudėtingumą Izraelyje bei diasporoje per visą šį ilgą laikotarpį. ~
613 I,A,1 | egzegezėje pradėtas Martino Dibelijaus ir Rudolfo Bultmanno. Pastarasis
614 III,D,4 | pagundai traktuoti Bibliją kaip dicta probantia, tarnaujančių
615 IV,C,3 | mokslu (plg. Mt 11, 25). ~Vis didėjantis žiniasklaidos – spaudos,
616 I,C | tai vienos ir tos pačios didelės Tradicijos liudijimų visuma.
617 I,B,3 | analizės taikytojams gresia didelis pavojus neperžengti turinio
618 I,A,3 | kritika stengiasi įžvelgti didelių ir mažų tekstinių vienetų
619 III,B | patyrė gautojo apreiškimo vis didesnę gelmę ir laipsnišką skleidimąsi.
620 I,B,3 | privalumus ir ribas. Atkreipdama didesnį dėmesį į tai, jog kiekvienas
621 III,D,4 | des dogmes, 1988, C.I, 2). Didesnio tikslumo dėlei naudinga
622 I,C | istorinio-kritinio metodo didesniu dėmesiu tyrinėjamų tekstų
623 I,E,1 | politines aplinkybes yra didieji Bažnyčios gyvenimo įvykiai:
624 IV,C,2 | Kristaus Jėzaus “pažinimo didybės” (Fil 3, 8) joje kviečiami –
625 IV,C,3 | žodžiams, išminties mokymui ir didžiosioms kalboms evangelijose, kaip
626 Iža,A | rodiklis, kitiems kelia didžiulės sumaišties įspūdį. ~Ši tikra
627 III,A,2 | buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai; jis
628 Intro | metodus. 1965 m. lapkričio 18 dienos Vatikano II Susirinkimo
629 III,D,2 | painiodamas, kas žmogiška ir kas dieviška, apreikštąja tiesa laiko
630 II,B,3 | viena vertus, tolesniais dieviškaisiais darbais, geriau parodančiais
631 Iža,B | ištikimesnį jos žmogiškajai bei dieviškajai prigimčiai. Popiežiškoji
632 I,F | žmogiškąja kalba ir, veikiant dieviškajam įkvėpimui, užrašytas ribotų
633 III,D,3 | Dei Verbum, 15), kurių dieviškoji pedagogika negalėjo iš karto
634 I,F | kokio artimo ryšio tarp dieviškumo ir žmogiškumo santykyje
635 III,A,2 | Senąjį Testamentą laikė dieviškuoju apreiškimu. Jie skelbia,
636 I,A,4 | tendenciją pakoregavo labiau diferencijuota semantika (žodžių, posakių,
637 II,A | Schleiermacherio, Wilhelmo Dilthey'aus ir ypač Martino Heideggerio
638 IV,B | asmeniui, jo velykinio slėpinio dinamikai ir jo meilei Bažnyčiai turėtų
639 II,B,1 | atsižvelgti į daugelio tekstų dinaminį aspektą. Pavyzdžiui, karališkųjų
640 I,E,1 | virsta visiško išlaisvinimo dinaminiu veiksniu. ~Pagrindiniai
641 IV,A,1 | vyksta derėdama su tokia dinamiška vienybe. ~Aktualizacija
642 III,D,3 | Biblijos, kaip nepaprastai dinamiškos visumos, liudijimas galėtų
643 IV,A,1 | bendruomenės gyvosios tradicijos dinamiškumo. Ši bendruomenė yra bendruomenių,
644 III,A,1 | Dovydui “namus” – tai yra dinastinį paveldėjimą – “tvirtus amžinai” (
645 I,C,1 | Tačiau tai neturėtų duoti dingsties neigti ankstesnio kanoninio
646 IV,C,3 | katechezėje (Sacros. Cons., 35; Direct. catech. gen., 1971, 16)
647 IV,B | suleis šaknis įvairiausiose dirvose. Ši įvairovė niekad nėra
648 III,D | teikia kitoms teologijos disciplinoms pamatinius duomenis. Tad
649 IV,A,3 | antisemitizmą ir vyrų ar moterų diskriminaciją. Pabrėžtinai būtina, vadovaujantis
650 I,C,3 | antisemitizmas ar kitokios rasinės diskriminacijos bei milenaristinės iliuzijos.
651 I,B,1 | kalbėtojas (arba autoriaus), diskursas (arba tekstas) ir klausytojai (
652 I,B,3 | ar struktūrų skaičiaus; diskursu vadinamoje sakinių visumoje
653 I,B,1 | menas kurti įtikinėjamuosius diskursus. Kadangi visi Biblijos tekstai
654 I,B,3 | bet kuri naratyvinė bei diskursyvinė organizacija pagrįsta loginėmis
655 I,C,2 | šiuos veikalus egzegetinėje diskusijoje pasitaiko šiandien daug
656 I,D,3 | aiškinimui. Juos lydėjo gyvos diskusijos: kiek ir kokiomis sąlygomis
657 I,B,1 | juridinį (teismo įstaigose), diskusinį (politiniuose susirinkimuose)
658 III,C,3 | De Sacra Scriptura recte docenda: EB, 598). Mokant privalu
659 II,B | XIII a.): Littera gesta docet, quid credas allegoria,
660 I,F | vertina tikėjimo išpažinimus, dogmas ir liturgines praktikas,
661 Intro | pasitikintis ir perdėm atgrasiai dogmatiškas, Leonas XIII buvo priverstas
662 III,D,4 | teologiją (L’interpretation des dogmes, 1988, C.I, 2). Didesnio
663 III,B,2 | nukreiptoje prieš žydus, arba dogminiuose ginčuose su kitais teologais
664 III,D,2 | theologici, veikiančius dogmos plėtojimą. ~ ~
665 III,D,4 | 1988 metų dokumente apie dogmų aiškinimą Tarptautinė teologijos
666 I,F | svetimos kaltės atpirkimo doktrina ir fizinis prisikėlimas
667 I,B,2 | biblinių pasakojimų turinio doktrininį plėtojimą. Priešingu atveju
668 I,F | nesvyruojant laikytis nelanksčių doktriniškų nuostatų ir kaip vienintelį
669 I,E,1 | analizė buvo materialistinių doktrinų įkvėpta ir Biblija aiškinama
670 III,D,4 | apibrėžimus, kitus Magisteriumo dokumentus, liturgiją, – taip pat filosofines
671 Iža,A | atsinaujinimo. Padidėjęs katalikų domėjimasis Biblija skatino krikščioniškojo
672 III,B,2 | Origenui, kuris metodiškai domėjosi hebrajiškąja Biblija, polemikoje
673 I,D,1 | būdingas polinkis labiau domėtis ne žmogiškosios egzistencijos
674 I,C,1 | ir fiksuotą teksto formą domina "kanoninis procesas", arba
675 I,D,2 | jautrumo, ir metodo, ir dominančių tikrovės aspektų lygmens.
676 I,C,3 | 1970 metų, kai kritiką ėmė dominti ryšiai tarp teksto ir jo
677 III,D,4 | Dėl šios priežasties jie domisi tiktai tam tikrais Biblijos
678 IV,B | mėginti pažinti “turtus, dosnaus Dievo išdalytus tautoms,
679 IV,C,3 | tiesą ir skatinančio kuo dosniau atsiliepti į Dievo per savo
680 III,B,3 | Pripažindama įvairias dovanas bei funkcijas, Dvasios teikiamas
681 IV,A,3 | numylėtiniais”, nes “Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami” (
682 III,A,1 | Pranašo Natano, pažadėjusio Dovydui “namus” – tai yra dinastinį
683 I,D,3 | apie stebuklus reikšmę, dramatiškas apokalipsinių regėjimų bei
684 I,E,1 | ignoruoti, bet, priešingai, drąsiai sutikti ir nuskaidrinti
685 I,D,3 | aiškinant kulto apeigų, aukų, draudimų prasmę, vaizdingą Biblijos
686 III,D,3 | elgesio klausimais: įsakymus, draudimus, teisinius priesakus, pranašų
687 III,D,2 | kraštutinumų: viena vertus, dualizmo, visiškai atskiriančio mokymo
688 IV,C,1 | Kūno stalo imti gyvenimo duoną ir siūlyti ją tikintiesiems” (
689 III,B,3 | 70). ~Dvasia yra tikrai duota krikščionims individuliai,
690 Intro | iš popiežiaus Leono XIII (DV, 24). Šios studijos niekuomet
691 II,B,3 | kitokiu būdu biblinio teksto dvasinei prasmei pažymėti tais atvejais,
692 III,C,3 | tai yra neapsiriboti nei dvasiniais komentarais be istorinio-kritinio
693 III,A,3 | ir išorinėje veikloje, jų dvasiniame pasaulyje, kultūroje bei
694 IV,C,2 | vyskupijų bei vienuolijų dvasininkams (De Scriptura sacra, 1950:
695 I,B,2 | skaitytojas, gebantis atlikti dvasinius bei emocinius veiksmus,
696 IV,A,1 | Aktualizacijoje tradicijai tenka dvejopas vaidmuo: viena vertus, ji
697 I,F | raidiškoms” atmainoms. Baigiantis dvidešimtajam amžiui toks traktavimas
698 I,C,1 | Valstijose maždaug prieš dvidešimtį metų, siekiama geriau atlikti
699 II,B | garsusis Augustino iš Danijos dvieilis (XIII a.): Littera gesta
700 Iža,A | deklaracija Sancta Mater Ecclesia (1964 balandžio 21) ir ypač
701 III,B,3 | Instruction sur la vocation ecclesiale du theologien, 21) ~ ~
702 IV,C,3 | prasto skonio stulbinančių efektų. ~Katechezėje, per pamokslus
703 I,E,2 | laikais turėjęs vyrauti egalitarizmas. Tačiau tokia padėtis buvo
704 I,E,1 | steigiamųjų įvykių" (išėjimas iš Egipto, Jėzaus kančia ir prisikėlimas)
705 II,B,1 | kryptį, kuri, užuot kvietusi egzegetą galutinai fiksuoti prasmę,
706 I,C,2 | Nuorodų į šiuos veikalus egzegetinėje diskusijoje pasitaiko šiandien
707 III,A,3 | tęstinumą su ankstesnėmis egzegetinėmis tradicijomis, iš kurių pasisavina
708 III,C,3 | bet būtina supažindinti su egzegetiniais metodais, paaiškinant pagrindines
709 Intro | Deus nužymėjo keletą gairių egzegetiniame žemėlapyje. Laikotarpiu,
710 III,C,4 | būtiną norint garantuoti egzegetiniams tyrimams reikiamą paplitimą.
711 Išva | Biblijos vertimas jau yra egzegetinis darbas) ir atsisakydami
712 I,E,2 | Moterys ėmė aktyviau dalyvauti egzegetiniuose tyrimuose. Joms dažnai geriau
713 Intro | psichoanalitinės bei išlaisvinimo egzegezių. Kita vertus, yra mėginimų
714 Intro | pamėginti įvertinti katalikų egzegzės būklę šiandien, praėjus
715 IV,C,1 | šį tikslą. Vis dėlto jų egzistavimas turėjo teigiamą ekumeninį
716 I,D,1 | kvietimą sekti paskui jį, ar egzistavo tęstinumo ryšys tarp Jėzaus
717 I,F | iki tekstų atsiradimo jau egzistavusios Bažnyčios Šventasis Raštas.
718 III,A | Biblijos tekstai yra iki jų egzistavusių religinių tradicijų išraiška.
719 II,A,1 | analizėje. Heidegeriškieji egzistencialai turį visuotinę reikšmę ir
720 II,A,1 | radęs atsakymą Heideggerio egzistencialinėje analizėje. Heidegeriškieji
721 II,A,2 | Raštui aiškinti. Pavyzdžiui, egzistencialinis Bultmanno aiškinimas įspraudžia
722 I,A,1 | Formgeschichte studijas su egzistencialistinės Martino Heidegerio filosofijos
723 III,D,4 | lemiamą ryšį su žmogaus egzistencija. ~Dėl savo spekuliatyvios
724 II,A,1 | naujienoje apreikštai žmogiškajai egzistencijai suprasti. ~Gadameris irgi
725 I,B,2 | ar neaiškiai išreikštas – egzistencinis kvietimas. ~Naratyvinės
726 IV,C,3 | aktualizuoti dvasiniu bei egzistenciniu požiūriu skvarbesnėje šviesoje
727 IV,A,1 | krikščioniškoje Biblijoje egzistuojančius tarp Senojo Testamento ir
728 I,D,3 | psichoanalitinę egzegezę”, tarsi ji egzistuotų tiktai viena. Iš tikrųjų
729 Intro | mums žengti toliau. Jis eina 1893 m. bei 1943 m. enciklikų
730 I,B,2 | bažnytinei tradicijai, toliau einančiai šiuo keliu. Galiausiai pravartu
731 III,C,1 | kristologinę, kanoninę ir ekleziologinę biblinių raštų reikšmę. ~
732 I,E,1 | labiau už Lotynų Amerikos ekonomines, socialines ir politines
733 I,D,1 | religiniais matmenimis, bet jos ekonominiais ir instituciniais aspektais. ~ ~
734 I,C,2 | dienų. Gausi ir įvairi žydų ekstrakanoninė literatūra, vadinama apokrifine
735 IV,C,4 | bei suprasti, – taip pat ekumenines maldos grupes, siekiant
736 IV,C,1 | egzistavimas turėjo teigiamą ekumeninį poveikį. Kai kuriose šalyse
737 IV | pastoracinėje tarnyboje ir ekumeniniame sąjūdyje. ~ ~
738 IV,C,4 | krikščionių vienybę, yra viso ekumeninio sąjūdžio siela (plg. Unitatis
739 IV,C,4 | sutarimo; tai liudija įvairių ekumeninių Biblijos vertimų tekstas
740 IV,C,4 | įsigyti Bibliją, skatinti ekumeninius vertimus – nes bendras tekstas
741 IV,C,4 | 4. Ekumenizme ~Ekumenizmas, kaip ypatingas bei organizuotas
742 IV,C,4 | 4. Ekumenizme ~Ekumenizmas, kaip ypatingas
743 IV,C,4 | pašaukta prisidėti prie ekumenizmo svarbiu indėliu. Dėmesio
744 III,C,4 | priemonėmis (radijo, televizijos, elektroninės technikos), kuriomis naudotis
745 I,D,2 | Remiantis šiais skirtingais elementais, kuriama tipologijos ir “
746 I,B,2 | semiotika. Ypač dėmesinga teksto elementams, susijusiems su intriga,
747 IV,C,1 | Bažnyčios sakramento šventimo elementas; tai nėra paprasčiausia
748 I,D,1 | įmanoma tikslesnio socialinės elgsenos, būdingos įvairiomis aplinkoms,
749 I,D,3 | bei išgelbėjimo tikrovės eliminavimo. Be to, reikia stengtis
750 I,A,1 | dokumentai – Jahvisto (J), Elohisto (E), Deuteronomo (D) ir
751 I,B,1 | ir klausytojams keliamas emocijas. Kalbėjimo būdas daug priklauso
752 I,B,2 | gebantis atlikti dvasinius bei emocinius veiksmus, būtinus, kad įžengtum
753 I,A,1 | vadovavosi redaguodami. Ėmus taikyti šį metodą, istorinio-kritinio
754 I,A,4 | literatūrinį tekstų žanrą (Ench. Bibl. 560), o istorinės-kritinis
755 Intro | eina 1893 m. bei 1943 m. enciklikų pėdomis ir vaisingai jas
756 Išva | pagrindinio tikslo ir vengti energijos švaistymo. Katalikiškoji
757 I,E,1 | autentiško solidarumo su engiamaisiais aplinkoje. ~Kadangi engiamųjų
758 I,B,3 | daugiausia krypsta į raišką ("enonciation") ir intertekstualumą. Iš
759 I,E,1 | visuotinis CELAM (Conseil Episcopal d'Amerique Latine – Lotynų
760 IV,A,2 | siūlyti vien Senojo Testamento epizodus (Išėjimo knyga, 1 ir 2 Makabiejų
761 I,B,2 | pažvelgti į vieną ar kitą epochą (ne tik į pasakojamuosius
762 IV,A,1 | kalba, suprantama dabartinei epochai. Tam reikia hermeneutinių
763 I,A,4 | apreiškimo ir Bažnyčios istorijos epochomis. Nepaisant to, šis metodas
764 II,A,2 | Dievo žodis visoms vėlesnėms epochoms. Todėl nevalia atsisakyti
765 IV,A,1 | išliekamąją vertę visose epochose ir kultūrose (plg. Iz 40,
766 I,C,2 | dažniau negu anksčiau. ~Žydų erudicijos turtai nuo ištakų senovėje
767 IV,C,4 | stimuliuojantys ir gali pasirodyti esą vienas kitą papildantys
768 I,E,2 | metodologijos ir naudojasi esamais egzegezės metodais, ypač
769 IV,A,2 | Dievo žodžio klausomasi esamoje situacijoje; 2) išryškinami
770 IV,A | aplinkybes ir pritaikyti esamoms Dievo tautos sąlygoms. Remdamasi
771 IV,A,2 | situacijoje; 2) išryškinami esamos situacijos aspektai, biblinio
772 IV,A,1 | naujieną būtina taikyti prie esamų aplinkybių ir išreikšti
773 III,C,1 | visumos dalis, pasirodė esanti platesnės prasmės turėtoja.
774 I,E,1 | Šventojo Rašto transcendentinio eschatologinio matmens sąskaita. ~Socialiniai
775 II,A | Pasitenkinsime nurodydami esmines jų filosofijos idėjas, padariusias
776 III,C,2 | priminė, kad jų tyrimai esmingai susiję su teologija, ir
777 III,A,3 | aiškinimas turėtų būti sutarimo esminiais klausimais šaltinis gyvam
778 IV,A,1 | istorinius sąlygiškumus įžiūrėti esminius naujienos elementus. ~Aktualizacijai
779 III,B | visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs” (Jn 14, 26). ~
780 I,C,1 | kiekvieną išganymo istorijos etapą. Atimti iš Senojo Testamento
781 I,A,3 | konkrečios raidos įvairūs etapai. ~ ~
782 I,A,2 | laiką. Įvairiais radimosi etapais Biblijos tekstai būdavo
783 Iža,A | atsidūrė pirmojo amžiaus etiopas, kuris pripažino, jog jam
784 I,D,2 | visa kur, kas tik susiję su etnografija. ~Apskritai kultūros antropologija
785 I,D,1 | akefalinės segmentinės visuomenės etnologinio modelio pakanka periodui
786 III,B,3 | tikėjimo Kristų dvasia švęsdami Eucharistiją, atpažįsta Kristaus buvimą
787 IV,C,1 | liturgiją, ypač sekmadienio Eucharistijos šventimą. Iš esmės liturgija
788 III,B,3 | Bažnyčios tarnyboje. ~Kaip eucharistinės bendruomenės vadovų ir tikėjimo
789 IV,C,3 | tarnyba pirmiausia vykdoma eucharistinio šventimo pirmosios dalies
790 IV,C,1 | sakramentinė, kurios viršūnė yra eucharistinis šventimas, tobuliausiai
791 I,F | kitose pasaulio dalyse – Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Pietų
792 III,B,2 | Biblijos komisija. Instr. de evang. histor.,1). Didžiosios
793 III,B,3 | socialinės kaitos veiksniais (Evangelii nuntiandi, 57–58; Tikėjimo
794 I,F | priešingas krikščioniškajai Evangelijai. ~Pagaliau savo prisirišimu
795 I,F | Biblijoje. ~Kalbant apie evangelijas, fundamentalizmas neatsižvelgia
796 IV,C,3 | pamokslas. ~Supažindinti su evangelijomis reikia taip, kad tai kreiptų
797 IV,C,1 | privilegijuota vietą skirta evangelijoms siekiant išryškinti Kristaus
798 I,A,1 | Formgeschichte), sinoptinių evangelijų egzegezėje pradėtas Martino
799 I,F | fundamentalizmas neatsižvelgia į evangelinės tradicijos plėtrą, bet naiviai
800 IV,A,3 | aktualizaciją, prieštaraujančią evangeliniam teisingumui ir meilei, pavyzdžiui,
801 I,E,2 | ir neišleidžia iš akių evangelinio mokymo apie valdžią kaip
802 I,F | stadiją (tai, ką užrašė evangelistai) su pradine stadija (istorinio
803 III,B,3 | aplinkoje tampa galingais evangelizacijos bei dialogo židiniais, taip
804 IV,B | imtis vis iš naujo. Neseniai evangelizuotose šalyse problema yra kitokia.
805 III,B,3 | Instruction sur l'historicite des Evangiles, įžanga: EB, 645). Nors
806 I,E,2 | dažnai griebiasi argumento ex silentio. Toks argumentas,
807 III,A,1 | sugrįžimą (Oz 3, 5; Jer 30, 9; Ez 34, 24; 37, 24-25; plg.
808 II,B,1 | tvirtinti, kad pasakojami faktai iš tikrųjų yra įvykę, nes
809 I,F | kalbama apie istorinius faktus bei tariamai mokslines tiesas,
810 III,C,4 | naiviai – paraidiškai arba su fantazija. ~Vykdydamas įvairias savo
811 I,C,2 | judaizmas buvo labai įvairus. Jo fariziejiškoji forma, išlikusi rabinizmo
812 III,A,2 | aiškinimo – “Rašto aiškintojų ir fariziejų” (plg. Mt 5, 20). Tai liudija
813 I,E,2 | motiniškos meilės Dievas. ~Feministinei egzegezei, jei ji užima
814 I,E,2 | kriterijus. ~Pirmasis yra feministinis kriterijus, perimtas iš
815 I,E | išlaisvinimo teologijos ir feminizmo sąjūdžiai. ~ ~
816 I,B,3 | laikyti šveicarų kalbininkas Ferdinandą de Saussure`ą, šio amžiaus
817 III,B,3 | tikėjimo jutimu” (sensus fidei), būdingu visai Dievo tautai (
818 III,D | būdama teologijos disciplina, fides querens intelectum, egzegezė
819 III,B,2 | pasirodė kaip marginalinė figūra. ~Norėdami išsklaidyti pasipiktinimą,
820 I,B,3 | atsakyti, " dėl ko " (= vertė) figūrai būdinga tokia trajektorija
821 I,F | dėmesio simbolinės arba figūratyvinės prasmės galimybei. ~Fundamentalizmui
822 I,B,3 | pamatinės teksto naratyvinių bei figūratyvinių tėkmių artikuliacijos. Turint
823 I,B,3 | klasifikacija; (b) kiekvienos figūros trajektorijos tekste nustatymas
824 I,C,1 | dar prieš galutinę teksto fiksaciją. Apie "kanoninę" hermeneutiką
825 I,C,1 | Sandersą labiau už galutinę ir fiksuotą teksto formą domina "kanoninis
826 I,A,3 | besinaudojančiai istorinės filologijos žiniomis. Tada literatūros
827 II,A | Heideggerio darbus. Sekdami šiais filosofais, bet kartu nuo jų nutoldami,
828 II,A,2 | antropologinei sampratai. Filosofija tampa aiškinimo norma, užuot
829 I,B,3 | tikrų struktūralistinėje filosofijoje išrutuliotų prielaidų, tai
830 I,F | kaltės atpirkimo doktrina ir fizinis prisikėlimas Kristui sugrįžus.
831 I,A,1 | humanistų bei jų recursus ad fontes laikų, rezultatas. Naujojo
832 I,B,3 | pavojus neperžengti turinio formalaus tyrinėjimo ribų ir neatverti
833 I,B,1 | atsisakydama apsiriboti grynai formalia analize. "Naujoji retorika"
834 III,A,3 | išraišką). Per Biblijos formavimosi laikotarpį ją sudarantys
835 I,D,1 | įvairiomis aplinkoms, kuriose formavosi biblinės tradicijos, pažinimo.
836 I,F | neskiria dėmesio literatūros formoms ir žmogaus mąstymo būdams,
837 I,B,3 | jos išankstinių prielaidų formulavimas, jau leidžia nuspėti šio
838 I,B,2 | teologinių tezių, dažnai formuluojamų ne šventraštinėmis kategorijomis
839 II,A,2 | kiek stengiamasi per jų formuluotes pasiekti jų reiškiamą bei
840 III,B,2 | turėjusiems ypatingą reikšmę formuojantis kanonui, panašus pamatinis
841 III,B,2 | teisę išimti kokią nors frazę iš konteksto, kad nepriklausomai
842 II,A | įgavo naują užmojį paskelbus Friedricho Schleiermacherio, Wilhelmo
843 I,F | semiasi iš Šventojo Rašto. ~Fundamentalistinė prieitis yra pavojinga,
844 I,B | skirsnyje (F) aptarsime fundamentalistinį Biblijos aiškinimą, atmetantį
845 I,F | tyrimų. ~Pagrindinė tokio fundamentalistinio traktavimo problema yra
846 III,B,3 | Pripažindama įvairias dovanas bei funkcijas, Dvasios teikiamas bendruomenės
847 III,D,4 | iš pagrindinių Biblijos funkcijų – būti rimtu iššūkiu teologinėms
848 Intro | Providentissimus Deus nužymėjo keletą gairių egzegetiniame žemėlapyje.
849 I,B,2 | pavyzdžiui, mes XX a. pabaigoje) galės susitapatinti su numanomuoju
850 I,B,1 | kreipia dėmesį į kalbos galią įtikinėti bei įtikinti.
851 I,B,2 | atverti kelią jo išganingai galiai. Naratyvinė analizė akcentuoja
852 I,B,2 | analizė turėtų saugotis galimos tendencijos atmesti bet
853 III,C,2 | įvairių sričių specialistai. Galimus specializacijos trūkumus
854 I,F | arba figūratyvinės prasmės galimybei. ~Fundamentalizmui dažnai
855 I,B,2 | šiandiene "naratologija", galinčia turėti sąlyčio taškų su
856 I,E,1 | tikėdamasis tenai rasti peno, galinčio palaikyti jį jo kovose bei
857 Iža,B | nori išnagrinėti metodus, galinčius veiksmingai padėti atverti
858 III,A,2 | 4, 12–14; 5, 37; 6, 32), galingai suskamba kai kuriuose Pauliaus
859 III,B,3 | Bažnyčia, savo aplinkoje tampa galingais evangelizacijos bei dialogo
860 III,C,4 | kitomis, daug greitesnėmis bei galingesnėmis priemonėmis (radijo, televizijos,
861 III,A,1 | tebeglūdi paslėpta prasmė, galinti nušviesti esamą būklę (Dan
862 I,A,4 | aiškinimą tam tikra kryptimi ir galintys būti tendencingi. ~Iš pradžių
863 I,D,1 | Toks teiginys akivaizdžiai galioja bibliniams tekstas. Todėl
864 Intro | tikrovei suprasti skirto metodo galiojimo srities. “Pasaulietinio”
865 I,C,1 | susidarymo, ir šiandien turėtų galioti kaip Šventojo Rašto aiškinimo
866 I,A,1 | dėmesio biblinio teksto galutinei struktūrai ir naujienai,
867 I,B,3 | veiksmą nuo pradinės prie galutinės būklės. Pasakojimo tėkmėje
868 I,B,3 | yra telkiančių dėmesį į galutinio pavidalo Biblijos tekstą –
869 II,B | rekomenduojama gyvensena bei siektinu galutiniu tikslu. Iš čia kilo garsusis
870 IV,C,4 | 15, 4–5), kūno narių ir galvos (Ef 1, 22–23; 4, 12–16).
871 II,A,2 | taikyti Biblijos tyrimams vien gamtos moksluose taikomus objektyvumo
872 IV,A,2 | žmogaus gyvybės apsauga, gamtosauga, visuotinės taikos siekimas. ~
873 III,B,3 | tikėjimo paveldo” dalis, kurią ganytojai ir tikintieji “saugo, išpažįsta
874 III,B,3 | šventoji tauta drauge su savo ganytojais nuolat lieka ištikima apaštalų
875 IV,C,3 | formomis atsižvelgiant į ganytojų taikomas hermeneutikas ir
876 I,A,1 | Istoriniam-kritiniam metodui tai garantavo pirmaeilę svarbą. ~ ~
877 I,D,1 | teikiamų modelių taikymas garantuoja biblinių epochų istoriniams
878 III,B,3 | Raštą įkvėpusios Dvasios garantuos, kad “kuo daugiau Dievo
879 III,B,1 | 3) ir Šventosios Dvasios garantuotą (plg. 1 Pt 1, 12) liudijimą
880 I,D,2 | visuomenės pripažintas vertybes (garbė ir negarbė, paslaptys, ištikimybė,
881 III,B,2 | Todėl hebraica veritas garbstantis Jeronimas pasirodė kaip
882 II,B | galutiniu tikslu. Iš čia kilo garsusis Augustino iš Danijos dvieilis (
883 I,C,2 | Rytuose – ir iki mūsų dienų. Gausi ir įvairi žydų ekstrakanoninė
884 III,D,3 | užduočių yra nustatyti šios gausios medžiagos reikšmę ir parengti
885 I,D,3 | pastoracijos. ~Galima pateikti gausybę pavyzdžių, liudijančių egzegetų
886 II,B,1 | fundamentalistai. Norint gauti teksto žodinę prasmę, neužtenka
887 III,B,1 | pagarbą sakraliniams tekstams, gautiems kaip brangus paveldas iš
888 III,B | bendruomeniškai, jie patyrė gautojo apreiškimo vis didesnę gelmę
889 III,B,1 | Šventosios Dvasios ir apšviesta gautos gyvosios Tradicijos, Bažnyčia
890 III,B | visais aspektais suvokti gautosios pilnatvės. Ištvermingai
891 I,D,2 | nuomininkas, geradaris – gavėjas, laisvas žmogus – vergas),
892 Iža,A | aiškinimą, kurį jos neva gavusios apreiškimu. ~ ~
893 I,B,2 | sukuria tekstas, skaitytojas, gebantis atlikti dvasinius bei emocinius
894 III | besinaudojusių savaisiais raiškos gebėjimais bei jų epochos bei aplinkos
895 III,C,3 | operacijas, kad studentai gebėtų patys daryti sprendimus.
896 I,E,1 | elementų: ji giliai suvokia gelbinčio Dievo artumą, akcentuoja
897 I,D,1 | apibūdinti? Kaip nuo gana laisvos genčių sąjungos pereita prie monarchiškai
898 I,D,1 | pagrįstos vien religiniais ir genealoginiais ryšiais? Kokius ekonominius,
899 II,A | Rudolfas Bultmannas, Hansas Georgas Gadameris ir Paulas Ricoeuras.
900 II,A,2 | išvengtų subjektyvizmo, gera aktualizacija turėtų remtis
901 I,D,2 | savininkas – nuomininkas, geradaris – gavėjas, laisvas žmogus –
902 III,C,3 | Dievo žodis nebus pakankamai gerbiamas. ~Egzegezės dėstytojai turėtų
903 IV,C,2 | 567), taip pat skatinti geresnį liturgijos supratimą ir
904 I,E,2 | egzegezė, neturėdama nieko geresnio, dažnai griebiasi argumento
905 Išva | srityje atsakingiems už visų gėrį. ~Antra išvada būtų ta,
906 I,C,2 | atskleisti. Visais laikais geriausi krikščionių egzegetai, pradedant
907 Iža,B | tiksliau nustatyti kryptį, geriausiai atitinkančią egzegeto misiją
908 I,E,1 | vargšų bendruomenė yra geriausias adresatas Biblijai kaip
909 I,A,3 | Remdamasi seniausių ir geriausių rankraščių, kaip antai papirusų,
910 III,A,1 | atlyginančiu Dievo teisingumu, kai gerieji apdovanojami ir blogieji
911 I,D,1 | ankstyvosios krikščionybės padėtį, gerokai pastūmėdama šia kryptimi
912 III,C,2 | Kalbant apie visos Bažnyčios gerovę bei jos įtaką šiuolaikiniam
913 IV,A,2 | išsilavinimo, jis turėtų pasitelkti gerus skaitymo vadovus, įgalinančius
914 II,B | dvieilis (XIII a.): Littera gesta docet, quid credas allegoria,
915 I,A,1 | suprantamos literatūros kritikos geto. Nors ir toliau laikydamas
916 IV,A,2 | ieškant paralelinių vietų (gezerah shawah), modifikuojant teksto
917 I,D,3 | prisidėti prie Šventojo Rašto gilesnio supratimo? ~Psichologiniai
918 II,B,3 | prasmė apibrėžiama kaip gilesnioji teksto prasmė, norėta Dievo,
919 II,A,1 | ir sykiu žadinanti žmogų giliajam jo būties matmeniui. ~ ~
920 III,A,2 | ginčyti, bet, priešingai, iš giliausios ištikimybės Šventajame Rašte
921 II,A,1 | išankstinis supratimas būtų gilinamas bei turtinamas, net keičiamas
922 Intro | Atitinkamai dokumento tekste gilinamasi, kaip gali tapti žinoma
923 III,B,3 | Jud 3), teisingai į jį gilinasi ir vis pilnatviškiau taiko
924 Išva | pagrindinis tikslas yra gilinti tikėjimą, tapatybę. Tai
925 IV,C,3 | nepasiduoti pagundai liautis gilinusis į biblinius skaitinius ir
926 II,B,2 | teksto aspektui, įžvelgs čia gilų tęstinumą ir perėjimą į
927 I,B,3 | lygmuo. Tai vadinamasis giluminis lygmuo. Jis yra ir abstrakčiausias.
928 I,F | Kristaus dieviškumas, jo gimimas iš mergelės, svetimos kaltės
929 II,A,1 | aiškintojo ir jo objekto giminystę. Hermeneutika yra dialektinis
930 I,C,2 | Testamento atsiradimo bei gimstančios Bažnyčios aplinka. Daugybė
931 IV,B | kokį jis yra įgijęs jų gimtose šalyse. Naujoms vietinėms
932 II,B,3 | prasmę. Tridento Susirinkimo gimtosios nuodėmės apibrėžimą galima
933 I,E,2 | tekstus tendencingai ir todėl ginčijamai. Savo tezėms pagrįsti tokia
934 I,A,1 | vėliau kritika vis ryžtingiau ginčijo Penkiaknygės priskyrimą
935 I,A,1 | pripažįstamos, nors ir yra ginčų objektas. ~Siekdama nustatyti
936 III,B,2 | žydus, arba dogminiuose ginčuose su kitais teologais jie
937 III,A,2 | tai kilo ne iš įgeidžio ginčyti, bet, priešingai, iš giliausios
938 I,D,3 | apokalipsinių regėjimų bei girdėjimų paskatas. Tuo siekiama pirmiausia
939 Intro | horizontą ir trukdo matyti bei girdėti toliau už to, kas vien žmogiška,
940 Išva | ieškoti ten, kur jis pasidarė girdimas, neatsisakydamas būtinos
941 Iža,A | atmetant visas studijas, giriamas vadinamasis “dvasinis” Biblijos
942 Iža,B | dokumente bus: ~1) pateikti glausti įvairių metodų bei prieičių[1]
943 III,B | palaikoma Kristaus pažado: “O Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį
944 I,B,2 | Bibliniame pasakojime glūdi skaitytojui adresuojamas –
945 I,C,2 | aiškinimo liudijimų yra graikiškasis Septuagintos vertimas. Aramėjiškieji
946 I,E,2 | kuri buvo įprastinė žydų ir graikų-romėnų visuomenėse, ir naujos,
947 I,B,3 | kiekvienam būdinga sava gramatika. ~Visą teksto turinį galima
948 I,C,2 | laikų žydų komentatorių, gramatikų bei leksikografų įžvalgų,
949 I,B,3 | ir glaustai išnagrinėsime Greimo metodą. ~Semiotika remiasi
950 I,B,3 | tyrimams, remiasi Algirdu J. Greimu ir jo įsteigtąja Paryžiaus
951 III,C,4 | tekstais, bet ir kitomis, daug greitesnėmis bei galingesnėmis priemonėmis (
952 Išva | savo ribas, taip pat jam gresiančius pavojus. Naujausia filosofinių
953 II,B | Tačiau šią tezę šiandien griauna kalbos mokslų bei filosofinių
954 I,A,1 | egzegezė galėjo pasirodyti kaip griaunanti bei ardanti tekstą, juolab
955 I,E,2 | neturėdama nieko geresnio, dažnai griebiasi argumento ex silentio. Toks
956 IV,C,4 | Galiausiai dar kitos yra griežtai biblinės: kanoninių knygų
957 Išva | menkesnio įsitraukimo į griežtesnius mokslinius tyrimus, nei
958 I,C | C. TRADICIJA GRINDŽIAMOS PRIEITYS ~ ~Apžvelgtų literatūrinių
959 Iža,A | išsilavinimą, mano, jog neįmanoma grįžti į ikikritinio aiškinimo
960 Intro | atsiradimas kartu sukėlė grumtynes dėl jo apimties bei jam
961 Intro | pasibaigusi ir šiandien. ~Šiose grumtynėse Katalikų Bažnyčios Magisteriumas
962 I,D,2 | antropologinei prieičiai įdomi plati grupė kitokių aspektų, atsispindinčių
963 III,C,4 | katechizuojamų vaikų, Šventojo Rašto grupelių, apaštališkų sąjūdžių ir
964 I,C,3 | išgirsta – individualiai ar grupėmis – skaitytojai. Apskritai
965 IV,C,4 | taip pat ekumenines maldos grupes, siekiant autentišku bei
966 I,F | daugiau sekėjų religinėse grupėse ir sektose, taip pat tarp
967 IV,C,2 | skaitymo rekomenduojamas grupinis skaitymas. Susirinkimo tekste
968 III,B,3 | paslėpti nuo išmintingųjų ir gudriųjų, atskleisti mažutėliams (
969 I,B,1 | stiliaus figūrų, oratorinių gudrybių ir diskurso rūšių katalogas.
970 III,C,4 | žmonėms, antraip jie bus gundomi Biblija nesidomėti arba
971 I,A,1 | vertindavo Bibliją. ~Hermannas Gunkelis išlaisvino metodą iš taip
972 III,A | yra Biblijos aiškinimas, gvildenti šių labai plačių klausimų
973 III,C,1 | lydinčia ir maitinančia gyvąja Tradicija (plg. Dei Verbum,
974 III,B,3 | Dievo žodį patikėta tiktai gyvajam Bažnyčios Magisteriumui,
975 III,A,3 | esminiais klausimais šaltinis gyvam bažnytinių bendruomenių
976 I,E,1 | išgyvenamos situacijos. Jei žmogus gyvena priespaudos sąlygomis, tai
977 IV,B | pasiekti visus žmones jų gyvenamoje kultūrinėje aplinkoje. Šis
978 I,D,1 | keliaujančias charizmines asmenybes, gyvenančias be namų, šeimos, turtų?
979 III,B | pilnatvės. Ištvermingai gyvendami bendruomeniškai, jie patyrė
980 II,A,2 | prieinamas tik tam, kuris gyvenimiškai artimas dalykams, apie kuriuos
981 II,A,1 | Vorverständnis) remiasi aiškintojo gyvenimiškuoju santykiu (Lebenverhältnis)
982 III,A,2 | velykinio slėpinio, kuriuo jie gyveno, matmenis (plg. Lk 24, 25–
983 II,B | apreikštąja tiesa, rekomenduojama gyvensena bei siektinu galutiniu tikslu.
984 I,E,1 | Jungtinių Valstijų juodaodžių gyventojų). ~Nėra lengva nustatyti,
985 I,A,2 | skaitytojų ar klausytojų, gyvenusių skirtingais laikais ir skirtingose
986 IV,C,4 | siekiant autentišku bei gyvu liudijimu prisidėti prie
987 Iža,A | kelią prie Dievo žodžio gyvųjų versmių lengvesnį bei patikimesnį,
988 IV,C,1 | rašytinis tekstas virsta gyvuoju žodžiu. Vatikano II Susirinkimo
989 I,C,3 | skaitytojais, kurie suteikia jam gyvybę jį įsisavindami; 2) toks
990 Išva | pasaulyje ji turi atlikti gyvybiškai svarbią funkciją – prisidėti
991 III,B,2 | raštus (plg. Ireniejaus. Adv. Haer., 3. 24. 1; 3. 1. 1; 4.
992 II,A | paminėtini Rudolfas Bultmannas, Hansas Georgas Gadameris ir Paulas
993 III,A,2 | Kr 17, 11–14; Ps 45, 7; Heb 1, 8), ir kartu jis yra “
994 III,B,2 | priimtinais tekstais. Todėl hebraica veritas garbstantis Jeronimas
995 IV,B | Senojo Testamento laikais, hebrajišką Biblijos tekstą žodžiu verčiant
996 III,B,2 | kuris metodiškai domėjosi hebrajiškąja Biblija, polemikoje su žydais
997 I,C,1 | tačiau kai kurių iš jų hebrajų Biblijoje nėra arba jie
998 I,A,1 | egzistencialistinės Martino Heidegerio filosofijos įkvėpta bibline
999 II,A,1 | egzistencialinėje analizėje. Heidegeriškieji egzistencialai turį visuotinę
1000 I,B,1 | milžinišką retorikos įtaką helenistinei kultūrai, vis daugiau egzegetų
1001 I,C,1 | raštus, turėjusius autoritetą helenistinėje žydų bendruomenėje, tačiau
1002 II,B,2 | ar leisdamasi įkvepiama helenistinio alegorizavimo. Šiuolaikinė
|