111-butie | butin-helen | hept-konse | konst-nesut | nesuv-perdu | perei-schem | schle-tikri | tikro-zymin
bold = Main text
Part, Chapter, Paragraph grey = Comment text
1003 III,C,1 | Augustinas. Quaest. in Hept., 2, 73, CSEL 28, III, 3
1004 I,A,1 | neigiamai vertindavo Bibliją. ~Hermannas Gunkelis išlaisvino metodą
1005 IV,A,2 | Remdamiesi filosofinėmis hermeneutikomis, hermeneutinį procesą suskirstytume
1006 II,A,1 | Jis atgaivina ir plėtoja hermeneutinio rato teoriją. Anticipacijos
1007 IV,A,1 | dabartinei epochai. Tam reikia hermeneutinių pastangų, kuriomis būtų
1008 IV,C,4 | pačius metodus ir analogiškus hermeneutinius požiūrius, įvairių krikščioniškųjų
1009 II,B,1 | tekstuose. Pripažinti tokias heterogenines prasmes reikštų nukirsti
1010 II,B,2 | prasmė ~Tačiau sąvokos "heterogeninis" nederėtų traktuoti pernelyg
1011 II,B,2 | prasmės sampratos, laikys tai heterogeniškumu. Tie, kurie atviri dinaminiam
1012 I,A,1 | pavyzdžiui, ar tai “legenda”, ar “himnas”) ir jų pradinę aplinką
1013 II,B | įstatymų, patarlių, maldų, himnų ir t. t. – atžvilgiu ji
1014 II,B,2 | tekstai, seniau laikyti hiperbolėmis (pavyzdžiui, pranšystė,
1015 III,A,2 | Posakius, anksčiau laikytus hiperboliškais, dabar reikia suprasti pažodžiui.
1016 Išva | vandens tėkmę, pradingstančią hiperkritinės analizės smėlyje. Bažnyčioje
1017 I,E,2 | teksto turinį dėl kitokios hipotetinės konstrukcijos. ~Feministinė
1018 I,A,1 | šaltinis). Iš esmės abi šios hipotezės mokslinėje egzegezėje tebėra
1019 III,B,2 | komisija. Instr. de evang. histor.,1). Didžiosios Tradicijos
1020 III,B,3 | komisija. Instruction sur l'historicite des Evangiles, įžanga: EB,
1021 IV,C,2 | tarp krikščionių (Origenas. Hom. Gen. X, 1) ~Lectio divina,
1022 I,C,2 | judaizmo plačių sluoksnių homiletikai bei Biblijos aiškinimui. ~
1023 IV,C,2 | Origenas paprastai sakydavo homilijas, remdamasis kokiu nors ištisą
1024 III,B,2 | Rašto supratimu, būtent homilijos ir komentarai, bet taip
1025 I,E,2 | Bažnyčioje. Šių laikų kultūros horizontas, dėmesingesnis moters orumui
1026 II,A,1 | teksto ir jo skaitytojo horizontus (Horizontverschmelzung).
1027 II,A,1 | jo skaitytojo horizontus (Horizontverschmelzung). Tai įmanoma tik per atitikimą (
1028 I,A,1 | suaktyvėjusio nuo Renesanso humanistų bei jų recursus ad fontes
1029 I,B | tyrinėjimais, kitos – su "humanitariniais mokslais", trečios – su
1030 I,D,3 | bei mokyklos gali suteikti humanitariniam bei teologiniam Biblijos
1031 I,D,3 | egzegezės, tiek vieno ar kito humanitarinio mokslo srityje. ~ ~
1032 II,B,1 | apie realią instituciją ir idealią karalystės, atitinkančios
1033 I,F | pateikimo būdas šaknijasi ideologijoje, kuri nėra biblinė, kad
1034 IV,A,1 | reiškia ne naujų nuomonių ar ideologijų piršimą bibliniams raštams,
1035 I,D,2 | antropologinei prieičiai įdomi plati grupė kitokių aspektų,
1036 Iža,A | patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte” (Lk 11, 52; plg.
1037 I,E,1 | aiškinimą, orientuotą į žmonių, ieškančių Biblijoje peno savo tikėjimui
1038 I,F | nes ji patraukli žmonėms, ieškantiems biblinių atsakymų į savo
1039 Iža,A | kas Biblijoje pirmiausia ieško savaip įsivaizduojamo Kristaus
1040 I,A,4 | Šventojo Rašto žodinės prasmės ieškojimas yra viena iš esminių egzegezės
1041 I,A,4 | atsiradimo aplinkybėmis ieškojimu ir nesidomima kitomis prasmės
1042 Iža,A | pranašystes, Danielius ilgai ieškojo jų prasmės (Dan 9, 2). Kaip
1043 IV,A,1 | to, kas perteikta; Dievo įgaliotas, Šventosios Dvasios padedamas;
1044 I,A,3 | kaip tekstas keitėsi prieš įgaudamas galutinį pavidalą; ji analizuoja
1045 II,A | Hermeneutinė refleksija įgavo naują užmojį paskelbus Friedricho
1046 Iža | diskusijas, pastaraisiais metais įgavusias naujų matmenų. Dėl Biblijos
1047 III,A,2 | 17). Visa tai kilo ne iš įgeidžio ginčyti, bet, priešingai,
1048 Iža,A | kurie šioje srityje yra įgiję rimtą išsilavinimą, mano,
1049 IV,B | tokiu pavidalu, kokį jis yra įgijęs jų gimtose šalyse. Naujoms
1050 I,C,2 | tradicijas ~Senasis Testamentas įgijo galutinį pavidalą judaizmo
1051 IV,C,4 | įvairovėje (plg. Rom 12, 4–5) įgyvendinimo. ~ ~
1052 I,E,1 | egzegetams, troškusiems įkelti Biblijos naujieną į socialinį
1053 I,D,3 | laikais į savo objektų lauką įkėlus dinamines pasąmonės struktūras,
1054 Iža,A | jog neįmanoma grįžti į ikikritinio aiškinimo stadiją, pagrįstai
1055 Iža,A | klausimus patiems tekstams, įkomponuodami juos į šių laikų perspektyvą
1056 I,B,1 | komponavimo procedūras; trečiąją įkvepia šiuolaikinės įžvalgos, vadinamoji "
1057 II,B,2 | rabiniškaisiais metodais ar leisdamasi įkvepiama helenistinio alegorizavimo.
1058 IV,C,3 | įvairios hermeneutikos, įkvepiančios įvairias komentarų rūšis.
1059 I,E,1 | nušviečiančius priespaudos būklę ir įkvepiančius veiklai, kuria siekiama
1060 III,B,1 | tokias, kurių, parašytų “įkvepiant Šventajai Dvasiai", "autorius
1061 I,F | akcentuoja dieviškąjį Biblijos įkvėpimą bei Dievo žodžio neklaidingumą
1062 Iža,A | vien asmeniniu subjektyviu įkvėpimu besivadovaujantis bei šiam
1063 III,B,1 | Raštais ( plg. Rom 1, 2), įkvėptais Dievo Dvasios (plg. 2 Tim
1064 III,D,1 | Tačiau egzegetų darbas su įkvėptaisiais tekstais įgalina juos įgyti
1065 III,B,1 | pripažino Senąjį Testamentą kaip įkvėptąjį Raštą ir kad velykinis slėpinys
1066 III,D,1 | supratimą: Biblija yra tekstas, įkvėptas Dievo ir patikėtas Bažnyčiai
1067 II,B,1 | kurią tiesiogiai išreiškė įkvėpti žmogiškieji autoriai. Būdama
1068 I,C,3 | imtis iniciatyvų, tiesiogiai įkvėptų Rašto skaitymo. ~Tokios
1069 III,D,1 | refleksijos apie Šventojo Rašo įkvėptumą bei jo vaidmenį Bažnyčios
1070 III,B,3 | egzegetai, vadovaujami Raštą įkvėpusios Dvasios garantuos, kad “
1071 I,A,4 | kurias Dievo žodis buvo įleidęs šaknis, suvokimas. Visa
1072 Iža,A | Jeremijo pranašystes, Danielius ilgai ieškojo jų prasmės (Dan
1073 I,B,1 | tekstų studijas. Ji atitaiso ilgalaikio aplaidumo padarinius ir
1074 IV,C,2 | priimamo kaip Dievo žodis, ilgesnės ar trumpesnės atkarpos skaitymas,
1075 Išva | suprasti Bibliją be jos būtų iliuzija ir reikštų pagarbos įkvėptajam
1076 I,C,3 | diskriminacijos bei milenaristinės iliuzijos. Iš to galima matyti, jog
1077 I,F | siūlydama pamaldžius, bet iliuzinius aiškinimus, užuot pasakiusi,
1078 I,C,1 | kultūrinius ar teologinius), ima išlikti naujienos tapatybė.
1079 I,B,3 | pagrindinėmis prielaidomis: ~Imanencijos principas: kiekvienas tekstas
1080 I,C,2 | kelis šimtmečius, ir, prieš imant lyginti, svarbu išdėstyti
1081 I,B,1 | tekstams priskirti pernelyg įmantrią retorinę struktūrą? Šie
1082 Iža,A | problemiškas, negalimas be įmantrių techninių priemonių ir dėl
1083 IV,C,4 | taisyklės pagrindas, ekumeninis imperatyvas visus krikščionis primygtinai
1084 II,A,2 | pasakojimų egzegezė neišvengiamai implikuoja egzegeto subjektyvumą. Teisingas
1085 IV,C,3 | padėtų išvengti apgailėtinų improvizacijų ar prasto skonio stulbinančių
1086 Intro | gali atsitikti, kad realus ims atrodyti tiktai žmogiškasis
1087 I,B,2 | plėtojimą. Priešingu atveju ji imtų prieštarauti pačiai biblinei
1088 I,D,2 | aprėpti Apreiškimo specifinio indėlio. Į tai dera atsižvelgti
1089 IV,C,4 | prie ekumenizmo svarbiu indėliu. Dėmesio vertų rezultatų
1090 I,C,3 | niekada nėra izoliuotas individas. Jis priklauso tam tikrai
1091 IV,C,2 | įvairių priemonių. Greta individualaus skaitymo rekomenduojamas
1092 IV,C,2 | Lectio divina, ypač kaip individuali praktika, paliudyta vienuoliškojo
1093 III,B,2 | tarnaujantis bendruomenei ir individualiems tikintiesiems. ~Bažnyčios
1094 IV,C,2 | divina abiem aspektais – individualiu ir bendruomeniniu – vėl
1095 III,B,3 | tikrai duota krikščionims individuliai, kad jų širdys “degtų” (
1096 I,D,1 | Tokią socialinę istorinę informaciją turėtų papildyti tikslus
1097 I,D,2 | magijos, išteklių, galios bei informacijos kilmės ir t. t. ~Remiantis
1098 I,B,2 | pasakoti išganymą" (pasakojimo "informatyvusis" aspektas) ir "pasakoti
1099 III,B,3 | Verbum, 10 ). Taigi galutinė instancija yra Magisteriumas, privalantis
1100 II,B,1 | vienu metu kalba apie realią instituciją ir idealią karalystės, atitinkančios
1101 I,D,1 | bet jos ekonominiais ir instituciniais aspektais. ~ ~
1102 III,B,2 | Popiežiškoji Biblijos komisija. Instr. de evang. histor.,1). Didžiosios
1103 IV,C,2 | laikais Biblinės komisijos instrukcija, patvirtinta popiežiaus
1104 III,B,1 | apaštalų bei kitų mokinių instrukcijas tikinčiųjų bendruomenėms
1105 III,D | disciplina, fides querens intelectum, egzegezė artimais bei sudėtingais
1106 I,F | kviečia į savotišką tikrą intelektinę savižudybę. Jis teikia gyvenimui
1107 III,C,3 | privalu garantuoti rimtą intelektinį matmenį. Antraip Dievo žodis
1108 II,B,2 | kylančiomis iš vaizduotės ar intelektinių spekuliacijų. Ji atsiranda,
1109 II,A,2 | Ištikimybė biblinių tekstų intencijai išlaikoma tiek, kiek stengiamasi
1110 I,B,1 | atspindi tiktai stilistinį interesą. Būdama iš pagrindų sinchroninė,
1111 I,C,3 | daro atranką, pateikia interpretaciją ir galiausiai gali sukurti
1112 II,B,2 | painioti su subjektyviomis interpretacijomis, kylančiomis iš vaizduotės
1113 II,B,3 | visiškai nepagrįstų subjektyvių interpretacijų link. ~Apskritai sensus
1114 III,D,4 | į sisteminę teologiją (L’interpretation des dogmes, 1988, C.I, 2).
1115 I,B,3 | raišką ("enonciation") ir intertekstualumą. Iš pradžių taikytas pasakojamiesiems
1116 I,B,2 | elementams, susijusiems su intriga, charakterizavimu ir pasakotojo
1117 I,B,1 | egzegetų normalaus mokslinio inventoriaus dalis. Retorinė analizė
1118 III,B,3 | vyskupai kaip apaštalų įpėdiniai yra pirmutiniai gyvosios
1119 II,A,2 | Jėzaus Kristaus asmenyje įprasmina visą žmogiškąją istoriją.
1120 III,A,2 | nuostatos, besiskiriančios nuo įprasto jo epochos aiškinimo – “
1121 I,A,4 | tendenciją, tačiau nevalia įpulti ir į kitą kraštutinumą –
1122 I,E,1 | visuomeninės tikrovės analizės įrankiais. Šioje perspektyvoje kai
1123 III,B,2 | autorių iki vien pasyvių įrankių rango, bet mokėjo priskirti
1124 III,B,2 | įkvėptuosius raštus (plg. Ireniejaus. Adv. Haer., 3. 24. 1; 3.
1125 II,B,2 | kiekviename apeiginių nuostatų įsake, – naudodamasi rabiniškaisiais
1126 III,D,3 | teisingo elgesio klausimais: įsakymus, draudimus, teisinius priesakus,
1127 I,E,2 | raštuose, o vėliau, pamažu įsigalėjus patriarchališkumui ir androcentrizmui,
1128 IV,C,4 | kuo daugiau krikščionių įsigyti Bibliją, skatinti ekumeninius
1129 Iža,A | aktualesnė: dabar norintis įsijausti į Biblijos įvykius ir žodžius
1130 II,B,2 | vaisingumo Velykų įvykiu, Dievo įsikišimo Izraelio istorijon visos
1131 Išva | tiesioginis apreiškimas, bet Dievo įsikišimų, per kuriuos Dievas apsireiškia
1132 Iža,B | dabartinės būklės aspektus, įsiklausyti į kritiką, skundus bei lūkesčius,
1133 Išva | priėmimo. Amžinasis Žodis įsikūnijo tam tikroje istorijos epochoje,
1134 I,E,1 | prisikėlimas) galios vis iš naujo įsikūnyti istorijoje. ~Išlaisvinimo
1135 I,C,3 | aplinkybėmis į aiškinimo darbą imta įsileisti kokios nors Šventojo Rašto
1136 I,E,1 | socialinis ir politinis įsipareigojimas nėra tiesioginė egzegeto
1137 I,C,3 | kurie suteikia jam gyvybę jį įsisavindami; 2) toks individualus ir
1138 I,C,3 | ir bendruomeniškas teksto įsisavinimas įvairiose srityse (literatūros,
1139 II,A,1 | atsitolinimo, kaip teksto teisingo įsisavinimo būtinos sąlygos, akcentavimą.
1140 Intro | prie pastangų norint labiau įsisavinti Dievo žodį Šventajame Rašte. ~ ~
1141 III,B,2 | pamokyti (plg. 1 Kor 10, 11). ~Įsitikinę, jog turi reikalą su Dievo
1142 IV,A | Remdamasi tais pačiais įsitikinimais, aktualizacija ir toliau
1143 III,A,1 | Danieliaus knygos autoriaus, įsitikinusio, kad šiame Dievo žodyje
1144 Išva | nereiškia nei menkesnio įsitraukimo į griežtesnius mokslinius
1145 I,E,1 | privalo stoti vargšų pusėn ir įsitraukti į engiamųjų išlaisvinimo
1146 Iža,A | pirmiausia ieško savaip įsivaizduojamo Kristaus ir savo spontaniškų
1147 Iža,A | nevaržomai taikomas egzegezėje, įskaitant katalikiškąją, sykiu yra
1148 I,D,1 | tradicijoms savo žymę yra įspaudusi jas perdavusios socialinės
1149 I,D,2 | prigimtis, ir tam tikrų kultūrų įspaustus atsitikinus bruožus. Tačiau
1150 II,A,2 | egzistencialinis Bultmanno aiškinimas įspraudžia krikščioniškąją naujieną
1151 Iža,A | kelia didžiulės sumaišties įspūdį. ~Ši tikra ar tiktai regima
1152 I,B,1 | žanrus: juridinį (teismo įstaigose), diskusinį (politiniuose
1153 I,B,3 | Algirdu J. Greimu ir jo įsteigtąja Paryžiaus mokykla. Analogiški
1154 III,C,1 | įmanoma. Kristui savo krauju įsteigus Naująją Sandorą, Pirmosios
1155 II,B,2 | Dievo įsikišimo Izraelio istorijon visos žmonijos labui viršūne. ~
1156 I,D,1 | taikant tolimos praeities istorinėms sąlygoms. Biblinių ir nebiblinių
1157 II,B | turėti kelių reikšmių. Visos istorinės-kritinės egzegezės pastangos buvo
1158 I,A,4 | žanrą (Ench. Bibl. 560), o istorinės-kritinis metodas kaip tik leidžia
1159 I,A,3 | žanrui ar turint ryšį su istoriniais įvykiais, literatūros kritiką
1160 III,C,3 | istorinio-kritinio pagrindo, nei istoriniais-kritiniais komentarais be dvasinio
1161 I,D,1 | garantuoja biblinių epochų istoriniams tyrimams galimybę atsinaujinti,
1162 I,B,2 | egzegezės reikalaujama naujuose istoriniuose kontekstuose reabilituoti
1163 II,B,2 | besilaikantys siauros, "istoristinės" žodinės prasmės sampratos,
1164 I,A,4 | egzegezei buvo galima prikišti istorizavimo tendenciją, tačiau nevalia
1165 I,F | neklaidingumą. Neretai jis istorizuoja tai, kas iš tiesų nepretenduoja
1166 I,F | į istoriškumą, nes laiko istorišku viską, kas perteikta ar
1167 I,F | iš tiesų nepretenduoja į istoriškumą, nes laiko istorišku viską,
1168 Iža,A | naratyvine struktūra ar įtaigumo geba. Negana to, daugelis
1169 III,D,1 | vis daugiau dėmesio skirti įtakai, tekstams padarytai gyvenimo
1170 I,E,2 | teologijos sąjūdį. Jis remiasi įtarumo hermeneutika: istorija paprastai
1171 Iža,A | išradimas, kaip kartais norima įteigti. Pati Biblija liudija, kad
1172 I,B,1 | Retorika yra menas kurti įtikinėjamuosius diskursus. Kadangi visi
1173 I,B,1 | klasikinė retorika skiria tris įtikinėjimo veiksnius, sąlygojančius
1174 I,B,1 | kreipia dėmesį į kalbos galią įtikinėti bei įtikinti. Biblija nėra
1175 II,B,3 | reikšmę, ir, antra vertus, įtraukiant tekstus į Šventojo Rašto
1176 I,A,4 | sinchroninės tekstų analizės įtraukimą į metodą, reikia pripažinti,
1177 Intro | atgaivinti patristinę egzegezę ir įtraukti atnaujintas Rašto dvasinio
1178 III,C,1 | knygos neprarado savo vertės. Įtrauktos į Evangelijos skelbimą,
1179 I,B,2 | istorija pasakojama, kad įtrauktų skaitytoją į "pasakojimo
1180 IV | IV. BIBLIJOS AIŠKINIMAS BAŽNYČIOS
1181 III,A | skirtingas, priklausantis nuo įvairaus autorių kūrybiškumo. Laikui
1182 IV,C,1 | Rašto skaitymą “apstesnį, įvairesnį ir tinkamesnį”. Tačiau dabartiniu
1183 I,C,2 | iki mūsų dienų. Gausi ir įvairi žydų ekstrakanoninė literatūra,
1184 IV,B | Biblijos naujiena suleis šaknis įvairiausiose dirvose. Ši įvairovė niekad
1185 IV,C,4 | prisidėti prie vienybės įvairovėje (plg. Rom 12, 4–5) įgyvendinimo. ~ ~
1186 I,B,2 | sąvoka nusakomas autoriaus įvaizdis, pamažu išryškėjantis (jo
1187 II,A,2 | adresatų laikų ir mūsų epochos įveiką, stengiantis teisingai aktualizuoti
1188 I,D,1 | kiekvienu atveju moksliškai įvertinantis socialinių egzistencijos
1189 I,A,4 | 4. Įvertinimas ~Kaip vertintume istorinį-kritinį
1190 I,B,2 | tenkintis vien tų tekstų įvilkimu į iš anksto nustatytus modelius.
1191 I,B,2 | perteikti Biblijos naujieną, įvilktą į pasakojimo ir asmeninio
1192 II,A,2 | Išganymo įvykiai ir jų įvykdymas Jėzaus Kristaus asmenyje
1193 II,A,2 | asmens ir mūsų istorijoje įvykdytų išganymo darbų supratimo
1194 II,B,1 | pasakojami faktai iš tikrųjų yra įvykę, nes pasakojimas gali nepriklausyti
1195 I,E,1 | reikmes, ir 1968 m. Medeline įvykęs antrasis visuotinis CELAM (
1196 III,A,2 | įvairių būdų tiems patiems įvykiams aiškinti ar toms pačioms
1197 II,B,2 | išsipildymo galimybę. Velykų įvykis, Jėzaus mirtis ir prisikėlimas,
1198 II,A,2 | iš pradžių priimti šiuose įvykiuose slypinčią prasmę, tobuliausiai
1199 II,A,1 | kalbama tekste. Supratimas įvyksta sulydant skirtingus teksto
1200 Iža,A | Apaštalų darbuose, skaitydamas Izaijo knygą (Iz 53, 7–8) panašioje
1201 I,C | tekstas jų traktuojamas izoliuotai. Biblija nėra vienas su
1202 I,C,3 | skaitytojas niekada nėra izoliuotas individas. Jis priklauso
1203 I,D,2 | Testamente, moters padėtį izraelitų visuomenėje, žemdirbystės
1204 I,D,1 | religinės organizacijos formos Izraeliui buvo žinomos per jo istoriją.
1205 I,C,2 | žydų pasaulio sudėtingumą Izraelyje bei diasporoje per visą
1206 II,A,1 | teoriją. Anticipacijos bei išankstinės sampratos, ženklinančios
1207 III,D | teologija išties daro įtaką išankstiniam supratimui, su kuriuo egzegetas
1208 II,A,1 | žmogų, Bultmannas akcentavo išankstinio supratimo būtinybę bet kokiam
1209 III,A,2 | dangiškasis jo, kaip Dievo Sūnaus, išaukštinimas suteikė šiems tekstams anksčiau
1210 III,A,2 | peraiškino Senąjį Testamentą. Išaukštinto Kristaus atsiųsta Šventoji
1211 IV,B | pažinti “turtus, dosnaus Dievo išdalytus tautoms, ir sykiu stengtis
1212 I,C,2 | prieš imant lyginti, svarbu išdėstyti juos chronologiškai. Bet
1213 IV,C,3 | yra katechetinio mokymo išeities taškas, pagrindas ir norma.
1214 I,E,1 | dėl "steigiamųjų įvykių" (išėjimas iš Egipto, Jėzaus kančia
1215 IV,A,2 | Senojo Testamento epizodus (Išėjimo knyga, 1 ir 2 Makabiejų
1216 Išva | Raštui reikalauja visomis išgalėmis stengtis suvokti jo prasmę.
1217 I,A,4 | tačiau vėliau tai pasirodė išganinga: išsilaisvinęs iš išankstinių
1218 I,B,2 | plačiau atverti kelią jo išganingai galiai. Naratyvinė analizė
1219 IV,A,3 | neprieštaringa Biblijoje išreikštai išganomajai tiesai, aktualizacija turi
1220 III,C,1 | Dievas atskleidžia save ir išganomąjį planą. Tad egzegetai privalo
1221 IV,C,3 | biblinio teksto prie jo išganomosios reikšmės dabartiniams laikams,
1222 III,B,1 | norėtą užrašydinti mūsų išganymui (plg. ten pat). ~Šventojo
1223 IV,B | išlaisvinti ir palenkti Dievo Išganytojo valdžiai” (Ad gentes, 11). ~
1224 I,E,1 | tautos istorijoje, kad ją išganytų. Jis yra vargšų Dievas,
1225 I,D,3 | neturėtų imtis nuodėmės bei išgelbėjimo tikrovės eliminavimo. Be
1226 I,C,3 | nuaidėti kvietimui, kurį išgirsta – individualiai ar grupėmis –
1227 III,B,3 | teisingumu, pasižymi gebėjimu išgirsti bei aiškinti Dievo žodį;
1228 II,A,2 | Šventosios Dvasios šviesoje išgyvenamas tikėjimas. Augant gyvenimui
1229 I,E,1 | išplaukiančio iš žmonių išgyvenamos situacijos. Jei žmogus gyvena
1230 III,B,2 | Tėvai jautėsi turį teisę išimti kokią nors frazę iš konteksto,
1231 I,B,1 | klasikinė retorika skiria tris iškalbos žanrus: juridinį (teismo
1232 III | hermeneutika, kaip minėjome, iškėlė aikštėn negalimybę aiškinti
1233 III,B,3 | skvarbiomis įžvalgomis ir vėl iškeliančių aikštėn užmirštus aspektus. ~
1234 II,A | filosofinę hermeneutiką, iškėlusią aikštėn subjektyvumo reikšmę
1235 I,E,2 | ir lygių su vyrais teisių iškovojimas. ~Paminėtinos trys pagrindinės
1236 Išva | mokslinius tyrimus, nei metodų iškraipymo turint apologetinius tikslus.
1237 III,A,3 | Tekstų aiškinimo būdas, iškylantis aikštėn Šventajame Rašte,
1238 III,A,3 | tikrinimas, ir atranka; jis išlaiko tęstinumą su ankstesnėmis
1239 II,A,2 | biblinių tekstų intencijai išlaikoma tiek, kiek stengiamasi per
1240 IV,A,1 | Šventasis Raštas atsirado, buvo išlaikytas bei perteiktas, tąsa. Aktualizacijoje
1241 I,E,1 | teisingumu ir meile pagrįstai išlaisvinančiai praktikai, naujaip aiškina
1242 III,B,3 | išlaikyti Dievo tautą išlaisvinančioje tiesoje” (Tikėjimo mokslo
1243 I,E,2 | tarnauja moterų ir jų teisių išlaisvinimui. ~Kritinė forma taiko subtilią
1244 I,A,1 | Bibliją. ~Hermannas Gunkelis išlaisvino metodą iš taip suprantamos
1245 IV,B | nušviesti Evangelijos šviesa, išlaisvinti ir palenkti Dievo Išganytojo
1246 I,E,2 | Šis komitetas dviem tomais išleido "The Woman's Bible" (New
1247 III,B,3 | tikėjimu ir meile visada išlieka vieningos su visa Bažnyčia,
1248 I,A,4 | kiti įstatymų kodeksai, išlikę Pakartoto įstatymo (Įst
1249 I,C,1 | kultūrinius ar teologinius), ima išlikti naujienos tapatybė. Tačiau
1250 I,C,2 | Jo fariziejiškoji forma, išlikusi rabinizmo tradicijoje, nebuvo
1251 III,B,3 | pastangų tų, kurie gerai išmano senovines kalbas, istoriją
1252 I,B,1 | pobūdžio, tam tikras retorikos išmanymas turėtų būti egzegetų normalaus
1253 Išva | neatsisakydamas būtinos žmogiškojo išmanymo pagalbos. Kreipdamasis į
1254 III,D,3 | kaltinimus bei raginimus, išminčių patarimus. Viena iš egzegezės
1255 Iža,A | Vadovaudamasi pastoracine išmintimi, Bažnyčia šio klausimo atžvilgiu
1256 III,B,3 | kad dalykai, paslėpti nuo išmintingųjų ir gudriųjų, atskleisti
1257 III,C,4 | kuriomis naudotis derėtų išmokti. ~Aukšto mokslinio lygio
1258 III,B | vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins,
1259 I,B,3 | Čia pateiksime ir glaustai išnagrinėsime Greimo metodą. ~Semiotika
1260 III,A,3 | liturginiame gyvenime ir išorinėje veikloje, jų dvasiniame
1261 I,B,3 | tekstas; ji neatsižvelgia į "išorinius" duomenis, kaip antai autorius,
1262 I,B,2 | pasakojimas virsta tikėjimo išpažinimo, liturgijos ir katechezės
1263 I,F | menkai vertina tikėjimo išpažinimus, dogmas ir liturgines praktikas,
1264 III,B,3 | ganytojai ir tikintieji “saugo, išpažįsta ir bendromis pastangomis
1265 III,A,2 | Rašto ir įvykių, kurie jį išpildo, egzistuoja ne paprasto
1266 IV,A,1 | save kaip Senojo Testamento išpildymą bei viršijimą. Aktualizacija
1267 III,B,1 | velykinis slėpinys buvo jo išpildymas, įsitikinimas, kad Naujojo
1268 III,A,2 | jog šis apreiškimas buvo išpildytas Jėzaus gyvenimu, mokymu
1269 I,E,1 | kontekste, siekiama aiškinimo, išplaukiančio iš žmonių išgyvenamos situacijos.
1270 I,A,1 | Metodas tuomet buvo dar menkai išplėtotas. Jo šiuolaikinės formos
1271 Iža,A | problema nėra šiuolaikinis išradimas, kaip kartais norima įteigti.
1272 I,D,3 | reikia papildyti tekstuose išreikštos tikrovės skirtingų lygmenų
1273 II,B,2 | galima apibrėžti kaip prasmę, išreiškiamą biblinių tekstų, skaitomų
1274 II,B,1 | 50, kur juo vienu metu išreiškiamas amoralus politinis išskaičiavimas
1275 IV,C,4 | skirtingais aiškinimais išreiškiamos įvairių krikščioniškųjų
1276 I,B,3 | struktūralistinėje filosofijoje išrutuliotų prielaidų, tai yra nuo pasakojančiojo
1277 III | yra aiškinimo dinamikos, išryškėjančios pačioje Biblijoje ir nenutrūkstančios
1278 I,B,2 | autoriaus įvaizdis, pamažu išryškėjantis (jo kultūra, temperamentas,
1279 IV,A,2 | esamoje situacijoje; 2) išryškinami esamos situacijos aspektai,
1280 III,C,3 | objektyvių tyrimų, geriau išryškinančių jo literatūrinę, istorinę,
1281 I,E,2 | taikoma kaip "kanonas kanone", išryškinant viską, kas tarnauja moterų
1282 I,C,2 | sužadinti Kumrano radinių, išryškino žydų pasaulio sudėtingumą
1283 I,B,2 | mirties ir prisikėlimo - išsamiai evangelijose pasakojamų
1284 I,B,3 | tekste nustatymas siekiant išsiaiškinti, kaip jomis šiame tekste
1285 III,D,4 | tiesa, kad tokia įtampa gali išsigimti į konfliktą, jei abiejų
1286 I,A,4 | tai pasirodė išganinga: išsilaisvinęs iš išankstinių nusistatymų,
1287 IV,A,2 | krikščioniui kaip kovos už išsilaisvinimą modelius siūlyti vien Senojo
1288 Iža,A | srityje yra įgiję rimtą išsilavinimą, mano, jog neįmanoma grįžti
1289 IV,A,2 | tekstą, neturi egzegetinio išsilavinimo, jis turėtų pasitelkti gerus
1290 I,B,1 | tekstų autoriai priklausė išsilavinusiems visuomenės sluoksniams?
1291 II,B,2 | atmetant bet kurią aukštesnio išsipildymo galimybę. Velykų įvykis,
1292 III,A,1 | tiesiogiai prasmei pagilinti ar išsipildymui patvirtinti. ~Taip žemės,
1293 III,A,1 | 23, kur konstatuojama ją išsipildžius, tačiau daug vėliau vėl
1294 Intro | egzegetinio darbo spektras išsiplėtė tokia apimtimi, kurios nebuvo
1295 I,B,3 | pastaruosius dvidešimt metų labai išsiplėtojusi tam tikrose srityse. Šio
1296 I,A,1 | šaltinius. Taip XIX amžiuje išsirutuliojo vadinamoji "dokumentų hipotezė",
1297 I,B | pateiksime kai kuriuos neseniai išsirutuliojusius literatūrinės analizės metodus.
1298 III | Katalikiškoji egzegezė nesistengia išsiskirti ypatingu moksliniu metodu.
1299 I,D,1 | Biblijos tyrimai negali išsiversti be kiek įmanoma tikslesnio
1300 II,B,1 | išreiškiamas amoralus politinis išskaičiavimas ir dieviškasis apreiškimas.
1301 III,B,2 | Bažnyčios Tėvų egzegezės išskirtinis indėlis yra tas, kad ji
1302 III,B,2 | marginalinė figūra. ~Norėdami išsklaidyti pasipiktinimą, kurį kai
1303 III,C,1 | apima ir Augustino ištarmės išskleidimą: Novum in Vetere latet,
1304 II,A,2 | pilnatvės atskleidimas ar išskleidimas. Biblinio pasakojimo apie
1305 III,D,1 | norintiems kompetentingai išskleisti Šventojo Rašo įkvėpimo ir
1306 III,B,2 | iš Šventojo Rašto visumos išskyrė pamatines kryptis, suformavusias
1307 IV,C,4 | negalėdama pretenduoti viena išspręsti visas šias problemas, pašaukta
1308 III,B | mokiniai žinojo nesą pajėgūs išsyk visais aspektais suvokti
1309 I,E,1 | dešimtmečio pradžioje. Jos ištakos labiau už Lotynų Amerikos
1310 I,C,2 | Žydų erudicijos turtai nuo ištakų senovėje iki mūsų dienų
1311 II,B,1 | net tada, kai žmogiškoji ištara atrodo teturi vienintelę
1312 III,C,1 | užduotis apima ir Augustino ištarmės išskleidimą: Novum in Vetere
1313 I,B,3 | apie tikrovę, žodis, Dievo ištartas istorijoje ir šiandien mums
1314 III,B,3 | ganytojais nuolat lieka ištikima apaštalų mokymui…” (Dei
1315 I,C,1 | prižiūrėti, kad aiškinimas liktų ištikimas tekstus sukūrusiai didžiajai
1316 Iža,B | Biblijos aiškinimą, kuo ištikimesnį jos žmogiškajai bei dieviškajai
1317 III,A,2 | priešingai, iš giliausios ištikimybės Šventajame Rašte išreikštai
1318 IV,C,2 | homilijas, remdamasis kokiu nors ištisą savaitę skaitomu Šventojo
1319 I,D,3 | tekstus, tarp jų ir Bibliją. Ištisi veikalai buvo paskirti psichoanalitiniam
1320 III,B | suvokti gautosios pilnatvės. Ištvermingai gyvendami bendruomeniškai,
1321 I,E,2 | negali pakakti patikimai išvadai padaryti. Antra vertus,
1322 III,A,3 | 3. Keletas išvadų ~Iš to, kas pasakyta, galima
1323 I,B,2 | liudijimo – pobūdis, ir iš to išvedanti hermeneutiką, orientuotą
1324 IV,A,3 | 28–29). ~Nukrypimų bus išvengta, jei aktualizacija remsis
1325 II,A,2 | išreikšta tekstuose. Idant išvengtų subjektyvizmo, gera aktualizacija
1326 II,B,1 | žodinę prasmę, neužtenka išversti tekstą žodis į žodį. Jį
1327 III,D,4 | Biblijos funkcijų – būti rimtu iššūkiu teologinėms sistemoms ir
1328 I,B,2 | emocinius veiksmus, būtinus, kad įžengtum ir atsilieptum į pasakojimo
1329 III,B,3 | aiškinimą naujomis skvarbiomis įžvalgomis ir vėl iškeliančių aikštėn
1330 I,B,1 | trečiąją įkvepia šiuolaikinės įžvalgos, vadinamoji "naujoji retorika". ~
1331 II,B,2 | dinaminiam teksto aspektui, įžvelgs čia gilų tęstinumą ir perėjimą
1332 III,B,2 | kad nepriklausomai nuo jo įžvelgtų joje Dievo apreikštą tiesą.
1333 III,A,3 | tikinčiųjų bendruomenių, įžvelgusių jo tekstą esant apreikštojo
1334 I,A,1 | skirtingų epochų dokumentai – Jahvisto (J), Elohisto (E), Deuteronomo (
1335 I,C,1 | savo gyvenimui tvarkyti. ~James A. Sandersą labiau už galutinę
1336 III,A,2 | perspektyvas, tarp kurių kartais jaučiama įtampa: taip yra, pavyzdžiui,
1337 I,C,3 | pavyzdžiui, apie turtingą jaunuolį Mt 19, 16–26) parodant jos
1338 IV,B | vietinei kultūrai būdingais jausenos, mąstymo, gyvenimo bei raiškos
1339 Iža,A | savo spontaniškų religinių jausmų patenkinimo. Kiti teigia
1340 I (2) | drauge su tekstu. Komisija jautė pareigą tai padaryti.
1341 I,E,2 | naujus atradimus. Moteriškas jautrumas padeda surasti ir pataisyti
1342 I,D,2 | abiejų prieičių yra sykiu ir jautrumo, ir metodo, ir dominančių
1343 I,A,1 | autoryste. XVIII amžiuje Jean Austruc'as dar tenkinosi
1344 I,E,2 | emancipacijos sąjūdžiu, su nauja jėga pasireiškė ir audringai
1345 IV,A,3 | aktualizuojama sektose, pavyzdžiui, Jehovos liudytojų). ~Aktualizacija
1346 III,B,2 | pasiūlyti ką nors kita, jeigu tik paisoma tikėjimo analogijos. ~
1347 III,A,1 | bausmės, kurios nusipelnė Jeruzalė ir Judėja, metų (Jer 25,
1348 I,C,2 | iki šiandien gyvą Viešpatį Jėzų, Mesiją ir Dievo Sūnų, surenkantį
1349 IV,C,2 | Dievą ir jo išganymo planą Jėzuje Kristuje. ~ ~
1350 III,A,2 | būtinybę nuteisinimo atžvilgiu (Jok 2, 24 ir Rom 6, 14; Ef 2,
1351 I,E,2 | egzegetiniuose tyrimuose. Joms dažnai geriau už vyrus sekėsi
1352 I,C,3 | mistikų kaip šv. Kryžiaus Jonas; jie taip pat leidžia geriau
1353 Intro | Evangelisto šventė ~Kardinolas Josefas Ratzingeris ~
1354 Intro | Kardinolo Josefo Ratzingerio pratarmė ~Biblijos
1355 III,B,3 | perduoto šventiesiems (plg. Jud 3), teisingai į jį gilinasi
1356 III,A,1 | kurios nusipelnė Jeruzalė ir Judėja, metų (Jer 25, 11-12; 29,
1357 I,D,3 | psichoanalizė stengiasi judėti šia kryptimi. Jos atveria
1358 III,B | ir viską primins, ką esu jums pasakęs” (Jn 14, 26). ~
1359 I,E,1 | Afrikoje, Azijoje, tarp Jungtinių Valstijų juodaodžių gyventojų). ~
1360 III,C,4 | šioje srityje itin smarkiai juntama. Tai reiškia, kad egzegetai
1361 I,E,1 | tarp Jungtinių Valstijų juodaodžių gyventojų). ~Nėra lengva
1362 IV,C,4 | kunigystė ir t. t. Kitos yra juridinės bei kanoninės, susijusios
1363 I,B,1 | skiria tris iškalbos žanrus: juridinį (teismo įstaigose), diskusinį (
1364 I,D,2 | pavyzdžiui,Viduržemio jūros baseino žmogaus – charakteristikas,
1365 III,B,3 | 12). "Per tokį tikėjimo jutimą, žadinamą ir palaikomą tiesos
1366 III,B,3 | klausymą jie sieja su “tikėjimo jutimu” (sensus fidei), būdingu
1367 I,D,2 | visapusiškai tyrinėjant kaimo ar miesto aplinką, visuomenės
1368 III,C,2 | srityje gali Bažnyčiai daug kainuoti, nes ganytojams bei tikintiesiems
1369 III,D,3 | atspindi smarkią moralės kaitą, užbaigtą Naujajame Testamente.
1370 Iža,A | tradicijų istorinei raidai laikų kaitoje – arba diachronijai, – tam
1371 III,B,3 | židiniais, taip pat socialinės kaitos veiksniais (Evangelii nuntiandi,
1372 II,B,1 | daugiaprasmiškumas. Tai tinka Kajafo pasakymui Jn 11, 50, kur
1373 IV,C,3 | tenkintis moralizavimu ar kalbėjimu apie aktualias problemas,
1374 III,C,4 | reikėtų aiškinti kaip mitinę kalbėseną ir ką laikyti tikrąja istorine
1375 I,B,1 | būdingi trys elementai: kalbėtojas (arba autoriaus), diskursas (
1376 I,B,1 | sąlygojančius diskurso kokybę, – kalbėtojo autoritetą, diskurso argumentavimą
1377 III,D,2 | atskiriančio mokymo tiesą nuo jo kalbinės išraiškos, kaip nesvarbios,
1378 I,B,3 | galima laikyti šveicarų kalbininkas Ferdinandą de Saussure`ą,
1379 I,B,3 | nemažą įtaką yra padarę daug kalbininkų bei literatūros kritikų.
1380 I,D,2 | aspektų, atsispindinčių kalboje, mene, religijoje, taip
1381 IV,C,3 | išminties mokymui ir didžiosioms kalboms evangelijose, kaip antai
1382 I,A,4 | nors a priori, tai dėl to kaltas ne pats metodas, bet hermeneutiniai
1383 I,F | gimimas iš mergelės, svetimos kaltės atpirkimo doktrina ir fizinis
1384 III,D,3 | teisinius priesakus, pranašų kaltinimus bei raginimus, išminčių
1385 I,E,1 | išėjimas iš Egipto, Jėzaus kančia ir prisikėlimas) galios
1386 I,E,2 | orientacija taikoma kaip "kanonas kanone", išryškinant viską,
1387 I,E,2 | orientacija taikoma kaip "kanonas kanone", išryškinant viską, kas
1388 I,C,1 | kai mėginama apibrėžti "kanoninį procesą". Nuo kada tekstą
1389 III,B,1 | niekada negali pakeisti kanoniniais laikomų ir dėl to krikščioniškojo
1390 I,C,1 | dingsties neigti ankstesnio kanoninio aiškinimo, pirmesnio už
1391 I,C,1 | žydiškojo ir krikščioniškojo kanonų kelia daugybę aiškinimo
1392 Intro | Biblijos komisijos nariams už kantrias ir dažnai nelengvas diskusijas,
1393 Iža,A | laikomasi nuomonės, kad kantrų mokslinį egzegetinį triūsą
1394 III,A,1 | daug kartų (2 Sam 23, 5; 1 Kar 2, 4; 3, 6; 1 Kr 17, 11-
1395 Intro | Mato Evangelisto šventė ~Kardinolas Josefas Ratzingeris ~
1396 Intro | Kardinolo Josefo Ratzingerio pratarmė ~
1397 I,D,1 | ryšiais? Kokius ekonominius, karinius ir kitokius pokyčius visuomenės
1398 II,A,1 | atžvilgiu ir pradeda prasmės karjerą. Kita vertus, atstumas egzistuoja
1399 III,D,3 | vergovės, skyrybų ar naikinimo karo metu praktiką), kad ji ir
1400 III,D,3 | dieviškoji pedagogika negalėjo iš karto pašalinti. Net Naująjį Testamentą
1401 I,C,1 | galima kalbėti nuo tada, kai kartojantis tradicijoms, atsižvelgiant
1402 II,B,1 | teikėjai ir ateities tikinčiųjų kartoms. Žodinė prasmė nuo pat pradžių
1403 IV,C,2 | Rūpinimasis reguliariai, net kasdien skaityti Šventąjį Raštą
1404 IV,C,2 | tekstu. Anais laikais vykdavo kasdieniai susirinkimai, skirti Šventojo
1405 IV,C,1 | šalyse išaiškėjo, kaip menkai katalikai susipažinę su Šventuoju
1406 IV,C,1 | reforma stengėsi pasiūlyti katalikams turtingesnio biblinio maisto.
1407 III | supratimą lydi pavojai. Katalikiškajai egzegezei gresia pavojus
1408 Iža,B | 3) pasiūlyti Biblijos katalikiškam aiškinimui būdingų matmenų
1409 III | III. BŪDINGI KATALIKIŠKOJO AIŠKINIMO MATMENYS ~ ~Katalikiškoji
1410 I,B,1 | gudrybių ir diskurso rūšių katalogas. Ji tiria, kodėl tam tikra
1411 IV,C,3 | Tradicijos kontekste, yra katechetinio mokymo išeities taškas,
1412 III,C,4 | labai išsilavinusių iki katechizuojamų vaikų, Šventojo Rašto grupelių,
1413 I,B,2 | formuluojamų ne šventraštinėmis kategorijomis ir kalba. Iš naratyvinės
1414 I,B,3 | pastoracijoje, leisdamas kažkiek įsigilinti į Šventąjį Raštą
1415 II,A,1 | gilinamas bei turtinamas, net keičiamas bei taisomas to, apie ką
1416 III,B,2 | pasirodyti šiuolaikiniam žmogui keistas, tačiau Bažnyčios patirtis,
1417 I,A,3 | nagrinėja, kaip tekstas keitėsi prieš įgaudamas galutinį
1418 III,A,3 | 3. Keletas išvadų ~Iš to, kas pasakyta,
1419 Išva | problematika ir pateikiami keli apmąstymai šia tema, padės
1420 I,B,1 | argumentavimą ir klausytojams keliamas emocijas. Kalbėjimo būdas
1421 I,D,1 | Naujojo Testamento egzegezėje keliami klausimai yra aiškiai kitokie.
1422 I,D,1 | kritikai būtina. Egzegezei keliamos užduoties tinkamai suprasti
1423 III,B | Panašiai ir šiandien Bažnyčia keliauja, palaikoma Kristaus pažado: “
1424 I,D,1 | reikėtų vertinti teoriją apie keliaujančias charizmines asmenybes, gyvenančias
1425 Iža,A | priemonių ir dėl to tampa keliems specialistams rezervuota
1426 III,A | nesiimsime; pasitenkinsime tiktai keliomis pastabomis dėl biblinių
1427 I,D | pastebėti, jog egzistuoja kelios mokyklos, smarkiai besiskiriančios
1428 Iža,B | Biblijos komisija nori nurodyti kelius, kurie kreiptų į Biblijos
1429 I,D,3 | vaisingumui ne pasitarnauja, bet kenkia. ~Humanitariniai mokslai
1430 IV,B | kultūra siūlo, atmetant kenksmingus elementus ir skatinant vertingų
1431 I,B,2 | ruožtu krikščioniškosios kerigmos skelbimas apima Jėzaus Kristaus
1432 I,A,1 | ją, į vieną buvo sulydyti keturi iš dalies paraleliški, tačiau
1433 II,B,1 | psichologijos bei kalbos galimybės: ketvirtoji evangelija tai dažnai liudija.
1434 III,B,1 | Testamento raštai tikrai kilę iš apaštališkojo skelbimo (
1435 III,A,3 | bendruomenėmis, ir jis pats kilęs iš jų tikėjimo tradicijų.
1436 I,E,1 | šviesoje. Iš tokios šviesos kilsianti autentiška krikščioniškoji
1437 III,D,4 | priminė šiuolaikiniais laikais kilusį konfliktą tarp egzegezės
1438 III,A | šaltiniais – tarp kurių gali būti kilusių iš kitų religijų ar kultūrų –
1439 I,A,1 | hipotezė", siekusi paai?kinti Penkiaknygės redagavimą.
1440 III,B,2 | mokėjo priskirti vienai ar kitai atskirai paimtai knygai
1441 IV,C,4 | 4, 2–5), pagarbą vienas kitam (Fil 2, 1–5) bei solidarumą (
1442 IV,B | mąstymo tradicijomis ir kitokiais gyvenimo būdais. ~Naujasis
1443 I,F | Amerikoje, davė pradžią ir kitokioms, lygiai tokioms pat “raidiškoms”
1444 I,D,1 | ekonominius, karinius ir kitokius pokyčius visuomenės struktūroje
1445 II,A,1 | turėtų gerbti teksto pasaulio kitoniškumą. Tad literatūrinės ir istorinės
1446 I,B,3 | prieitys rutuliojosi ir kitur. Čia pateiksime ir glaustai
1447 I,F | Dievo žodis ir be jokios klaidos, turėtų būti skaitomas bei
1448 I,B,3 | ir vietų) nustatymas ir klasifikacija; (b) kiekvienos figūros
1449 I,A,4 | pasiekti. ~Žinoma, taikant klasikinį istorinį-kritinį metodą
1450 I,A,2 | istorinio-kritinio metodo principai klasikiniu pavidalu yra šie: ~Tai istorinis
1451 I,E,1 | susijusi su marksistiniu klasių kovos principu. ~Spaudžiant
1452 III,B,3 | jiems sako jų širdyje jiems klausantis Raštų bei juos apmąstant.
1453 II,A,1 | apie ką kalba tekstas. ~Klausdamas, kokios turėtų būti teisingos
1454 I,B,1 | tekstams kelia ne vieną klausimą: ar šių tekstų autoriai
1455 Iža,A | išmintimi, Bažnyčia šio klausimo atžvilgiu ilgą laiką laikėsi
1456 I,D,3 | bet yra vertingos tiesos klausimui. Dėl šios priežasties tarpdisciplininiai
1457 IV,A,2 | etapus: 1) Dievo žodžio klausomasi esamoje situacijoje; 2)
1458 IV,A,1 | Šventosios Dvasios padedamas; jis klausosi jo su meile, šventai jį
1459 III,B,3 | Consillium, 7). Tokį žodžio klausymą jie sieja su “tikėjimo jutimu” (
1460 III,B,3 | 45), ir besistengiančia klausyti jo su tikėjimu, meile bei
1461 I,B,2 | šiandieniais skaitytojais ar klausytojais. "Numanomasis skaitytojas"
1462 IV,C,2 | vienuoliškojo gyvenimo jo klestėjimo epochoje. Šiais laikais
1463 I,E,2 | siekiant tiesos derėtų ne kliautis tekstais, bet ieškoti ženklų,
1464 I,D,2 | institucinius binomus (patronas – klientas, savininkas – nuomininkas,
1465 Iža,A | nėjote ir norintiems įeiti kliudėte” (Lk 11, 52; plg. Mt 23,
1466 III,B,3 | magisteriumo ir ištikimai jam klusni, priima ne žmonių žodį,
1467 III,B,3 | jo su tikėjimu, meile bei klusnumu jo žodžiui (Įst 6, 4–6).
1468 III,B,2 | ar kitai atskirai paimtai knygai savitą tikslą. Tačiau jų
1469 I,C,1 | formą, šiandien būdingą knygoms, tiek visumą, kurią kaip
1470 I,A,4 | kurią atspindi kiti įstatymų kodeksai, išlikę Pakartoto įstatymo (
1471 III,B,3 | šią užduotį Kristaus Kūno koinonia ribose, oficialiai reikšdamas
1472 II,A,1 | išankstinio supratimo būtinybę bet kokiam supratimui ir išplėtojo
1473 I,A,4 | priori. Jei jo taikymą lydi kokie nors a priori, tai dėl to
1474 I,F | Fundamentalizmas vengia bet kokio artimo ryšio tarp dieviškumo
1475 I,D,3 | gyvos diskusijos: kiek ir kokiomis sąlygomis psichologiniai
1476 I,D,1 | genealoginiais ryšiais? Kokius ekonominius, karinius ir
1477 I,B,1 | sąlygojančius diskurso kokybę, – kalbėtojo autoritetą,
1478 IV,C,4 | Bažnyčios struktūra, primatas ir kolegialumas, santuoka ir skyrybos, moterų
1479 III,C | egzegetus suvesdinanti su jų kolegomis nekatalikais daugelyje mokslinio
1480 IV,C,2 | Bažnyčios praktiką. Kaip kolektyvinė praktika ji paliudyta trečiajame
1481 I,E,1 | engiamųjų išlaisvinimas yra kolektyvinis procesas, vargšų bendruomenė
1482 III,B,2 | supratimu, būtent homilijos ir komentarai, bet taip pat polemikos
1483 IV,C,3 | hermeneutikos, įkvepiančios įvairias komentarų rūšis. Katechezės vaisingumas
1484 I,E,2 | Biblijai peržiūrėti. Šis komitetas dviem tomais išleido "The
1485 I,E,2 | teises kontekste, sulig komitetu Biblijai peržiūrėti. Šis
1486 III,C,2 | specializacijos trūkumus kompensuoja tarpdisciplininės pastangos. ~
1487 I,D,3 | šiose srityse reikia gerbti kompetencijos ribas ir pripažinti, jog
1488 III,D,1 | specialistams, norintiems kompetentingai išskleisti Šventojo Rašo
1489 I,A,1 | laikydamas Penkiaknygės knygas kompiliacijomis, jis sutelkė dėmesį į ypatingą
1490 I,B,1 | aiškiai mėgsta simetriškas kompozicijas, kuriomis nustatomi įvairių
1491 I,C,2 | sapnai, išminties tekstų kompozicijos) yra bendra Senajam Testamentui
1492 IV,C,3 | grupių kūrimasis, Biblijos konferencijos, Biblijos savaitės, žurnalų
1493 IV,C,4 | įvairių krikščioniškųjų konfesijų egzegetai Rašto aiškinimo
1494 III,D,4 | dogminės teologijos nebuvo konflikto bendrąja prasme, būta tiktai
1495 Iža,A | egzegezės priešininkams. Konfliktuojančios interpretacijos, jų tvirtinimu,
1496 I,A,4 | miglotai. Tradicinės egzegezės konfrontacija su moksline prieitimi, kuri
1497 III,C,4 | apaštališkų sąjūdžių ir vienuolių kongregacijų. Egzegetai, turintys populiarinimo
1498 I,F | siejasi su Amerikos Biblijos kongresu, vykusiu 1895 m. Niagaroje,
1499 I,B | mokslais", trečios – su konkrečiomis dabarties situacijomis.
1500 III,B,3 | amžinąją Evangelijos tiesą konkrečioms gyvenimo aplinkybėms (ten
1501 III,A,3 | daugelio balsų simfonija. Todėl konkretaus teksto aiškinimas turėtų
1502 I,F | Niagaroje, Niujorko valstijoje. Konservatyvūs protestantizmo egzegetai
|