111-butie | butin-helen | hept-konse | konst-nesut | nesuv-perdu | perei-schem | schle-tikri | tikro-zymin
bold = Main text
Part, Chapter, Paragraph grey = Comment text
1503 III,B,1 | krikščioniškoje liturgijoje konstatavimas, galiausiai patirtis, jog
1504 II,A,1 | Šiuolaikinės perspektyvos ~Konstatuodamas kultūrinį nuotolį tarp I
1505 Iža,A | Vatikano II Susirinkimo dogminė konstitucija Dei Verbum (1965 lapkričio
1506 I,E,2 | dėl kitokios hipotetinės konstrukcijos. ~Feministinė egzegezė dažnai
1507 Iža,A | 1965 lapkričio 18). ~Tokio konstruktyvaus požiūrio vaisiai buvo akivaizdūs.
1508 I,E | E. KONTEKSTINĖS PRIEITYS ~ ~Teksto aiškinimas
1509 IV,C,3 | istoriniu dieviškojo apreiškimo kontekstu, kad pateiktų Senojo Testamento
1510 I,C,2 | teikia Raštui aiškinti du kontekstus, nepaisant daugybės sąlyčio
1511 IV,C,2 | Dvasiai, apmąstymu, malda ir kontempliacija. ~Rūpinimasis reguliariai,
1512 II,B,1 | pagal to meto literatūrines konvencijas. Kai tekstas metaforinis,
1513 I,F | pripažįsta pasenusią praeities kosmologiją dėl to, kad būtent tokią
1514 I,E,1 | kovą. ~Dalyvaujant šioje kovoje iškyla aikštėn prasmės,
1515 I,E,1 | galinčio palaikyti jį jo kovose bei viltyse. Esamą tikrovę
1516 I,E,1 | ir penu Dievo tautai jos kovų bei vilčių aplinkoje. Taip
1517 III,C,1 | kiek įmanoma. Kristui savo krauju įsteigus Naująją Sandorą,
1518 II,A,2 | objektyvios tikrovės dalies (per kraštutinę “demitologizaciją”) ir pajungiama
1519 II,B,1 | pateikiami per kontekstą. Kad ir kraštutinis, šis atvejis tebėra reikšmingas,
1520 I,A,4 | nevalia įpulti ir į kitą kraštutinumą – dėl sinchroninio metodo
1521 III,A,2 | prasidėjusią aiškinimo raidą iki kraštutinumo, kai kuriais atžvilgiais
1522 Išva | žmogiškojo išmanymo pagalbos. Kreipdamasis į vyrus ir moteris nuo Senojo
1523 I,B,1 | Naujoji retorika" pagrįstai kreipia dėmesį į kalbos galią įtikinėti
1524 II,A,1 | turtai neišsemiami, kalba, kreipianti į transcendentinę tikrovę
1525 I,A,4 | hermeneutiniai pasirinkimai, kreipiantys aiškinimą tam tikra kryptimi
1526 III,B,2 | praradusio reikšmę. Dievas kreipiasi į savo krikščioniškąją tautą
1527 I,F | fundamentalizmas iškraipo kreipimąsi, reiškiamą pačios Evangelijos. ~
1528 IV,C,3 | žodis turėtų pasirodyti kaip kreipimasis į šiandienius krikščionis. ~
1529 III,D,2 | ruožtu egzegetai turėtų kreipti savo tyrimus taip, kad “
1530 I,E,1 | sąlygomis, tai jis turėtų kreiptis į Bibliją, tikėdamasis tenai
1531 IV,A,2 | Biblinio teksto aktualizacija krikščionio gyvenime negali būti teisinga
1532 III,B,2 | Tėvai moko, kaip autentiška krikščioniška dvasia teologiškai skaityti
1533 I,F | idėjas, visiškai priešingas krikščioniškajai Evangelijai. ~Pagaliau savo
1534 I,F | kaip vienintelį mokymo apie krikščioniškąjį gyvenimą bei išganymą šaltinį
1535 II,B,2 | yra religinė ir dvasinė. Krikščioniškasis tikėjimas tokiais atvejais
1536 III,A,2 | 27. 44-45; Rom 1, 1–2). ~Krikščioniškojoje Biblijoje santykiai tarp
1537 II,B,2 | dvasinę prasmę, remiantis krikščioniškuoju tikėjimu, galima apibrėžti
1538 IV,B | painiavos (plg. Ad gentes, 22). ~Krikščioniškuose Rytuose ir Vakaruose Biblijos
1539 Iža,A | elementų, buvo susiję su krikščionybei priešingomis pozicijomis.
1540 II,B,2 | plg. Rom 5, 14), tvanas – krikšto pirmvaizdis (1 Pt 3, 20–
1541 III,B,2 | taip patvirtindami, jog kristologiniu reikšmingumu pasižymi visas
1542 I,A,2 | moksliniais, kuo objektyvesniais kriterijais, siekdamas dabarties skaitytojui
1543 I,B,2 | pakankamu jo tiesos supratimo kriterijumi. ~ ~
1544 I,B,3 | kalbininkų bei literatūros kritikų. Daugelis Biblijos tyrinėtojų,
1545 I,D,1 | bibliniams tekstas. Todėl kritiniai Biblijos tyrimai negali
1546 I,C,1 | laipsniškas plėtojimasis. Kritiniais šio proceso tyrimais mėginama
1547 I,D,3 | Bibliją, aiškiai turėtų būti kritiškas ir gerbti kiekvienos disciplinos
1548 II,B,2 | amžiną": 2 Sam 7, 12-13; 1 Krn 17, 11-14), dabar turimi
1549 I,C,2 | Testamente, pavyzdžiui, Kronikų knygose Karalių knygų atžvilgiu,
1550 I,E,1 | klausimus ir ieškoti naujų krypčių. Norint ją toliau vaisingai
1551 IV,A,3 | pamatinėmis Biblijos teksto kryptimis, pavyzdžiui, tikėjimui priešišku
1552 III,B,2 | visumos išskyrė pamatines kryptis, suformavusias Bažnyčios
1553 I,C,3 | arba tokių mistikų kaip šv. Kryžiaus Jonas; jie taip pat leidžia
1554 I,D,3 | pastangų būtinybę aiškinant kulto apeigų, aukų, draudimų prasmę,
1555 IV,B | jog Dievo žodis peržengia kultūras, kuriomis jis buvo išreikštas,
1556 III,D,4 | filosofines sistemas ir dabarties kultūrinę, socialinę bei politinę
1557 I,E,2 | pabaigoje, socialiniame kultūriniame kovos už moterų teises kontekste,
1558 IV,B | negalima laikyti užbaigtu. Kultūroms nepaliaujamai skleidžiantis,
1559 I,C,2 | ypač tyrimai, sužadinti Kumrano radinių, išryškino žydų
1560 III,A,2 | 1, 8), ir kartu jis yra “kunigas per amžius” (Ps 110, 4;
1561 III,B,1 | kaip pranašų sluoksniai ar kunigiškoji aplinka iki visos tautos)
1562 I,A,1 | E), Deuteronomo (D) ir Kunigiškojo autoriaus (P: Priesterschrift).
1563 IV,C,4 | skyrybos, moterų tarnybinė kunigystė ir t. t. Kitos yra juridinės
1564 III,A,2 | pagausėja Naujajame Testamente, kupiname aliuzijų į Senąjį Testamentą
1565 IV,C,1 | Himnai ir maldos visada kupini biblinės kalbos bei jos
1566 I,A,1 | tenkinosi paaiškinimu, jog Mozė, kurdamas Pradžios knygą, naudojosi
1567 I,B,1 | laikėsi retorikos taisyklių kurdami savo tekstus? Kuri retorika
1568 I,D,2 | skirtingais elementais, kuriama tipologijos ir “modeliai”,
1569 IV,C,3 | iniciatyvų: Biblijos grupių kūrimasis, Biblijos konferencijos,
1570 I,C,3 | galiausiai gali sukurti kitą kūrinį arba imtis iniciatyvų, tiesiogiai
1571 I,C,3 | geriau atskleisti visus šio kūrinio prasmės matmenis. Lygiai
1572 III,D,2 | save žmogiškųjų autorių kūriniuose. Žodžiai ir mintys yra kartu
1573 III,A | priklausantis nuo įvairaus autorių kūrybiškumo. Laikui bėgant įvairios
1574 III,A,3 | aiškinimas irgi turėtų pasižymėti kūrybiškumu ir nebijoti naujų klausimų,
1575 I,B,3 | vadinamuoju "semiotiniu kvadratu" (carré sémiotique), pagrįsto
1576 I,D,3 | asmuo gali būti visiškai kvalifikuotas tiek egzegezės, tiek vieno
1577 Iža,A | katalikiškąją, sykiu yra kvestionuojamas: viena vertus, kitų metodų
1578 IV,A,2 | teksto iškeliami aikštėn ar kvestionuojami; 3) iš biblinio teksto prasmės
1579 I,C,1 | aktualizuoti biblinį tekstą. Kviesdamos aiškinimui, kurio užduotis
1580 I,B,2 | išreikštas – egzistencinis kvietimas. ~Naratyvinės analizės nauda
1581 I,C,3 | reakcijas. Jis leidžia nuaidėti kvietimui, kurį išgirsta – individualiai
1582 II,B,1 | minties kryptį, kuri, užuot kvietusi egzegetą galutinai fiksuoti
1583 III | kultūrą ir religinę tradiciją, kylančią iš Izraelio bei ankstyvosios
1584 II,B,1 | tolesniam plėtojimuisi, kylančiam iš naujo skaitant tuos tekstus
1585 II,B,2 | Velykų slėpinio bei iš to kylančio naujo gyvenimo kontekste.
1586 II,B,2 | subjektyviomis interpretacijomis, kylančiomis iš vaizduotės ar intelektinių
1587 II,B,2 | Velykų slėpiniu ar iš to kylančiu nauju gyvenimu, tai jo žodinė
1588 IV,C,3 | teigiamai suvokti iš to kylančius reikalavimus. ~Biblinio
1589 IV | pasauliui. Toks iš tikėjimo kylantis įsitikinimas suponuoja Biblijos
1590 I,B,3 | nepražūva sudėtingos kalbos labirintuose, ir jos pagrindiniai elementai
1591 II,B,2 | istorijon visos žmonijos labui viršūne. ~Dvasinis aiškinimas,
1592 III,B,3 | besitęsiančioje iki tėvo Lagrange'o bei kitų naujesniais laikais
1593 IV,A,1 | aiškinimų, kita vertus, laiduoja pradinės dinamikos perteikimą. ~
1594 IV,B | papildo įkultūrinimas, laiduojantis, jog Biblijos naujiena suleis
1595 III,B,3 | epochoje, liudytojai ir laiduotojai, idant, “apšviesti tiesos
1596 Iža,A | reiškiamos daugelio krikščionių, laikančių jį nepakankamu žvelgiant
1597 III,A,3 | įvairove bei vienybe ir laikantis jos tikėjimo tradicijos. ~
1598 Iža,A | plg. Mt 23, 13) ~Todėl laikomasi nuomonės, kad kantrų mokslinį
1599 Iža (1)| Egzegetiniu “metodu” laikome tekstams aiškinti taikomų
1600 III,B,3 | įvairiais Bažnyčios istorijos laikotarpiais tikintieji nebuvo vienodai
1601 I,A,1 | kritikos geto. Nors ir toliau laikydamas Penkiaknygės knygas kompiliacijomis,
1602 III,B,3 | žodžio šventąjį lobį. Jo laikydamasi visa šventoji tauta drauge
1603 II,A,2 | aiškintojai – Bažnyčios tėvai laikydavo savo egzegezę neužbaigtą
1604 III,A,2 | suverenus Jėzaus laisvumas Šabo laikymosi atžvilgiu (Mk 2, 27–28 ir
1605 II,B,2 | žodinės prasmės sampratos, laikys tai heterogeniškumu. Tie,
1606 III,B,2 | egzegezė ~Nuo pat pradžios laikytasi įsitikinimo, jog ta pati
1607 III,A,2 | pilnatvę. Posakius, anksčiau laikytus hiperboliškais, dabar reikia
1608 I,B,1 | sociologija pastarojo meto laimėjimais. ~Taikoma Biblijai, "naujoji
1609 III,B | apreiškimo vis didesnę gelmę ir laipsnišką skleidimąsi. Čia jie įžvelgė
1610 I,C,1 | normatyvinį autoritetą, laipsniškas plėtojimasis. Kritiniais
1611 III,B,3 | specialistais, kurių teisėtą laisvę pripažįsta ir su kuriais
1612 I,D,1 | apibūdinti? Kaip nuo gana laisvos genčių sąjungos pereita
1613 III,A,2 | 21–48), suverenus Jėzaus laisvumas Šabo laikymosi atžvilgiu (
1614 III,A,2 | Laiške žydams. Paulius ir Laiško žydams autorius parodo,
1615 I,B,2 | metodas tekstą traktavo kaip "langą", leidžiantį pažvelgti į
1616 III,C,1 | išskleidimą: Novum in Vetere latet, et in Novo Vetus patet (
1617 I,E,1 | Conseil Episcopal d'Amerique Latine – Lotynų Amerikos Vyskupų
1618 I,D,3 | mūsų laikais į savo objektų lauką įkėlus dinamines pasąmonės
1619 II,A,1 | gyvenimiškuoju santykiu (Lebenverhältnis) su dalyku, apie kurį kalba
1620 I,A,1 | žanrą (pavyzdžiui, ar tai “legenda”, ar “himnas”) ir jų pradinę
1621 I,D,2 | šventėse, šokiuose, mituose, legendose ir visa kur, kas tik susiję
1622 IV,B | gyvenimą, papročius, įstatymų leidybą, mokslus ir menus, filosofinę
1623 IV,B | ĮKULTŪRINIMAS ~ ~Aktualizaciją, leidžiančią Biblijai likti vaisingai
1624 III | mokslinius metodus bei prieitis, leidžiančias geriau suvokti tekstų prasmę
1625 II,A,2 | hermeneutinės teorijos, leidžiančios literatūrinės bei istorinės
1626 I,B,2 | tekstą traktavo kaip "langą", leidžiantį pažvelgti į vieną ar kitą
1627 II,B,3 | sukuriamas naujas kontekstas, leidžiantis pasirodyti prasmės galimybėms,
1628 I,B,3 | naudingas pačioje pastoracijoje, leisdamas kažkiek įsigilinti į Šventąjį
1629 II,B,2 | rabiniškaisiais metodais ar leisdamasi įkvepiama helenistinio alegorizavimo.
1630 III,C,1 | biblinės žinios aktualumą ir leistų jai atsiliepti į šiuolaikinių
1631 I,C,2 | komentatorių, gramatikų bei leksikografų įžvalgų, norint geriau suprasti
1632 I,D,3 | santykis su pasąmone. Ji daug lemia teisingai orientuojant žmogiškąsias
1633 I,B,3 | vaidmenų"; tai santykiai, lemiantys būkles ir sukeliantys transformacijas. ~
1634 Iža,A | Dievo žodžio gyvųjų versmių lengvesnį bei patikimesnį, ji paverčia
1635 III,B,3 | Šventasis Raštas būtų kuo lengviau prieinamas (Dei Verbum,
1636 IV,C,3 | sunku nepasiduoti pagundai liautis gilinusis į biblinius skaitinius
1637 III,D,4 | pridurti, kad konfliktą sukėlė liberalioji egzegezė. Tarp katalikų
1638 I,F | protestantizme kaip apsauga nuo liberalios egzegezės. "Fundamentalizmo"
1639 Intro | žemėlapyje. Laikotarpiu, kai liberalizmas buvo itin savimi pasitikintis
1640 Intro | pateikta sintezė, iš esmės liekanti tarp išliekamąją vertę turinčių
1641 III,A,3 | kultūroje bei istorinio likimo peripetijose. Taigi ir Šventojo
1642 IV,B | Aktualizaciją, leidžiančią Biblijai likti vaisingai įvairiais laikais
1643 I,A,3 | Po to tekstas atitenka lingvistinei (morfologinei ir sintaksinei)
1644 III | geriau suvokti tekstų prasmę lingvistiniame, literatūriniame, sociokultūriniame,
1645 Išva | sričiai (teksto kritikai, lingvistiniams tyrimams, literatūros analizei
1646 I,B,2 | naratyvinę seką. Katechezė irgi linksta į naratyvinę formą (plg.
1647 III,B,1 | paveldą. Taip šie tekstai liovėsi buvę konkrečių autorių įkvėpimo
1648 I,C,2 | įvairi žydų ekstrakanoninė literatūra, vadinama apokrifine arba
1649 I,B,2 | vertybes. ~Su tokiais, tipiškai literatūriniais tyrimais susijusi tam tikra
1650 III,D,4 | specialistai gyviau suvokia literatūrinio ir istorinio konteksto svarbą
1651 II,B | Danijos dvieilis (XIII a.): Littera gesta docet, quid credas
1652 I,F | tikėjimo išpažinimus, dogmas ir liturgines praktikas, tapusias bažnytinės
1653 III,A,3 | dalyvavimą bendruomenių liturginiame gyvenime ir išorinėje veikloje,
1654 IV,C,1 | aiškinti. Tad ugdant būsimus liturginio susirinkimo vadovus ir tuos,
1655 IV,C,3 | ganytojams teisingai aiškinti liturginius Biblijos skaitinius ir tinkamai
1656 I,D,3 | pateikti gausybę pavyzdžių, liudijančių egzegetų bei psichologų
1657 III,B,3 | Raštas kiekvienoje epochoje, liudytojai ir laiduotojai, idant, “
1658 IV,A,3 | sektose, pavyzdžiui, Jehovos liudytojų). ~Aktualizacija pasidaro
1659 III,B,3 | patikėtą Dievo žodžio šventąjį lobį. Jo laikydamasi visa šventoji
1660 III,D,2 | atsižvelgdamas į kitus loci theologici, veikiančius
1661 III,D,2 | nors ir ne vienintelis locus theologicus, yra privilegijuotas
1662 I,B,3 | šiuo lygmeniu išryškinti logiką, kuriai pavaldžios pamatinės
1663 I,B,3 | diskursyvinė organizacija pagrįsta loginėmis bei reikšminėmis formomis.
1664 I,B,3 | tame apibrėžtame tekste. ~Loginis-semantinis lygmuo. Tai vadinamasis
1665 I,B,3 | analizė stengiasi susekti logiškai tarpusavyje susietas skirtingas
1666 III,B,2 | Bažnyčios Tėvų pateikia Logos, Dievo Žodį, kaip Senojo
1667 I,C,3 | Bažnyčios tėvų laikotarpiu, lotyniškųjų vienuolynų aplinkoje viduramžiais
1668 III,C,1 | bei dabartinio pasaulio lūkesčiams. ~ ~
1669 Iža,B | įsiklausyti į kritiką, skundus bei lūkesčius, reiškiamus šiuo klausimu,
1670 I,A,1 | hipoteze, pagal kurią Mato ir Luko evangelijos buvo sukurtos
1671 IV,C,2 | Šventojo Rašto skaitymą turi lydėti malda, nes ji yra atsakas
1672 IV,C,1 | liturgijoje parengtų ir per ją lydėtų Šventojo Rašto skaitymo
1673 I,B,1 | kontekste funkciją, naujiena, lydima argumentavimo dinamikos
1674 I,A,4 | redaktorių išreikštą prasmę. Lydimas kitų metodų bei prieičių,
1675 Išva | ir krypsta jos pastangos, lydimos kitų teologinių disciplinų
1676 III,C,1 | Kartu su iki jos buvusia, ją lydinčia ir maitinančia gyvąja Tradicija (
1677 III,B,2 | tradicijoje, nepaliaujamai lydinčioje ir vedančioje Šventojo Rašto
1678 I,C,1 | perkeliamos į teologijos lygį, "kanonine" prieitimi, atsiradusia
1679 I,A,1 | kurie egzegetai, veikiami lyginamosios religijų istorijos – tokios,
1680 I,C,2 | šimtmečius, ir, prieš imant lyginti, svarbu išdėstyti juos chronologiškai.
1681 III,C,4 | išmokti. ~Aukšto mokslinio lygio publikacijos yra tyrinėtojų
1682 III,C,3 | Akivaizdu, jog studijų lygis visais atvejais nebus vienodas.
1683 I,E,2 | moterų išlaisvinimas ir lygių su vyrais teisių iškovojimas. ~
1684 I,B,3 | analizuoti trim skirtingais lygmenimis: ~Naratyvinis lygmuo. Pasakojime
1685 I,D,2 | dominančių tikrovės aspektų lygmens. Sociologine prieitimi,
1686 II,B,2 | susiejami trys tikrovės lygmenys: biblinis tekstas, Velykų
1687 I,E,2 | bendruomenė, kurioje visi buvo lygūs. Norint pagrįsti tokį požiūrį,
1688 I,D,2 | padėties į kitą apeigų, magijos, išteklių, galios bei informacijos
1689 Iža,B | dvasiniu jo tautos narių maistu, jų gyvenimo, kupino tikėjimo,
1690 III,C,1 | buvusia, ją lydinčia ir maitinančia gyvąja Tradicija (plg. Dei
1691 III,A,2 | institucijos rango. Tačiau jie maitinosi Senuoju Testamentu kaip
1692 IV,A,2 | epizodus (Išėjimo knyga, 1 ir 2 Makabiejų knygos). ~Remdamiesi filosofinėmis
1693 IV,C,1 | skirta laiko ir tylai, ir maldai. Ši liturgija, ypač Valandų
1694 III,B,3 | jiems meldžiantis bei maldingai studijuojant Šventąjį Raštą
1695 IV,C,2 | teologiniuose tyrimuose bei maldoje. ~Susirinkimo konstitucijoje
1696 II,B | pranašysčių, įstatymų, patarlių, maldų, himnų ir t. t. – atžvilgiu
1697 IV,A,3 | numylėtiniais”, nes “Dievo malonės dovanos ir pašaukimas –
1698 IV,A,2 | Testamente (pavyzdžiui, mana Iš 16 ir Išm 16, 20–29),
1699 Intro | praeitis, dabartis ir ateitis. Manau, jog šis dokumentas bus
1700 III,B,2 | alegorinę schemą, bet sykiu manė, jog kiekvienas yra laisvas
1701 IV,A,1 | Tad aktualizacija nėra manipuliavimas tekstais. Tai reiškia ne
1702 IV,A,1 | vadovas, kuriuo nevalia manipuliuoti. Bažnyčios Magisteriumas “
1703 Iža,A | skaitymo praktikomis, kurių, manoma, pakanka, arba, atmetant
1704 III,B,2 | Jeronimas pasirodė kaip marginalinė figūra. ~Norėdami išsklaidyti
1705 I,E,1 | ypač jei ji susijusi su marksistiniu klasių kovos principu. ~
1706 II,A,1 | apie Ricoeuro hermeneutinį mąstymą, pirmiausiai derėtų atkreipti
1707 I,D,3 | prieinamos grynai sąvokiniam mąstymui, bet yra vertingos tiesos
1708 II,A,1 | simbolinė kalba, skatinanti mąstyti, kalba, kurios prasmės turtai
1709 III,C,1 | apreiškimo istorinį pobūdį. Mat abu Testamentai žmogiškaisiais
1710 Iža,A | komisijos deklaracija Sancta Mater Ecclesia (1964 balandžio
1711 III,A,2 | egzistuoja ne paprasto materialaus atitikimo, bet abipusiško
1712 Intro | nuo struktūralizmo iki materialistinės, psichoanalitinės bei išlaisvinimo
1713 I,E,1 | atmainų daroma analizė buvo materialistinių doktrinų įkvėpta ir Biblija
1714 IV,A,3 | racionalizmu ar ateistiniu materializmu. ~Akivaizdu, jog taip pat
1715 I,D,1 | asmeniniais bei religiniais matmenimis, bet jos ekonominiais ir
1716 II,A,1 | žmogų giliajam jo būties matmeniui. ~ ~
1717 III | KATALIKIŠKOJO AIŠKINIMO MATMENYS ~ ~Katalikiškoji egzegezė
1718 IV,C,3 | galima pasinaudoti tiktai maža dalimi biblinių tekstų.
1719 I,C,1 | atsiradusia Jungtinėse Valstijose maždaug prieš dvidešimtį metų, siekiama
1720 I,A,3 | stengiasi įžvelgti didelių ir mažų tekstinių vienetų pradžią
1721 III,B,3 | ir gudriųjų, atskleisti mažutėliams (Mt 11, 25; Lk 10, 21) ir
1722 I,B,3 | paklūstanti tiksliems lingvistikos mechanizmams, semiotika padeda suprasti
1723 I,E,1 | pasaulio reikmes, ir 1968 m. Medeline įvykęs antrasis visuotinis
1724 III,D,3 | yra nustatyti šios gausios medžiagos reikšmę ir parengti sąlygas
1725 I,A,3 | tikrai tradicijos srovei ir mėgina patikslinti jos istorinę
1726 I,C,2 | žydų bibliniu mokslingumu, mėgindami geriau suprasti Šventąjį
1727 II,A,2 | istorinį pozityvizmą ir mėginimą taikyti Biblijos tyrimams
1728 I,E,2 | padaryti. Antra vertus, mėginimas remiantis miglotomis nuorodomis
1729 Intro | egzegezių. Kita vertus, yra mėginimų atgaivinti patristinę egzegezę
1730 I,B,1 | įsišaknijusi tradicija aiškiai mėgsta simetriškas kompozicijas,
1731 III,B,3 | plg. Lk 24, 32), jiems meldžiantis bei maldingai studijuojant
1732 IV,C,1 | krikščionių bendruomenei melstis, naudojasi Psalmynu. Himnai
1733 I,B,1 | plėtojimasis. ~Retorika yra menas kurti įtikinėjamuosius diskursus.
1734 I,D,2 | atsispindinčių kalboje, mene, religijoje, taip pat aprangoje,
1735 Išva | tapatybę. Tai nereiškia nei menkesnio įsitraukimo į griežtesnius
1736 II,B,2 | įžvelgti dvasinę prasmę menkiausiose biblinių tekstų detalėse –
1737 I,C,3 | įvairiose srityse (literatūros, meno, teologijos, askezės ir
1738 IV,B | įstatymų leidybą, mokslus ir menus, filosofinę bei teologinę
1739 II,B,3 | Septuagintos vertimu (parthenos): "Mergelė pagimdys". .Patristikos
1740 I,F | dieviškumas, jo gimimas iš mergelės, svetimos kaltės atpirkimo
1741 I,B,2 | skaitytojai (pavyzdžiui, mes XX a. pabaigoje) galės susitapatinti
1742 I,C,2 | šiandien gyvą Viešpatį Jėzų, Mesiją ir Dievo Sūnų, surenkantį
1743 III,A,2 | kartu nelauktą atodangą. Mesijo, “žydų karaliaus” (Mk 15,
1744 II,B,1 | konvencijas. Kai tekstas metaforinis, jo žodinė prasmė yra ne
1745 Iža | diskusijas, pastaraisiais metais įgavusias naujų matmenų.
1746 I,E,2 | Kritinė forma taiko subtilią metodologiją ir stengiasi iš naujo atrasti
1747 Intro | metodologinių sampratų. ~Dabar šis metodologinis egzegetinio darbo spektras
1748 Intro | įžvalgų ir naujų modernistinių metodologinių sampratų. ~Dabar šis metodologinis
1749 I,C,2 | ir po Jėzaus. Targumai ir midrašai atstovauja pirmųjų amžių
1750 I,C,1 | prigimtimi jos dažnai yra midrašinės, skirtos aktualizuoti biblinį
1751 IV,A,2 | taikytais targumuose ir midrašuose: ieškant paralelinių vietų (
1752 Iža,A | metodais rekonstruoti praeitį, mieliau ėmė kelti klausimus patiems
1753 I,A,4 | buvo suvokiama bendrai ir miglotai. Tradicinės egzegezės konfrontacija
1754 I,E,2 | vertus, mėginimas remiantis miglotomis nuorodomis tekstuose atkurti
1755 Iža,A | tekstų, joje pasitaiko ir miglotų vietų. Skaitydamas tam tikras
1756 I,C,3 | rasinės diskriminacijos bei milenaristinės iliuzijos. Iš to galima
1757 I,B,1 | šventes). ~Pripažindami milžinišką retorikos įtaką helenistinei
1758 I,E,1 | kovos principu. ~Spaudžiant milžiniškoms socialinėms problemoms,
1759 III | Šiuolaikinė hermeneutika, kaip minėjome, iškėlė aikštėn negalimybę
1760 III,B,3 | užmirštus aspektus. ~Kaip minėta anksčiau, Raštai yra visos
1761 II,B,2 | autentišką dvasinę prasmę tiktai minėtose perspektyvose. Tada susiejami
1762 II,A,2 | Viena vertus, Biblijoje minimi įvykiai yra interpretuoti
1763 II,A,1 | Remdamasis Heideggerio mintimis, jis tvirtino, kad biblinių
1764 III,B,3 | kai, perteikdami ne savo mintis, bet Dievo žodį, taiko amžinąją
1765 III,D,2 | autorių kūriniuose. Žodžiai ir mintys yra kartu ir Dievo, ir žmogaus
1766 III,A,2 | gyvenimo versmė. “Kristus mirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė
1767 III,A,2 | gyvenimu, mokymu ir ypač jo mirtimi ir prisikėlimu – įvykiais,
1768 I,C,2 | krikščionims – tikėjimas mirusį, prisikėlusį ir iki šiandien
1769 IV,A,2 | pritaikant antrąją prasmę (tartey mishma’) ir t. t. ~Savo ruožtu
1770 IV,B | šalyse problema yra kitokia. Misionieriai neišvengiamai atneša Dievo
1771 I,C,3 | teologijos, askezės ir mistikos) padeda geriau suprasti
1772 I,C,3 | viduramžiais arba tokių mistikų kaip šv. Kryžiaus Jonas;
1773 III,C,4 | ką reikėtų aiškinti kaip mitinę kalbėseną ir ką laikyti
1774 I,D,2 | ornamentuose, šventėse, šokiuose, mituose, legendose ir visa kur,
1775 IV,C,1 | prabyla į savo tautą” (Romos Mišiolas, 33); todėl Žodžio liturgija
1776 II,A,2 | perkelti į platesnį aiškinimo modelį. Čia kalbama apie atstumo
1777 I,D,2 | kuriama tipologijos ir “modeliai”, bendri daugeliui kultūrų. ~
1778 I,D,1 | segmentinės visuomenės etnologinio modelio pakanka periodui iki valstybės
1779 III,D,4 | ir po to pabrėžė teigiamą moderniosios egzegezės indėlį į sisteminę
1780 Intro | teologijos įžvalgų ir naujų modernistinių metodologinių sampratų. ~
1781 IV,A,2 | vietų (gezerah shawah), modifikuojant teksto skaitymo būdą (‘al
1782 I,D,1 | savaime suprantama, privalu modifikuoti atsižvelgiant į tiriamą
1783 III,B,3 | literatūros formų analizę ir moka taikyti mokslinės kritikos
1784 III,C,3 | recte docenda: EB, 598). Mokant privalu atskleisti biblinių
1785 III,B,1 | Jėzus nuo pradžių veikė ir mokė” (Apd 1, 1), ir, kita vertus,
1786 III,B,3 | Kristaus Kūno statydinimo savo mokėjimu aiškinti Raštą (Divino afflante
1787 III,B,2 | pasyvių įrankių rango, bet mokėjo priskirti vienai ar kitai
1788 III,B | Dvasia. Pirmieji Jėzaus mokiniai žinojo nesą pajėgūs išsyk
1789 I,E,2 | Jėzaus adresuoto visiems mokiniams, vyrams ir moterims[2]. ~
1790 I,F | dalimi, taip pat Bažnyčios mokomąjį vaidmenį. Jis reiškiasi
1791 I,B | kitos – su "humanitariniais mokslais", trečios – su konkrečiomis
1792 I,A,1 | esmės abi šios hipotezės mokslinėje egzegezėje tebėra pripažįstamos,
1793 I,C,2 | pasinaudoti žydų bibliniu mokslingumu, mėgindami geriau suprasti
1794 Iža,A | laikomasi nuomonės, kad kantrų mokslinį egzegetinį triūsą būtina
1795 I,A,2 | redakcijos studijų) naudojasi moksliniais, kuo objektyvesniais kriterijais,
1796 Intro | bet komisija, sudaryta iš mokslininkų, kurie, kaip tiktintieji
1797 II,A,2 | Biblijos tyrimams vien gamtos moksluose taikomus objektyvumo kriterijus.
1798 IV,B | papročius, įstatymų leidybą, mokslus ir menus, filosofinę bei
1799 IV,A,1 | žodžio, bet jam tarnauja, mokydamas tiktai to, kas perteikta;
1800 III,B,2 | pateikė turtingą teologinį mokymą tikintiesiems ugdyti bei
1801 III,A,2 | išpildytas Jėzaus gyvenimu, mokymu ir ypač jo mirtimi ir prisikėlimu –
1802 I,E,1 | Vatikano II Susirinkimo mokymus Lotynų Amerikos reikmėms.
1803 III,B,3 | yra ne vien paprasčiausiai mokyti, bet ir padėti tikintiesiems
1804 III,C,3 | pageidautina, kad egzegezės mokytų ir vyrai, ir moterys. Fakultetuose
1805 III,B,3 | Bažnyčios gyvenimo atnaujinimo momentais, nuo vienuoliškojo pirmųjų
1806 III,D,4 | tiktai stiprios įtampos momentų. Tačiau tiesa, kad tokia
1807 I,C,3 | istorijos vienokiam ar kitokiam momentui darant jį vienintele teksto
1808 I,D,1 | centralizacijos procesas, vedęs monarchijos link? Ar prie pastangų suprasti
1809 I,D,1 | genčių sąjungos pereita prie monarchiškai organizuotos valstybės,
1810 Išva | metodas negali pretenduoti į monopolį. Jis turi suvokti savo ribas,
1811 IV | Bibliją jiems nesuteikia monopolio šioje srityje, nes Biblijos
1812 III,B,2 | egzegetus (pirmiausia Teodorą Mopsuestietį), Bažnyčios Tėvai jautėsi
1813 III,D,3 | įžvalgumo, padedančio suvokti moralinės sąmonės pažangą. Senojo
1814 II,B | quid credas allegoria, moralis quid agas, quid speras anagogia. ~
1815 IV,C,3 | skaitinius ir tenkintis moralizavimu ar kalbėjimu apie aktualias
1816 I,A,3 | tekstas atitenka lingvistinei (morfologinei ir sintaksinei) bei semantinei
1817 I,A,1 | pagrindiniais šaltiniais, būtent – Morkaus evangelija ir Jėzaus posakių
1818 I,E,2 | įgalinančius naujus atradimus. Moteriškas jautrumas padeda surasti
1819 I,E,2 | tačiau sykiu švelnumo ir motiniškos meilės Dievas. ~Feministinei
1820 I,A,1 | tenkinosi paaiškinimu, jog Mozė, kurdamas Pradžios knygą,
1821 III,A,2 | 29; 16, 32 ir Mk 15, 34), Mozės įstatymo vertę (Mt 5, 17-
1822 III,A,2 | ir ypač jo atvirumas “muitininkams ir nusidėjėliams” (Mk 2,
1823 I,A,3 | Galiausiai redakcijos kritika nagrinėja, kaip tekstas keitėsi prieš
1824 Išva | šis dokumentas, kuriame nagrinėjama dabartinė problematika ir
1825 III,D,3 | Naująjį Testamentą nelengva nagrinėti moralės požiūriu, nes jame
1826 III,D,3 | pavyzdžiui, vergovės, skyrybų ar naikinimo karo metu praktiką), kad
1827 III,C,3 | seminarijose ir vienuolių studijų namuose. Akivaizdu, jog studijų
1828 III,A,1 | Natano, pažadėjusio Dovydui “namus” – tai yra dinastinį paveldėjimą – “
1829 I,B,2 | vienokia ar kitokia šiandiene "naratologija", galinčia turėti sąlyčio
1830 I,B,2 | pravartu atkreipti dėmesį, kad naratyviai perteikto Dievo žodžio subjektyvaus
1831 I,B,2 | skaičiaus biblinių tekstų naratyvinį pobūdį. Ji gali palengvinti
1832 I,B,3 | skirtingais lygmenimis: ~Naratyvinis lygmuo. Pasakojime tiriamos
1833 I,E,1 | aiškinimo būdas orientuojasi į naratyvinius ir pranašavimo tekstus,
1834 I,A,1 | apsiribojo teksto skaidymu bei narstymu ir neskyrė pakankamai dėmesio
1835 III,A,1 | paveldu” (Žyd 9, 15). ~Pranašo Natano, pažadėjusio Dovydui “namus” –
1836 III,A,2 | Naujojo Testamento autoriai natūraliai rėmėsi savo epochos žiniomis
1837 I,B,2 | kvietimas. ~Naratyvinės analizės nauda Biblijos egzegezei akivaizdi,
1838 IV,C,3 | išganymą pobūdį. Pamokslas bus naudingesnis ir artimesnis Biblijai,
1839 III,C,4 | Trumpalaikės perspektyvos požiūriu naudingiausios yra kitokios publikacijos,
1840 I,D,3 | teologiniam Biblijos aiškinimui naudingų įžvalgų. Kurios nors mokyklos
1841 II,A,2 | 2. Naudingumas egzegezei ~Ką galima pasakyti
1842 IV,B | augti bei vaisiams brandinti naudingus elementus (plg. Ad gentes,
1843 I,B,3 | tiko, metodas vis labiau naudojamas ir kitų biblinio diskurso
1844 II,B,1 | gerai atlikti tokią analizę naudojantis visomis literatūrinių ir
1845 IV,C | C. NAUDOJIMASIS BIBLIJA ~
1846 III,B,2 | labai retai. Bažnyčios Tėvai naudojimusi alegorija paprastai pranoksta
1847 III,C,4 | atkurdamas įkvėptųjų autorių naudotus senovinius šaltinius ar
1848 Intro | kiekvienas amžius turi savaip naujai stengtis suprasti šventąsias
1849 III,C,1 | Kristui savo krauju įsteigus Naująją Sandorą, Pirmosios Sandoros
1850 I,C,2 | bendra Senajam Testamentui ir Naujajam Testamentui, taip pat visoms
1851 Išva | jam gresiančius pavojus. Naujausia filosofinių hermeneutikų
1852 III,C,4 | šaltinius ar pateikdamas naujausias egzegetinio mokslo išvadas.
1853 III,B,3 | tėvo Lagrange'o bei kitų naujesniais laikais ir iki mūsų dienų.
1854 I,A,1 | galutinei struktūrai ir naujienai, kurią jis išreiškia dabartiniu
1855 II,A,1 | tinkamiausias Naujojo Testamento naujienoje apreikštai žmogiškajai egzistencijai
1856 IV,B | įgijęs jų gimtose šalyse. Naujoms vietinėms Bažnyčioms tenka
1857 I,B,1 | aiškinimui, kita vertus, "naujosios retorikos" atsiradimas bei
1858 I,C,1 | Kristaus, atnešusio radikalią naujybę bei suvereniu autoritetu
1859 I,E,1 | Išlaisvinimo teologija turi neabejotinos vertės elementų: ji giliai
1860 I,C,2 | norint geriau suprasti neaiškias vietas arba retus ir tiktai
1861 III,D,1 | tikrybės pasiekia egzegetus ne neapdorotu pavidalu, bet teologinės
1862 I,B,1 | tiktai akina nesinaudoti ja neapgalvotai. ~ ~
1863 III,B,2 | knyga taigi su tuo, kas neaprėpiama, Tėvai tikėjo, jog bet kurią
1864 III,B,3 | mokslinės kritikos metodus. Neapsiribodama dėmesingumu tekstui jo pradinėje
1865 I,D,3 | Humanitariniai mokslai neapsiriboja sociologija, kultūros antropologija
1866 III,C,3 | nebūti vienpusiškam, tai yra neapsiriboti nei dvasiniais komentarais
1867 I,E,2 | teigiama, turėjo nuslėpti, neatitinka egzegetinio darbo tikrąją
1868 Išva | problemas, jis iki galo neatlieka egzegetinės užduoties. ~
1869 II,B,1 | poezijoje. Biblinis įkvėpimas neatmeta tokios žmogaus psichologijos
1870 I,F | bei aiškinamas pažodžiui, neatmetant nė vienos smulkmenos. Toks “
1871 Intro | gana kritiškai, nors ir neatmetė to, kas iš naujų galimybių
1872 III,C,1 | Nuo bažnytinio matmens neatsiejamas ekumeninis aspektas. ~Kadangi
1873 Išva | kur jis pasidarė girdimas, neatsisakydamas būtinos žmogiškojo išmanymo
1874 I,C,1 | hermeneutinės procedūros, kurių neatsisakyta ir kanonui nusistovėjus;
1875 I,E,1 | aiškinimas gali būti šališkas, neatsižvelgiantis į kitus Biblijos tekstus.
1876 III,D,2 | išvengti, reikia skirti neatskiriant, taigi susitaikyti su nuolatine
1877 I,B,3 | formalaus tyrinėjimo ribų ir neatverti teksto naujienos. ~Jei semiotinė
1878 IV,A,3 | dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami” (Rom 11, 28–29). ~Nukrypimų
1879 II,B,1 | Priešingai, reikia kaip neautentišką atmesti kiekvieną aiškinimą,
1880 I,B,3 | juoda ir balta; balta ir nebalta; juoda ir nejuoda) taikymu. ~
1881 Intro | Vatikano II Susirinkimo yra jau nebe Magisteriumo organas, bet
1882 Intro | toli į praeitį, kad jie nebebus traktuojami kaip aktualūs.
1883 III,A,2 | pagonys, tikintys Kristų, nebebuvo pavaldūs visiems biblinės
1884 II,B,2 | numirusių, Kristus daugiau nebemiršta" (Rom 6, 9). Egzegetai,
1885 I,D,1 | istorinėms sąlygoms. Biblinių ir nebiblinių tekstų ne visuomet pakanka
1886 III,A,3 | pasižymėti kūrybiškumu ir nebijoti naujų klausimų, kad į juos
1887 III,A,2 | yra polinkio sisteminti nebuvimas ir, priešingai, dinaminės
1888 I,D,3 | ir pripažinti, jog tiktai nedažnai vienas ir tas pats asmuo
1889 I,E,1 | reiškinys, kurio nereikėtų nederamai paprastinti. Kaip teologinis
1890 II,B,2 | sąvokos "heterogeninis" nederėtų traktuoti pernelyg siaura
1891 I,A,3 | pobūdį; tuomet jie dalijami į nedidelius vienetus ieškant kiekvieno
1892 IV,C,4 | Biblinė egzegezė, kad ir negalėdama pretenduoti viena išspręsti
1893 III,D,3 | kurių dieviškoji pedagogika negalėjo iš karto pašalinti. Net
1894 II,B | egzegezė, savaime suprantama, negalėjusi atsižvelgti į šiuolaikinius
1895 Iža,A | aiškinimas, visada problemiškas, negalimas be įmantrių techninių priemonių
1896 III | minėjome, iškėlė aikštėn negalimybę aiškinti tekstą nesiremiant
1897 I,E,1 | Jis yra vargšų Dievas, negalintios pakęsti nei priespaudos,
1898 IV,A,3 | Aktualizacija pasidaro visiškai negaliojanti, jei remiamasi teoriniais
1899 II,B | kurią tekstas vienu metu negalįs turėti kelių reikšmių. Visos
1900 Iža,A | struktūra ar įtaigumo geba. Negana to, daugelis tyrinėtojų,
1901 I,D,2 | pripažintas vertybes (garbė ir negarbė, paslaptys, ištikimybė,
1902 Išva | neįmanoma teisingai suprasti negvildenant jų atsiradimą sąlygojusių
1903 IV,B | verčiant į aramėjų kalbą (Neh 8, 8. 12) ir vėliau raštu
1904 I,A,1 | filosofinėmis pažiūromis, neigiamai vertindavo Bibliją. ~Hermannas
1905 Iža,A | tada, kai nesukelia tokių neigiamų nuostatų, visiškai nevaisinga
1906 I,B,3 | bei užtekstinės sąsajos neigimo. Biblija yra žodis apie
1907 Iža,A | metodų reikalavimams nieko neįgyjama, bet, priešingai, daug ko
1908 I,A,4 | objektyviai taikomas, savaime neimplikuoja jokių a priori. Jei jo taikymą
1909 I,E,2 | Bažnyčiai tada, kai pati neįpuola į pinkles, kurias smerkia,
1910 I,E | ypatingą dėmesį ir, patys to nė neįsisąmonindami, išleidžia iš akių kitus.
1911 III,A,2 | šiems tekstams anksčiau neįsivaizduojamą prasmės pilnatvę. Posakius,
1912 II,A,2 | egzegezę neužbaigtą tol, kol neišgaudavo prasmės jų laikų bei sąlygų
1913 I,E,2 | pinkles, kurias smerkia, ir neišleidžia iš akių evangelinio mokymo
1914 I,C,1 | kiekvieną tekstą reikia skaityti neišleidžiant iš akių jo santykio su corpus
1915 III,B,2 | alegorines interpretacijas į neišpainiojamą visumą ir daro tai visuomet
1916 I,E,2 | Feministinė hermeneutika neišrutuliojo naujos metodologijos ir
1917 II,A,1 | kalba, kurios prasmės turtai neišsemiami, kalba, kreipianti į transcendentinę
1918 II,B,2 | kuri jam nesvetima, būtent neišsemiamo vaisingumo Velykų įvykiu,
1919 Iža,A | pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte” (
1920 I,B,3 | balta ir nebalta; juoda ir nejuoda) taikymu. ~Semiotinio metodo
1921 Iža,A | svarbiais klausimais kaip Jėzaus nekaltas prasidėjimas bei jo stebuklai
1922 III,C | suvesdinanti su jų kolegomis nekatalikais daugelyje mokslinio tyrimo
1923 I,F | verbalinis Šventojo Rašto neklaidingumas, Kristaus dieviškumas, jo
1924 II,B,1 | šaknų ir atverti vartus nekontroliuojamam subjektyvizmui. ~ ~
1925 I,F | Kartu fundamentalizmas nekreipia dėmesio į svarbų matmenį –
1926 I,F | kultūros samprata. Jis remiasi nekritišku tam tikrų Biblijos tekstų
1927 I,F | reikalauja nesvyruojant laikytis nelanksčių doktriniškų nuostatų ir
1928 III,A,2 | visišką pertrūkį ir kartu nelauktą atodangą. Mesijo, “žydų
1929 III,B,2 | Tačiau jų prieities pobūdis neleido skirti daug dėmesio istorinei
1930 Intro | nariams už kantrias ir dažnai nelengvas diskusijas, kuriose tekstas
1931 III,C,2 | vienuolijų vyresnieji dažnai nelinkę pakankamai rimtai traktuoti
1932 I,B,3 | sistema. Metodo plėtojimuisi nemažą įtaką yra padarę daug kalbininkų
1933 I,E,2 | feministinės egzegezės indėlis yra nemažas. Moterys ėmė aktyviau dalyvauti
1934 Iža,B | Popiežiškoji Biblijos komisija nemėgins čia atsakyti į visus su
1935 Iža,A | suprantamų dalykų, kuriuos nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo,
1936 II,B | kyla nevienodai. Vis dėlto, neneigiant nuomonių įvairovės, galima
1937 I,B,1 | bendresniu žvalgos tašku ir nenori būti vien stiliaus figūrų,
1938 I,B | tiriamų raštų aspektų. Tad nenuostabu, jog šiandien siūlomi ir
1939 I,D,3 | Psichologija ir teologija niekada nenutraukė tarpusavio dialogo. Psichologiniams
1940 III | išryškėjančios pačioje Biblijoje ir nenutrūkstančios Bažnyčios gyvenime, tąsa.
1941 I,C,2 | viena tų pačių pastangų, nenutrūkusių iki šių dienų, liudijimas, –
1942 IV,C,3 | apie aktualias problemas, nenušviečiant jų Dievo žodžiu. ~Padedant
1943 II,B,3 | gali pastūmėti visiškai nepagrįstų subjektyvių interpretacijų
1944 I,D,3 | Be to, reikia stengtis nepainioti spontaniško religiškumo
1945 III,D,4 | nei apčiuopti, nei aprėpti nepajėgi jokia sisteminė teologija.
1946 I,D,3 | psichologija ar psichoanalizė nepajėgtų paisyti tikėjimo duomenų.
1947 I,F | tikėjimo bendruomenėje. Jis nepajėgus suvokti, kad Naujasis Testamentas
1948 I,C | vienybei, Biblijos aiškinimui nepakanka, nes kiekvienas tekstas
1949 Iža,A | stadiją, pagrįstai jų laikomą nepakankama. ~Tačiau labiausiai paplitęs
1950 Išva | metodas kartais pasirodydavo nepakankamai dėmesingas dinaminiam reikšmės
1951 Iža,A | krikščionių, laikančių jį nepakankamu žvelgiant iš tikėjimo perspektyvos.
1952 III,A,1 | relectures) ~Bibliją vidumi nepakartojamai vieningą daro tai, jog vėlesni
1953 I,C,1 | tekstui norima rasti vietą nepakartojamame Dievo plane siekiant aktualizuoti
1954 III,B,2 | pirmiausia Dievo knyga, nepakartojamu nepakartojamo autoriaus
1955 Intro | veikiant istorinių įvykių nepakartojamybėje ir visada gyvo Žodžio, šiuolaikiško
1956 IV,A,3 | galinčiu kelti ar stiprinti nepalankumą žydų atžvilgiu. Praeities
1957 I,B,2 | numanomąjį autorių. ~Tekstas nepaliaus daręs poveikį tol, kol tikrieji
1958 III,C,3 | tyrinėjimo pradmenimis, nepaliekant nuošalyje nė vienos svarbios
1959 II,B,2 | žodinės. Ši ir toliau lieka nepamainomas pagrindas. Antraip nebūtų
1960 III,D,3 | net tada Biblijos, kaip nepaprastai dinamiškos visumos, liudijimas
1961 IV,C,3 | pasirengimo šioje srityje, sunku nepasiduoti pagundai liautis gilinusis
1962 III,B,2 | nepakartojamo autoriaus kūriniu. Jie nepažemino žmogiškųjų autorių iki vien
1963 Išva | plėtojimosi galimybėms. Neperžengdamas redagavimo tyrinėjimo ribų
1964 I,B,3 | taikytojams gresia didelis pavojus neperžengti turinio formalaus tyrinėjimo
1965 III,C,1 | Pirmosios Sandoros knygos neprarado savo vertės. Įtrauktos į
1966 I,B,3 | Jei semiotinė analizė nepražūva sudėtingos kalbos labirintuose,
1967 I,F | istorizuoja tai, kas iš tiesų nepretenduoja į istoriškumą, nes laiko
1968 II,A,1 | atrasti naujų reikšmių, neprieštaraujančių pamatinei teksto nurodytai
1969 IV,A,3 | 3. Ribos ~Idant liktų neprieštaringa Biblijoje išreikštai išganomajai
1970 III,B,1 | sukurti pačių apaštalų), jų neprieštaringumo tikėjimo taisyklei bei taikymo
1971 III,B,2 | frazę iš konteksto, kad nepriklausomai nuo jo įžvelgtų joje Dievo
1972 I,B,1 | ji negali pretenduoti į nepriklausomo, kaip tokio savaime pakankamo
1973 II,B,1 | įvykę, nes pasakojimas gali nepriklausyti istorijos žanrui, bet būti
1974 I,F | padiktuotas Dvasios, ir nepripažįsta, jog Dievo žodis buvo suformuluotas
1975 I,F | perša Biblijos traktuotę, nepripažįstančią jokių klausimų ir kritinių
1976 I,F | asmeninio aiškinimo forma, nepripažįstanti, jog Bažnyčia remiasi Biblija
1977 I,D,1 | socialinio elgesio normų tyrimai neprisideda veiksmingiau už grynai literatūrinius
1978 I,E,1 | sudėtingas reiškinys, kurio nereikėtų nederamai paprastinti. Kaip
1979 I,B,1 | graikų-lotynų ar semitų? Ar kartais nerizikinga tam tikriems bibliniams
1980 III,B | Pirmieji Jėzaus mokiniai žinojo nesą pajėgūs išsyk visais aspektais
1981 I,F | Fundamentalizmas, nors to ir nesako, kviečia į savotišką tikrą
1982 I,F | gyvenimui klaidingo tikrumo, nes nesąmoningai painioja biblinės naujienos
1983 IV,C,4 | organizuotas sąjūdis, yra palyginti nesenas reiškinys, tuo tarpu šio
1984 III,C,4 | jie bus gundomi Biblija nesidomėti arba aiškinti ją perdėm
1985 I,A,4 | aplinkybėmis ieškojimu ir nesidomima kitomis prasmės galimybėmis,
1986 III,A | šių labai plačių klausimų nesiimsime; pasitenkinsime tiktai keliomis
1987 I,B,3 | Semiotinio metodo teoretikai nesiliauja jį tobulinę. Dabartiniai
1988 II,B,1 | akina įsitikinimas, kad jie nesiliaus buvę šviesos bei gyvybės
1989 I,B,1 | atsisakyti; jie tiktai akina nesinaudoti ja neapgalvotai. ~ ~
1990 III | negalimybę aiškinti tekstą nesiremiant vienokiu ar kitokiu “išankstiniu
1991 III | Katalikiškoji egzegezė nesistengia išsiskirti ypatingu moksliniu
1992 III,D,3 | bibliniuose tekstuose dažnai neskiriama visuotinės moralės taisyklės,
1993 I,A,1 | skaidymu bei narstymu ir neskyrė pakankamai dėmesio biblinio
1994 Iža,A | dalykų, kuriuos nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo, aiškindami kaip
1995 IV,A,3 | remiamasi teoriniais principais, nesuderinamais su pamatinėmis Biblijos
1996 III,B,3 | anoks konkretus aiškinimas nesuderinamas su autentiška Evangelija.
1997 I,A,3 | sąryšingumą. Pasikartojimai, nesuderinami prieštaravimai ir kitokie
1998 Iža,A | egzegezė net ir tada, kai nesukelia tokių neigiamų nuostatų,
1999 Iža,A | dalykų, kurie iki tol būdavo nesunkiai priimami, skatina kai kuriuos
2000 I,C | Biblija nėra vienas su kitu nesusijusių tekstų sankaupa, tai vienos
2001 III,D,4 | tiek paaštrės, kad taps nesutaikomomis priešybėmis. ~Požiūriai
2002 I,E,2 | žinoma, yra diskusijų ir net nesutarimų objektas. Šioje srityje
2003 IV | užduotis aiškinti Bibliją jiems nesuteikia monopolio šioje srityje,
|