111-butie | butin-helen | hept-konse | konst-nesut | nesuv-perdu | perei-schem | schle-tikri | tikro-zymin
bold = Main text
Part, Chapter, Paragraph grey = Comment text
2508 I,A,1 | ankstyvojoje Bažnyčioje, pereidama nuo paties Jėzaus skelbimo
2509 I,D,3 | Etapus, kuriuos metodiškai pereina istorinė kritika, reikia
2510 IV,C,3 | įvykius Dievo plano šviesoje. ~Pereinant nuo biblinio teksto prie
2511 I,D,1 | laisvos genčių sąjungos pereita prie monarchiškai organizuotos
2512 I,D,2 | pasaulietiškumo sąvokų, tabu, perėjimo iš vienos padėties į kitą
2513 I,B,2 | atsižvelgiant į išganymą" ("performatyvusis" aspektas). Bibliniame pasakojime
2514 I,C,3 | galima ir naudinga paryškinti perikopės prasmę (pavyzdžiui, apie
2515 I,E,2 | feministinis kriterijus, perimtas iš moterų emancipacijos
2516 I,D,1 | etnologinio modelio pakanka periodui iki valstybės susiformavimo
2517 III,A,3 | kultūroje bei istorinio likimo peripetijose. Taigi ir Šventojo Rašto
2518 III,A,2 | karaliaus” (Mk 15, 26), mirtis perkeitė vien žemiškąjį karališkųjų
2519 I,C,1 | išvados kartais sunkiai perkeliamos į teologijos lygį, "kanonine"
2520 II,B,3 | ankstesniam Biblijos tekstui, perkeliant jį į kontekstą, suteikiantį
2521 II,B,1 | būdingas gebėjimas būti perkeltam į naujas aplinkybes, kurios
2522 IV,B | paprastas pradinio teksto perrašymas. Perėjimas iš vienos kalbos
2523 Iža,A | žodžius skaitytojas turi persikelti dvidešimt ar trisdešimt
2524 IV,C,4 | primygtinai akina iš naujo perskaityti įkvėptuosius tekstus, vadovaujant
2525 II,B,2 | prasmių nebūtinai esama perskyros. Kai koks nors biblinis
2526 II,B,1 | tebėra reikšmingas, nes perspėja vengti perdėm siauros įkvėptųjų
2527 II,B,2 | dvasinę prasmę tiktai minėtose perspektyvose. Tada susiejami trys tikrovės
2528 III,B,3 | aiškinimo charizma, kai, perteikdami ne savo mintis, bet Dievo
2529 III,B,3 | tikėjimo dvasia ir vėliau perteikia savo skaitymo vaisius bendruomenei,
2530 II,B,1 | naujieną, kuri yra istorijoje perteikiamas Dievo žodis, nuo jos šaknų
2531 IV,A,1 | laiduoja pradinės dinamikos perteikimą. ~Tad aktualizacija nėra
2532 III,C,3 | pasyviai priimamų žinių perteikimu, bet būtina supažindinti
2533 I,B,2 | atkreipti dėmesį, kad naratyviai perteikto Dievo žodžio subjektyvaus
2534 II,B,3 | pasirinkti tokią išraišką, kuri perteiktų tiesą, kurios visos gelmės
2535 III,A,2 | atžvilgiais paskatindami visišką pertrūkį ir kartu nelauktą atodangą.
2536 I,E,1 | krikščioniškoji praktika, siekianti pertvarkyti visuomenę teisingumu ir
2537 I,C,1 | prieitis pagrįstai prieštarauja pervertinimui to, kas laikoma originaliu
2538 IV,B | įsitikinimas, jog Dievo žodis peržengia kultūras, kuriomis jis buvo
2539 IV | Bažnyčioje būdingi aspektai, peržengiantys mokslinės tekstų analizės
2540 IV,B | aiškiai parodydamas norą peržengti vienos kultūrinės aplinkos
2541 I,E,2 | sulig komitetu Biblijai peržiūrėti. Šis komitetas dviem tomais
2542 I,C,2 | pakartotiniai skaitymai, pesher, tolimų tekstų sąsajos,
2543 Iža,A | Apd 8, 30–35). Antrajame Petro laiške teigiama, “kad jokia
2544 I,F | Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, davė pradžią
2545 Intro | egzegetų darbo popiežius Pijus XII 1943 m. rugsėjo 30 d.
2546 III,C,1 | jos įgyja bei parodo savo pilnatvišką reikšmę “Kristaus slėpinyje” (
2547 III,A,1 | 14; plg. Mt 28, 18). Ji pilnatviškai įgyvendina žmogaus pašaukimą (
2548 I,E,2 | tada, kai pati neįpuola į pinkles, kurias smerkia, ir neišleidžia
2549 I,A,1 | Istoriniam-kritiniam metodui tai garantavo pirmaeilę svarbą. ~ ~
2550 I,C,2 | Bažnyčios amžius sudariusią pirmąją krikščionių Biblijos dalį,
2551 I,E,2 | skirtingų moters padėčių pirmajame amžiuje istorinė rekonstrukcija –
2552 I,C,1 | kas laikoma originaliu bei pirmapradišku elementu, tartum vien tai
2553 I,E,1 | tai, ką tekstas sako savo pirmapradžiame kontekste, siekiama aiškinimo,
2554 I,C,3 | skirti. Reikia vengti teikti pirmenybę teksto poveikio istorijos
2555 IV,A,2 | bendruomeniniu Bažnyčios matmeniu, pirmenybės teikimu vargšams, išlaisvinimo
2556 I,C,1 | ankstesnio kanoninio aiškinimo, pirmesnio už krikščioniškąją Paschą,
2557 I,C,1 | taikomos naujuose kontekstuose pirmiau negu ėmė sudaryti vienu
2558 I,A,1 | kurią jie norėjo perteikti pirmiesiems adresatams. Istoriniam-kritiniam
2559 Iža,A | panašioje situacijoje atsidūrė pirmojo amžiaus etiopas, kuris pripažino,
2560 I,C,2 | žydų Bibliją, bent per pirmuosius keturis Bažnyčios amžius
2561 I,C,2 | senovėje iki mūsų dienų yra pirmutinės svarbos pagalba abiejų Testamentų
2562 III,B,3 | kaip apaštalų įpėdiniai yra pirmutiniai gyvosios tradicijos, kurioje
2563 IV,A,1 | naujų nuomonių ar ideologijų piršimą bibliniams raštams, bet
2564 Intro | Tikiuosi, kad dokumentas plačiai pasklis ir autentiškai prisidės
2565 IV,C,3 | bei, kita vertus, poveikis plačiajai publikai reikalauja specialaus
2566 I,C,1 | vietą nepakartojamame Dievo plane siekiant aktualizuoti Šventąjį
2567 IV,C,3 | asmenis bei įvykius Dievo plano šviesoje. ~Pereinant nuo
2568 I,F | tai apsunkina dialogą su platesne ryšių tarp tikėjimo ir kultūros
2569 III,C,1 | visumos dalis, pasirodė esanti platesnės prasmės turėtoja. Egzegeto
2570 II,A,1 | supratimas visuomet yra platesnis savęs supratimas. ~Kalbant
2571 IV,C,3 | kalbas ir tuos vertimus platinti. Tokia veikla sužadinama
2572 III,A,1 | peraiškinimus” (relectures), plėtojančius naujus prasmės aspektus,
2573 I,F | Šventuoju Raštu, autentiškai plėtojasi tikėjimo bendruomenėje.
2574 I,E,2 | pasireiškė ir audringai plėtojosi nuo 1970-ųjų metų, ypač
2575 I,F | į evangelinės tradicijos plėtrą, bet naiviai painioja galutinę
2576 III,A,3 | neišvengiamai turėtų būti pliuralistinis. Nė vienas dalinis aiškinimas
2577 Iža,A | Toks metodų bei prieičių pliuralizmas vieniems brangintinas kaip
2578 I,D,3 | istoriniam Biblijos naujienos pobūdžiui, suteikiančiam jai nepakartojamo
2579 II,B,1 | lygmenis. Tai dažnai pasitaiko poezijoje. Biblinis įkvėpimas neatmeta
2580 III,A,1 | 17), dalyvavimu Dievo “poilsyje” (Ps 132, 7-8), rezervuotame
2581 I,B,1 | retorika" deramai atsižvelgia į pokalbio situaciją. Ji studijuoja
2582 I,E,1 | Socialiniai ir politiniai pokyčiai privertė šios prieities
2583 I,E,1 | kuria siekiama socialinių pokyčių. Kartais toks aiškinimas
2584 I,D,1 | ekonominius, karinius ir kitokius pokyčius visuomenės struktūroje sukėlė
2585 III,B,2 | domėjosi hebrajiškąja Biblija, polemikoje su žydais ypač rūpėjo argumentuoti
2586 III,B,2 | komentarai, bet taip pat polemikos ir teologijos veikaluose,
2587 I,B,2 | kultūra, temperamentas, polinkiai, tikėjimas ir t. t.) skaitant
2588 III,A,2 | Vienas iš Biblijos bruožų yra polinkio sisteminti nebuvimas ir,
2589 II,B | pripažįstančios rašytinių tekstų polisemiją. ~Problema nėra paprasta,
2590 I,E,1 | Biblijos naujieną į socialinį politinį kontekstą, teko naudotis
2591 I,E,1 | sąskaita. ~Socialiniai ir politiniai pokyčiai privertė šios prieities
2592 I,B,1 | teismo įstaigose), diskusinį (politiniuose susirinkimuose) ir demonstracinį (
2593 Iža,A | poslinkių, kuriuos ženklino popiežių dokumentai nuo Leono XIII
2594 Iža,A | rugsėjo 30) bei patvirtino Popiežiškosios Biblijos komisijos deklaracija
2595 III,C,4 | kongregacijų. Egzegetai, turintys populiarinimo dovaną, atlieka itin naudingą
2596 IV,C,3 | krikščionių bendruomenės poreikiams. ~Šiandien pamokslo tarnyba
2597 III,C,4 | laikų išsilavinusių žmonių poreikių ir, atsižvelgdami į juos,
2598 I,A,3 | reikšmę šiuolaikine šio posakio prasme. ~Taip aikštėn iškeliami
2599 III,A,2 | neįsivaizduojamą prasmės pilnatvę. Posakius, anksčiau laikytus hiperboliškais,
2600 Iža,A | Galiausiai atsirado teigiamų poslinkių, kuriuos ženklino popiežių
2601 I,B,3 | abstrakčiausias. Pradedama postulatu, kad bet kuri naratyvinė
2602 III,A,3 | Biblijoje yra daug nuorodų bei postūmių, kaip aiškinti temą. Iš
2603 III,D,3 | priesakai ir dalinės teisės potvarkiai. Viskas pateikiama kartu.
2604 IV,C,3 | aspektai bei, kita vertus, poveikis plačiajai publikai reikalauja
2605 Iža,A | kuriuos egzegetus užimti pozicijas, priešingas Bažnyčios tikėjimui
2606 Iža,A | krikščionybei priešingomis pozicijomis. Galiausiai atsirado teigiamų
2607 I,D,3 | mokyklos vienokios ar kitokios pozicijos absoliutinimas bendrų pastangų
2608 Intro | Spiritu jau galėjo daugmaž pozityviai paakinti vaisingai taikyti
2609 II,A,2 | sveikas atsakas į istorinį pozityvizmą ir mėginimą taikyti Biblijos
2610 I,E,2 | lygūs. Norint pagrįsti tokį požiūrį, dažnai nurodoma į Gal 3,
2611 Iža (1)| procedūrų visumą. Sąvoką “požiūris" vartojame kalbėdami apie
2612 II,B,2 | Priešingai paplitusiam požiūriui, tarp šiųdviejų prasmių
2613 IV,C,4 | analogiškus hermeneutinius požiūrius, įvairių krikščioniškųjų
2614 I,A,3 | prieštaravimai ir kitokie požymiai liudija tam tikrų tekstų
2615 IV,A,1 | ir nors nuo jo sukūrimo prabėgo daug amžių, jis tebelieka
2616 IV,C,1 | Per skaitinius “Dievas prabyla į savo tautą” (Romos Mišiolas,
2617 II,A,1 | autonomijos autoriaus atžvilgiu ir pradeda prasmės karjerą. Kita vertus,
2618 I,B,3 | yra ir abstrakčiausias. Pradedama postulatu, kad bet kuri
2619 I,A,3 | etapus: ~Mokslinės operacijos pradedamos jau ilgą laiką praktikuojama
2620 I,C,2 | Būtent šiame pasaulyje pradėta aiškinti Raštą. Vienas seniausių
2621 I,A,1 | sinoptinių evangelijų egzegezėje pradėtas Martino Dibelijaus ir Rudolfo
2622 II,A,1 | horizontą. Aiškintojas turi pradėti dialogą su tikrove, apie
2623 Išva | panašėti į vandens tėkmę, pradingstančią hiperkritinės analizės smėlyje.
2624 I,D,1 | literatūrinius bandymus rekonstruoti pradinį tekstą? ~Naujojo Testamento
2625 IV,B | yra daugiau negu paprastas pradinio teksto perrašymas. Perėjimas
2626 II,B,3 | prasmės galimybėms, kurias pradinis kontekstas buvo palikęs
2627 Intro | laiką, kuriam priklauso praeitis, dabartis ir ateitis. Manau,
2628 II,B,2 | buvę pastoraciškai naudingi praeityje (plg. Divino afflante Spiritu:
2629 Intro | egzegzės būklę šiandien, praėjus šimtui metų nuo Providentissimus
2630 III,B,2 | 7, 2; Tertulijonas. De Praescr., 22). ~Bažnyčios Tėvams,
2631 I,A,3 | Taip galima atsižvelgti į pragmatinę teksto funkciją. ~Tyrinėjamam
2632 I,A,4 | bei tekstų tyrinėjimas pragmatiniu aspektu. ~Kalbant apie sinchroninės
2633 II,A,1 | apie kurią kalba Raštas, prakalbintų šiuolaikinį žmogų, Bultmannas
2634 I,E,1 | pagrįstai išlaisvinančiai praktikai, naujaip aiškina Bibliją,
2635 I,F | išpažinimus, dogmas ir liturgines praktikas, tapusias bažnytinės tradicijos
2636 III,B,2 | daugiau ar mažiau dažnai praktikavo alegorinį metodą. Tačiau
2637 Iža,A | kitokiomis sinchroninio skaitymo praktikomis, kurių, manoma, pakanka,
2638 I,E,1 | bei politiniu požiūriu, praktikuoja Biblijos aiškinimą, orientuotą
2639 I,B,2 | pačiai biblinei tradicijai, praktikuojančiai tokį plėtojimą, ir bažnytinei
2640 IV,A,2 | metodus. ~Aktualizacija, praktikuota jau pačioje Biblijoje, vėliau
2641 I,D,1 | tęstinumo ryšys tarp Jėzaus praktikuoto radikalaus atsižadėjimo
2642 I,C,2 | Įvairių egzegetinių procedūrų, praktikuotų skirtingų judaizmo pakraipų,
2643 Intro | vien žmogiška, turi būti pralaužta. Tad istorinio-kritinio
2644 I,E,1 | orientuojasi į naratyvinius ir pranašavimo tekstus, nušviečiančius
2645 I,E,2 | Neoortodoksinė forma laiko Bibliją pranašinga ir naudinga knyga tiek,
2646 III,A,2 | patvirtinti Senojo Testamento pranašiškąją vertę, tačiau sykiu smarkiai
2647 III,A,1 | amžinuoju paveldu” (Žyd 9, 15). ~Pranašo Natano, pažadėjusio Dovydui “
2648 II,B,3 | pilnatviškesniąją prasmę Iz 7, 14 pranašystei apie almah, kuri pagimdys,
2649 Iža,A | Skaitydamas tam tikras Jeremijo pranašystes, Danielius ilgai ieškojo
2650 III,B,2 | naudojimusi alegorija paprastai pranoksta alegorinį metodą taikiusius
2651 II,B,2 | hiperbolėmis (pavyzdžiui, pranšystė, kur Dievas, kalbėdamas
2652 III,B,2 | kaip pasenusio ar visiškai praradusio reikšmę. Dievas kreipiasi
2653 III,B,3 | turtingoje tradicijoje, prasidedančioje pirmaisiais amžiais Origenu
2654 Iža,A | klausimais kaip Jėzaus nekaltas prasidėjimas bei jo stebuklai ir net
2655 III,A,2 | ir prisikėlimas pastūmėjo prasidėjusią aiškinimo raidą iki kraštutinumo,
2656 I,D | gyvenime (plg. Sir 24, 12) ir prasiskynė kelią per įvairių asmenų,
2657 II,A,2 | apie kurią kalba Raštas, ir prasmingai išreikšti ją dabarties žmogui? ~
2658 II,B,2 | požiūriui, tarp šiųdviejų prasmių nebūtinai esama perskyros.
2659 IV,C,3 | apgailėtinų improvizacijų ar prasto skonio stulbinančių efektų. ~
2660 Intro | Kardinolo Josefo Ratzingerio pratarmė ~Biblijos studijos yra teologijos
2661 III,B,3 | egzegeze užsiimančių moterų, praturtinančių Rašto aiškinimą naujomis
2662 IV,C,4 | vienas kitą papildantys bei praturtinantys. Taip būna, kai skirtingais
2663 IV,B | vienakryptis, bet “abipusio praturtinimo” procesas. Viena vertus,
2664 IV,A,1 | sykiu ir susilpninti, ir praturtinti kiekvienos kartos vertybių
2665 III,B,3 | vaisius bendruomenei, kad praturtintų bendrą tikėjimą. ~Visa biblinė
2666 Iža,A | kitus raštus, savo pačių pražūčiai” (2 Pt 3, 16) ~Taigi problema
2667 I,C,3 | tendencingo aiškinimo su tokiais pražūtingais padariniais kaip antisemitizmas
2668 III,B,3 | pareiga yra Žodžio skelbimas (Presbyterorum Ordinis, 4). Jie būna apdovanoti
2669 I,B | istorinis-kritinis metodas negali reikšti pretenzijų į visišką pakankamumą. Jis
2670 IV,C,3 | privalu pateikti su jam priderama pagarba. ~ ~
2671 II,B,1 | kitaip, prie jo prasmės pridurdamos naujas reikšmes. Šis rašytinių
2672 I,E,2 | istoriniu-kritiniu. Tačiau ji priduria du tyrinėjimo kriterijus. ~
2673 I,D,2 | tuo tarpu antropologinei prieičiai įdomi plati grupė kitokių
2674 I,A,2 | dabarties skaitytojui padaryti prieinamą neretai sunkiai suprantamą
2675 III,C | kad visi jo turtai taptų prieinami ganytojams ir tikintiesiems.
2676 I,D,3 | patirties sritis, kurios nėra prieinamos grynai sąvokiniam mąstymui,
2677 I,B,2 | Kalbant apie naratyvinę prieitį, svarbu skirti analizės
2678 III,A,3 | atitrūksta, kad galėtų žengti į priekį. ~ ~
2679 I,E,1 | nustatyti jos hermeneutines prielaidas, metodus ir suderinamumą
2680 I,B,3 | principais ar pagrindinėmis prielaidomis: ~Imanencijos principas:
2681 Išva | Įsikūnijimo padarinių visiško priėmimo. Amžinasis Žodis įsikūnijo
2682 I,B,2 | nustatyti poveikį, kurį tikėjimo priėmimui daro šventraštinio pasakojimo –
2683 III,C,1 | yra privilegijuota Dievo priemonė Bažnyčiai, kaip Dievo tautai,
2684 III,D,3 | taisyklės, ritualinio švarumo priesakai ir dalinės teisės potvarkiai.
2685 III,A,2 | visiems biblinės teisės priesakams, nuo dabar pažemintų ligi
2686 I,A,1 | Kunigiškojo autoriaus (P: Priesterschrift). Būtent šiuo pastaruoju
2687 I,F | skaitymu, siekdamas pateisinti prietarų, pavyzdžiui, rasistinių,
2688 Iža,A | susiję su krikščionybei priešingomis pozicijomis. Galiausiai
2689 I,A,4 | kūrinys, bet yra turėję ilgą priešistorę, neatskiriamą nuo Izraelio
2690 IV,A,3 | kryptimis, pavyzdžiui, tikėjimui priešišku racionalizmu ar ateistiniu
2691 I,B,3 | pastangos nustatyti santykių (priešpriešos, tapatybės ir t. t..) tarp
2692 IV,A,3 | pavojus negali būti galiojanti prieštara būtinos užduoties vykdymui –
2693 IV,A,3 | bet kurią aktualizaciją, prieštaraujančią evangeliniam teisingumui
2694 I,B,3 | dviejų "priešingų" ir dviejų "prieštaraujančių" terminų (pavyzdžiui, juoda
2695 I,B,2 | Priešingu atveju ji imtų prieštarauti pačiai biblinei tradicijai,
2696 I,A,3 | Pasikartojimai, nesuderinami prieštaravimai ir kitokie požymiai liudija
2697 I,A,4 | tikėjimo ir kartais jam net prieštaravo, buvo tikrai skausminga;
2698 III,A,1 | audringiems protestams bei prieštaroms (Ps 44; Job 10, 1–7; 13,
2699 III,D,4 | kad taps nesutaikomomis priešybėmis. ~Požiūriai iš tiesų skirtingi,
2700 II,B,1 | absoliutus principas dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, gali būti,
2701 I,B,1 | klausimai neturėtų būti priežastis tokios analizės atsisakyti;
2702 Iža,B | žmogiškajai bei dieviškajai prigimčiai. Popiežiškoji Biblijos komisija
2703 I,D | besiskiriančios pačiu šių mokslų prigimties supratimu. Nepaisant to,
2704 I,C,1 | kanonui nusistovėjus; savo prigimtimi jos dažnai yra midrašinės,
2705 III,B,3 | ir ištikimai jam klusni, priima ne žmonių žodį, bet Dievo
2706 Iža,A | iki tol būdavo nesunkiai priimami, skatina kai kuriuos egzegetus
2707 IV,C,2 | bendruomeninis Šventojo Rašto, priimamo kaip Dievo žodis, ilgesnės
2708 III,C,3 | tenkintis vien pasyviai priimamų žinių perteikimu, bet būtina
2709 III,B,2 | argumentuoti remiantis jiems priimtinais tekstais. Todėl hebraica
2710 III,A,2 | buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė
2711 I,A,4 | istorinei-kritinei egzegezei buvo galima prikišti istorizavimo tendenciją,
2712 I,A,3 | funkciją. ~Tyrinėjamam tekstui priklausant tam tikram istoriniam literatūros
2713 III,A | kiekvienu atveju yra skirtingas, priklausantis nuo įvairaus autorių kūrybiškumo.
2714 II,B,2 | paprastai teigiama, jog jis priklausąs ne pačiam Šventajam Raštui,
2715 I,B,1 | ar šių tekstų autoriai priklausė išsilavinusiems visuomenės
2716 Išva | turėjo padaryti savo žodį priklausomą nuo visokiausių tos kalbos
2717 III,A,3 | bendruomenių aiškinimu ir priklausomai nuo jo šie tekstai tapo
2718 III,C,2 | tada iškyla pavojus tapti priklausomiems nuoegzegetinio mokslo, svetimo
2719 I,A,3 | ieškant kiekvieno iš jų priklausomybės skirtingiems šaltiniams.
2720 IV,C,4 | eschatologija, Bažnyčios struktūra, primatas ir kolegialumas, santuoka
2721 III,B | išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs” (Jn
2722 III,B,2 | 4. 33. 8; Origenas. De Princ.,2, 7, 2; Tertulijonas.
2723 IV,C,1 | slėpinį kaip mūsų išganymo principą. Evangelijos tekstą nuolat
2724 III,B,3 | atsiliepti socialiniu lygmeniu. ~Pripažindama įvairias dovanas bei funkcijas,
2725 I,B,1 | demonstracinį (per šventes). ~Pripažindami milžinišką retorikos įtaką
2726 I,D,2 | miesto aplinką, visuomenės pripažintas vertybes (garbė ir negarbė,
2727 III,A,3 | tikėjimo išraiška, randama visų pripažįstamame Šventajame Rašte, turėjo
2728 IV,A,2 | šiuolaikinės sąmonės vis labiau pripažįstamoms vertybėms kaip asmens teisės,
2729 I,A,1 | mokslinėje egzegezėje tebėra pripažįstamos, nors ir yra ginčų objektas. ~
2730 II,B | filosofinių hermeneutikų išvados, pripažįstančios rašytinių tekstų polisemiją. ~
2731 III,A,3 | išlaikyti tęstinumą, sykiu pripažįstant skirtumus. Tad Rašto aiškinimas
2732 III,B,3 | aiškinimo autentiškumą ir prireikus nurodyti, kad toks ar anoks
2733 III | Spiritu: EB, 557). Ji aktyviai prisideda prie metodų plėtotės bei
2734 Intro | plačiai pasklis ir autentiškai prisidės prie pastangų norint labiau
2735 Intro | kaip tiktintieji egzegetai prisiėmę mokslinę ir bažnytinę atsakomybę,
2736 II,B,2 | suprasti pažodžiui, nes "prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau
2737 III,A,2 | mokymu ir ypač jo mirtimi ir prisikėlimu – įvykiais, kurie yra atleidimo
2738 I,C,2 | krikščionims – tikėjimas mirusį, prisikėlusį ir iki šiandien gyvą Viešpatį
2739 II,B,2 | Šiuolaikinė egzegezė negali prisikirti tokiems bandymams tikrosios
2740 II,B,1 | paraidine", prie kurios prisirišę fundamentalistai. Norint
2741 I,F | Evangelijai. ~Pagaliau savo prisirišimu prie sola Scriptura principo
2742 II,B | kiekvienam Šventojo Rašto tekstui priskirdavo kelis prasmės lygmenis.
2743 I,A,3 | raidą. Tradicijos kritika priskiria tekstus tam tikrai tradicijos
2744 I,A,1 | ryžtingiau ginčijo Penkiaknygės priskyrimą Mozei. Ilgą laiką literatūros
2745 IV,A,2 | skaitymo būdą (‘al tiqrey), pritaikant antrąją prasmę (tartey mishma’)
2746 I,E,1 | Vyskupų Taryba) susirinkimas, pritaikęs Vatikano II Susirinkimo
2747 I,C,1 | sudaryti vienu metu patvarią ir pritaikomą, nuoseklią ir skirtingus
2748 IV,B | paviršutiniško naujienos “pritaikymo” ir sinkretinės painiavos (
2749 Intro | Dei Verbum visa tai buvo pritaikyta. Joje pateikta sintezė,
2750 III,A,2 | aiškinimo aspektų, idant būtų pritaikytas naujas aiškinimas. ~Nuo
2751 IV,A | atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir pritaikyti esamoms Dievo tautos sąlygoms.
2752 III,C,4 | publikacijos, būtent tos, kurios pritaikytos įvairioms skaitytojų kategorijoms
2753 III,B,3 | instancija yra Magisteriumas, privalantis garantuoti aiškinimo autentiškumą
2754 I,D,3 | psichoanalitikų, teikia tam tikrų privalumų, objektyviai pagrindžiamų
2755 I,B,3 | leidžia nuspėti šio metodo privalumus ir ribas. Atkreipdama didesnį
2756 Intro | dogmatiškas, Leonas XIII buvo priverstas pasisakyti gana kritiškai,
2757 III,B,3 | žmogiškų išteklių asmenys, priversti pasitikėti vien Dievu ir
2758 I,E,1 | Socialiniai ir politiniai pokyčiai privertė šios prieities šalininkus
2759 III,D,1 | egzegetinių tyrimų raida, privertusi egzegetus vis daugiau dėmesio
2760 III,D,2 | vienintelis locus theologicus, yra privilegijuotas teologinių tyrimų pagrindas.
2761 III,B,3 | mokymas evangelijose rodo, kad privilegijuoti Dievo žodžio klausytojai
2762 I,C,1 | tarnaujanti bendruomenei, privalo prižiūrėti, kad aiškinimas liktų ištikimas
2763 III,D,4 | traktuoti Bibliją kaip dicta probantia, tarnaujančių doktrinos
2764 Iža,A | kurios aiškinimas, visada problemiškas, negalimas be įmantrių techninių
2765 Išva | iškelia aikštėn daug aiškinimo problemos aspektų, kuriuos istorinis-kritinis
2766 I,B,1 | į semitines komponavimo procedūras; trečiąją įkvepia šiuolaikinės
2767 I,C,1 | taikomos įvairios hermeneutinės procedūros, kurių neatsisakyta ir kanonui
2768 Išva | kiek įmanoma vengti tokio profesinio šališkumo ir išlaikyti savo
2769 I,E,2 | patriarchalinės mąstysenos projekcija. Jis yra Tėvas, tačiau sykiu
2770 III,A,1 | leidžia pasigirsti audringiems protestams bei prieštaroms (Ps 44;
2771 I,F | toks traktavimas pasirodo protestantizme kaip apsauga nuo liberalios
2772 I,F | valstijoje. Konservatyvūs protestantizmo egzegetai čia nustatė “penkis
2773 I,B,3 | struktūralizmo" terminas, protėviu galima laikyti šveicarų
2774 I,B,1 | neišvengiamai paklūsta kritinio proto reikalavimams. ~Pastaruoju
2775 II,A,2 | neįmanoma suprasti vien protu. Jų aiškinimą sąlygoja tokios
2776 I,E,1 | tolesnės pastabos yra tik provizorinės. ~Toks aiškinimo būdas orientuojasi
2777 III,D,3 | vaizdingai, paradoksaliai ar net provokuojamai, ir krikščionių santykis
2778 I,C,2 | tolimų tekstų sąsajos, psalmės ir himnai, regėjimai, apreiškimai
2779 II,B,1 | Kalbėdamas apie karalių, psalmininkas vienu metu kalba apie realią
2780 IV,C,1 | bendruomenei melstis, naudojasi Psalmynu. Himnai ir maldos visada
2781 I,D,3 | egzegetų ir psichologų ar psichoanalitikų, teikia tam tikrų privalumų,
2782 I,D,3 | jog nevalia kalbėti apie “psichoanalitinę egzegezę”, tarsi ji egzistuotų
2783 I,D,3 | Ištisi veikalai buvo paskirti psichoanalitiniam biblinių tekstų aiškinimui.
2784 Iža,A | perspektyvą filosofiniu, psichoanalitiniu, sociologiniu, politiniu
2785 I,D,3 | egzegezės ir psichologijos ar psichoanalizės, siekiant geriau suprasti
2786 I,D,3 | nenutraukė tarpusavio dialogo. Psichologiniams tyrimams mūsų laikais į
2787 IV,C,3 | įvairiose šalyse parengta publikacijų, skirtų padėti atsakingiems
2788 IV,C,3 | vertus, poveikis plačiajai publikai reikalauja specialaus pasirengimo,
2789 IV,C,3 | savaitės, žurnalų ir knygų publikavimas ir t. t. ~Svarbus vaidmuo
2790 III,C,4 | skleidimui. Mūsų dienomis publikuojama ne tik spausdintais tekstais,
2791 I,C,3 | pavyzdžių jau yra daug. Tai puikiai liudija Giesmių giesmės
2792 I,E,2 | engiamųjų, taigi ir moterų, pusę; tokia orientacija taikoma
2793 I,D,1 | aplinkos. XX a. pirmoje pusėje Čikagos mokykla tyrė socialinę
2794 I,E,1 | Dievas, privalo stoti vargšų pusėn ir įsitraukti į engiamųjų
2795 III,D,4 | į konfliktą, jei abiejų pusių teisėti požiūrio skirtumai
2796 III,C,1 | patet (plg. Šv. Augustinas. Quaest. in Hept., 2, 73, CSEL 28,
2797 I,A,1 | pavadintu Q pagal vokišką žodį Quelle – šaltinis). Iš esmės abi
2798 III,D | teologijos disciplina, fides querens intelectum, egzegezė artimais
2799 I,C,2 | fariziejiškoji forma, išlikusi rabinizmo tradicijoje, nebuvo vienintelė.
2800 II,B,2 | nuostatų įsake, – naudodamasi rabiniškaisiais metodais ar leisdamasi įkvepiama
2801 IV,A,3 | pavyzdžiui, tikėjimui priešišku racionalizmu ar ateistiniu materializmu. ~
2802 II,A,1 | žmogaus, Bultmannas tariasi radęs atsakymą Heideggerio egzistencialinėje
2803 I,D,1 | tarp Jėzaus praktikuoto radikalaus atsižadėjimo ir krikščionių
2804 I,C,1 | Jėzaus Kristaus, atnešusio radikalią naujybę bei suvereniu autoritetu
2805 III,A,2 | Mk 7, 1–23 ir par.), jo radikalūs reikalavimai kitose srityse (
2806 I,C,2 | tyrimai, sužadinti Kumrano radinių, išryškino žydų pasaulio
2807 III,D,3 | pranašų kaltinimus bei raginimus, išminčių patarimus. Viena
2808 I,F | kitokioms, lygiai tokioms pat “raidiškoms” atmainoms. Baigiantis dvidešimtajam
2809 I,B,3 | tyrimai daugiausia krypsta į raišką ("enonciation") ir intertekstualumą.
2810 Iža,A | Jūs pasisavinote pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems
2811 III,A,3 | Kadangi tikėjimo išraiška, randama visų pripažįstamame Šventajame
2812 IV,C,3 | paprastų žmonių, vargšų rankose; jie gali ją aiškinti bei
2813 I,A,3 | Remdamasi seniausių ir geriausių rankraščių, kaip antai papirusų, senovės
2814 IV,A,3 | tekstais norima pagrįsti rasinę segregaciją, antisemitizmą
2815 I,C,3 | antisemitizmas ar kitokios rasinės diskriminacijos bei milenaristinės
2816 I,F | pateisinti prietarų, pavyzdžiui, rasistinių, paženklintas politines
2817 II,A,1 | ir plėtoja hermeneutinio rato teoriją. Anticipacijos bei
2818 Intro | Kardinolo Josefo Ratzingerio pratarmė ~Biblijos studijos
2819 Intro | šventė ~Kardinolas Josefas Ratzingeris ~
2820 III,A | naudojasi sakytiniais ar rašytiniais šaltiniais – tarp kurių
2821 II,B,1 | parašytas žmogaus žodis. Rašytiniam tekstui būdingas gebėjimas
2822 I,B,2 | istoriniuose kontekstuose reabilituoti bibliniam pasakojimui būdingos
2823 I,B,2 | praktiką bei pastoraciją. Taip reaguojama į įkvėptojo teksto supaprastinimą
2824 I,C,3 | tekstas spinduliuoja ir kelia reakcijas. Jis leidžia nuaidėti kvietimui,
2825 II,B,1 | psalmininkas vienu metu kalba apie realią instituciją ir idealią karalystės,
2826 Intro | Biblinis žodis ateina iš realios praeities. Tačiau jis ateina
2827 I,B,1 | įtikinti. Ji nori būti "realistinė", atsisakydama apsiriboti
2828 Intro | Tada gali atsitikti, kad realus ims atrodyti tiktai žmogiškasis
2829 I,A,1 | kai atsiskyrė nuo Textus receptus. Tuo tarpu literatūros kritikos
2830 III,C,3 | komisija. De Sacra Scriptura recte docenda: EB, 598). Mokant
2831 I,A,1 | Renesanso humanistų bei jų recursus ad fontes laikų, rezultatas.
2832 I,A,1 | orientaciją, kuria jie vadovavosi redaguodami. Ėmus taikyti šį metodą,
2833 I,A,4 | tekstas, o ne jo ankstesnė redakcija. Tačiau diachroniniai tyrimai
2834 I,A,1 | Formgeschichte papildė Redaktionsgeschichte, arba kritinės redagavimo
2835 I,A,1 | visumą, rėmėsi galutinis redaktorius. Analogiškai, siekiant paaiškinti
2836 IV,C,4 | sąjūdžio siela (plg. Unitatis redintegratio, 8). Dėl šios priežasties
2837 III,D,4 | apleidžiamus sisteminėje refleksijoje. Egzegetinės metodologijos
2838 IV,C,1 | II Susirinkimo liturginė reforma stengėsi pasiūlyti katalikams
2839 I,F | Fundamentalistinis traktavimas kyla iš Reformacijos laikais atsiradusio susirūpinimo
2840 I,C,2 | sąsajos, psalmės ir himnai, regėjimai, apreiškimai ir sapnai,
2841 I,D,3 | dramatiškas apokalipsinių regėjimų bei girdėjimų paskatas.
2842 Iža,A | įspūdį. ~Ši tikra ar tiktai regima sumaištis suteikė naujų
2843 Intro | Visa, kas siaurina mūsų regos horizontą ir trukdo matyti
2844 IV,C,2 | kontempliacija. ~Rūpinimasis reguliariai, net kasdien skaityti Šventąjį
2845 III,B,2 | 11). ~Įsitikinę, jog turi reikalą su Dievo knyga taigi su
2846 I,B,2 | Iš naratyvinės egzegezės reikalaujama naujuose istoriniuose kontekstuose
2847 III,D,3 | yra principų ir vertybių, reikalaujančių elgesio, atitinkančio žmogaus
2848 III,C,1 | būdingas visuotinis matmuo, reikalaujantis dėmesingumo kitoms religijoms
2849 III,A,2 | žiniomis ir aiškinimo būdais. Reikalauti iš jų šiuolaikinių mokslinių
2850 III | darbo galimybės sąlygų, reikalavimą. ~Tačiau bet kurį išankstinį
2851 III,A,2 | 23 ir par.), jo radikalūs reikalavimai kitose srityse (Mt 10, 2–
2852 I,E,1 | Bažnyčioje, neišvengiamai reikės nustatyti jos hermeneutines
2853 III,C,4 | garantuoti egzegetiniams tyrimams reikiamą paplitimą. Būtinybė aktualizuoti
2854 I,E,1 | mokymus Lotynų Amerikos reikmėms. Sąjūdis taip pat paplito
2855 I,E,1 | į šiuolaikinio pasaulio reikmes, ir 1968 m. Medeline įvykęs
2856 III,B,3 | koinonia ribose, oficialiai reikšdamas Bažnyčios tikėjimą ir per
2857 I,B,3 | organizacija pagrįsta loginėmis bei reikšminėmis formomis. Analizės užduotis
2858 II,B,1 | kraštutinis, šis atvejis tebėra reikšmingas, nes perspėja vengti perdėm
2859 IV,A,2 | tekstus taip, kad jie taptų reikšmingi tų laikų krikščionių sąlygomis. ~
2860 III,A,1 | laikais (Ps 89, 20–38), ne be reikšmingų pakeitimų, ir yra tęsiama
2861 III,B,2 | patvirtindami, jog kristologiniu reikšmingumu pasižymi visas Šventasis
2862 I,B,3 | figūrų, tai yra teksto reikšminių elementų (veikėjų, laikų
2863 I,B | istorinis-kritinis metodas negali reikšti pretenzijų į visišką pakankamumą.
2864 II,B,2 | Šventajam Raštui, bet jo reiškiamai tikrovei: Adomas – Kristaus
2865 Iža,B | skundus bei lūkesčius, reiškiamus šiuo klausimu, įvertinti
2866 I,F | Bažnyčios mokomąjį vaidmenį. Jis reiškiasi kaip asmeninio aiškinimo
2867 I,B,1 | Biblija nėra vien tiesų reiškimas. Tai naujiena, atliekanti
2868 Intro | tiesą ir pasinaudoti jos reiškimo būdais, teologijai yra naudinga
2869 II,B | susijusius su apreikštąja tiesa, rekomenduojama gyvensena bei siektinu galutiniu
2870 IV,C,2 | Greta individualaus skaitymo rekomenduojamas grupinis skaitymas. Susirinkimo
2871 IV,C,2 | popiežiaus Pijaus XII, ji buvo rekomenduota visiems vyskupijų bei vienuolijų
2872 I,E,2 | pirmajame amžiuje istorinė rekonstrukcija – tos, kuri buvo įprastinė
2873 III,A,2 | 28 ir par.), jo polinkis reliatyvinti ritualinio švarumo priesakus (
2874 I,C,2 | labai įvairiais būdais – yra religija, apibrėžianti tautą ir gyvenimo
2875 I,D,3 | taisykles. Kaip žinoma, religijai visuomet būdingas įtampos
2876 I,D,2 | atsispindinčių kalboje, mene, religijoje, taip pat aprangoje, ornamentuose,
2877 III,C,1 | reikalaujantis dėmesingumo kitoms religijoms bei dabartinio pasaulio
2878 I,F | susilaukia vis daugiau sekėjų religinėse grupėse ir sektose, taip
2879 III,D,2 | reikėtų ypatingą dėmesį skirti religiniam biblinių raštų turiniui. ~
2880 III | literatūriniame, sociokultūriniame, religiniame ir istoriniame kontekste,
2881 I,B,1 | prie apreiškimo kalbos kaip religinio įtikinėjamojo kalbėjimo
2882 I,D,3 | stengtis nepainioti spontaniško religiškumo ir biblinio apreiškimo ir
2883 I,C,1 | remiantis aiškiais tikėjimo rėmais – Biblija kaip visuma. ~
2884 III,B,2 | teologais jie nesvyruodami remdavosi tokiu aiškinimu. ~Pirmiausia
2885 IV,A,3 | visiškai negaliojanti, jei remiamasi teoriniais principais, nesuderinamais
2886 II,A,1 | kyla iš tradicijos, kuria remiamės. Ją sudaro visuma istorinių
2887 IV,A,3 | išvengta, jei aktualizacija remsis teisingu teksto aiškinimu
2888 I,A,1 | sutapimus bei skirtumus, remtasi "dviejų šaltinių" hipoteze,
2889 II,A,2 | siaurus tam tikros filosofijos rėmus. Be to, dėl šią hermeneutiką
2890 I,A,1 | ypač suaktyvėjusio nuo Renesanso humanistų bei jų recursus
2891 III,C,1 | šviesoje. Šios knygos iš tiesų rengė Dievo tautą jo atėjimui (
2892 III,B,2 | būdavo atsisakoma labai retai. Bažnyčios Tėvai naudojimusi
2893 I,B,1 | tyrinėjimų daug dėmesio skiriama retorikai Šventajame Rašte. Galima
2894 I,B,1 | argumentavimo dinamikos ir retorinės strategijos. ~Tačiau retorinė
2895 I,C,2 | suprasti neaiškias vietas arba retus ir tiktai kartą pavartotus
2896 III,D,4 | doktrinos tezėms patvirtinti, rezervuarą. Mūsų dienomis dogminės
2897 Iža,A | tampa keliems specialistams rezervuota sritimi. Jiems kai kas taiko
2898 III,A,1 | poilsyje” (Ps 132, 7-8), rezervuotame tikriems tikintiesiems (
2899 I,B,1 | grynai deskripcinė, tai jos rezultatai neretai atspindi tiktai
2900 I (2) | prieš reikalavo balsavimo rezultatus paskelbti drauge su tekstu.
2901 Intro | prieičių galimybėmis bei ribomis. Atitinkamai dokumento tekste
2902 IV,A,3 | 3. Ribos ~Idant liktų neprieštaringa
2903 III,B,3 | užduotį Kristaus Kūno koinonia ribose, oficialiai reikšdamas Bažnyčios
2904 I,B,1 | retorinė analizė taip pat yra ribota. Jei ji lieka grynai deskripcinė,
2905 III,C,3 | sprendimus. Laikui esant ribotam, derėtų pakaitomis taikyti
2906 III,A,2 | absoliučios vertės tam, kas yra ribotas žmogiškasis pažinimas. ~
2907 I,F | dieviškajam įkvėpimui, užrašytas ribotų galimybių bei išteklių žmogiškųjų
2908 I,A,4 | istorinį-kritinį metodą išryškėja ir jo ribotumai, nes pasitenkinama biblinių
2909 Iža,B | aprašymai ir jų galimybių bei ribotumų apibūdinimai; ~2) tiriami
2910 I,A,1 | laikytinas XVII amžiuje pasirodęs Richardo Simono veikalas, kuriame
2911 II,A | Georgas Gadameris ir Paulas Ricoeuras. Čia neįmanoma apibendrinti
2912 II,A,1 | supratimas. ~Kalbant apie Ricoeuro hermeneutinį mąstymą, pirmiausiai
2913 III,D,4 | Biblijos funkcijų – būti rimtu iššūkiu teologinėms sistemoms
2914 I,C,1 | kanoninę formą (knygą ar knygų rinkinį), bendruomenės priimamą
2915 IV | dokumentų apie savo ištakas rinkinio; ji laiko Bibliją Dievo
2916 I,A,1 | evangelija ir Jėzaus posakių rinkiniu (pavadintu Q pagal vokišką
2917 I,D,2 | visuomenėje, žemdirbystės ritualų įtaką ir t. t. Tekstuose,
2918 Iža,A | brangintinas kaip turtingumo rodiklis, kitiems kelia didžiulės
2919 IV,C,1 | Dievas prabyla į savo tautą” (Romos Mišiolas, 33); todėl Žodžio
2920 II,A | Raštui. Tarp jų paminėtini Rudolfas Bultmannas, Hansas Georgas
2921 I,A,1 | pradėtas Martino Dibelijaus ir Rudolfo Bultmanno. Pastarasis susiejo
2922 III,B,2 | polemikoje su žydais ypač rūpėjo argumentuoti remiantis jiems
2923 III,C,2 | Užsiėmę tiesioginiais tarnybos rūpesčiais vyskupai bei vienuolijų
2924 IV,C,1 | liturgija reikalauja itin rūpestingai skaitinius skelbti bei aiškinti.
2925 I,E | skaitytojų mąstysenos ir jiems rūpimų dalykų. Tam tikriems aspektams
2926 Išva | metodas buvo linkęs ignoruoti. Rūpindamasis tekstų prasme jų pradinėje
2927 IV,C,2 | malda ir kontempliacija. ~Rūpinimasis reguliariai, net kasdien
2928 I,B,3 | pagrįsti metodai bei prieitys rutuliojosi ir kitur. Čia pateiksime
2929 IV,C,3 | įkvepiančios įvairias komentarų rūšis. Katechezės vaisingumas
2930 I,D,1 | suprasti Dekalogą senovės Rytų ir Izraelio socialinio elgesio
2931 I,A,1 | tačiau vėliau kritika vis ryžtingiau ginčijo Penkiaknygės priskyrimą
2932 IV,C,3 | žodžio aiškinimo katechezėje (Sacros. Cons., 35; Direct. catech.
2933 I,A,4 | Jau seniai atsisakyta saistyti metodą su filosofine sistema.
2934 I,E,2 | išlaisvinimo teologijos sąjūdį. Jis remiasi įtarumo hermeneutika:
2935 I,E | teologijos ir feminizmo sąjūdžiai. ~ ~
2936 IV,C,3 | Bažnyčios asociacijoms bei sąjūdžiams, itin akcentuojantiems Biblijos
2937 I,D,1 | nuo gana laisvos genčių sąjungos pereita prie monarchiškai
2938 I,D,2 | Sociologine prieitimi, kaip sakėme, ypač atsižvelgiama į ekonominius
2939 I,B,3 | skaičiaus; diskursu vadinamoje sakinių visumoje esama įvairių lygmenų,
2940 Išva | Kitaip negu kitų religijų sakralinės doktrinos, Biblijos naujiena
2941 III,B,1 | Testamentas liudija pagarbą sakraliniams tekstams, gautiems kaip
2942 IV,C,1 | esmės liturgija ir ypač sakramentinė, kurios viršūnė yra eucharistinis
2943 III,B,3 | diakonams, ypač teikiant sakramentus, dera iškelti aikštėn sakramento
2944 IV,C,2 | epochoje; Origenas paprastai sakydavo homilijas, remdamasis kokiu
2945 IV,C,3 | situacijas: katechezę, pamokslų sakymą ir biblinį apaštalavimą.
2946 IV,C,3 | aktualizacijos bei įkultūrinimo, kaip sakyta anksčiau. Tam būtini tinkami
2947 I,E,1 | indėlį bei ribas. Galima sakyti, jog ji netaiko ypatingo
2948 I,C,2 | apreikštaisiais raštais ir sakytine tradicija, tuo tarpu krikščionims –
2949 III,A | bibliniai tekstai naudojasi sakytiniais ar rašytiniais šaltiniais –
2950 I,F | nėra biblinė, kad ir ką sakytų šio požiūrio šalininkai.
2951 IV,A,1 | siekiama per istorinius sąlygiškumus įžiūrėti esminius naujienos
2952 II,A,2 | vien protu. Jų aiškinimą sąlygoja tokios ypatingos prielaidos
2953 I,B,1 | tris įtikinėjimo veiksnius, sąlygojančius diskurso kokybę, – kalbėtojo
2954 II,B,2 | nušviečiantį senuosius tekstus ir sąlygojantį jų prasmės pokytį. Ypač
2955 III,B,1 | Testamentu”. ~Šį procesą sąlygojo daug veiksnių: tikrumas,
2956 Išva | negvildenant jų atsiradimą sąlygojusių istorinių aplinkybių. ”Diachroniniai”
2957 II,A,1 | teisingo įsisavinimo būtinos sąlygos, akcentavimą. Viena vertus,
2958 IV,A,1 | aplinkybes ir skirtingų epochų sąlygota kalba. Norint atskleisti
2959 III,D,2 | absoliučią vertę istoriškai sąlygotai savo naujienos apraiškai.
2960 I,F | suformuluotas kalba bei stiliumi, sąlygotais vienokios ar kitokios epochos.
2961 III,C,4 | kaip antraeiles detales, sąlygotas tam tikros epochos, ką reikėtų
2962 III,D,3 | buvo “netobulų bei laiko sąlygotų dalykų” (Dei Verbum, 15),
2963 III,D,2 | nuo praeities istorinio sąlygotumo ir perkelti į dabartines
2964 III,D,2 | tiesa laiko net istoriškai sąlygotus žmogiškosios išraiškos aspektus. ~
2965 Išva | nuo visokiausių tos kalbos sąlygotybių. Tikra pagarba įkvėptajam
2966 IV,C,1 | šiandien krikščionys sueina sąlytin su Raštu pirmiausia per
2967 II,A,2 | pajungiama antropologinei sampratai. Filosofija tampa aiškinimo
2968 Intro | modernistinių metodologinių sampratų. ~Dabar šis metodologinis
2969 I,C,2 | šventraštiniuose Pauliaus samprotavimuose. Formų įvairovė (palyginimai,
2970 Iža,A | Biblijos komisijos deklaracija Sancta Mater Ecclesia (1964 balandžio
2971 I,C,1 | gyvenimui tvarkyti. ~James A. Sandersą labiau už galutinę ir fiksuotą
2972 III,C,1 | krauju įsteigus Naująją Sandorą, Pirmosios Sandoros knygos
2973 I,C | kitu nesusijusių tekstų sankaupa, tai vienos ir tos pačios
2974 IV,C,4 | primatas ir kolegialumas, santuoka ir skyrybos, moterų tarnybinė
2975 Iža,A | ilgą laiką laikėsi labai santūriai, nes neretai metodai, kad
2976 I,B,3 | tą, kuri egzistuoja per santykį ir santykyje, ypač taikant
2977 Iža | gyvenimui ir krikščionių santykiams su kitų religijų tikinčiaisiais,
2978 I,B,3 | ypač taikant tai skirtumo santykiui; taigi teksto analizė yra
2979 I,C,2 | regėjimai, apreiškimai ir sapnai, išminties tekstų kompozicijos)
2980 IV,C,4 | biblinės: kanoninių knygų sąrašas, tam tikri hermeneutiniai
2981 I,A,3 | patikrinti vidinį teksto sąryšingumą. Pasikartojimai, nesuderinami
2982 II,B,2 | t. Iš tikrųjų tipologinė sąsaja paprastai remiasi būdu,
2983 Iža,B | aiškinimui būdingų matmenų bei sąsajų su kitomis teologijos disciplinomis
2984 IV,C,3 | skiria Biblijai ir kelia sau trejopą tikslą: pažinti
2985 III,B,1 | tekstų, kuriuos gavo kaip saugotiną ir perduotiną paveldą. Taip
2986 III,B,3 | Dvasios, Dievo žodį ištikimai saugotų, aiškintų ir savo skelbimu
2987 I,B,3 | kalbininkas Ferdinandą de Saussure`ą, šio amžiaus pradžioje
2988 I,B,3 | kurių kiekvienam būdinga sava gramatika. ~Visą teksto
2989 III | autorių, besinaudojusių savaisiais raiškos gebėjimais bei jų
2990 IV,C,2 | remdamasis kokiu nors ištisą savaitę skaitomu Šventojo Rašto
2991 IV,C,3 | konferencijos, Biblijos savaitės, žurnalų ir knygų publikavimas
2992 III,B,3 | Bažnyčios nariams tenka savas vaidmuo aiškinant Šventąjį
2993 Iža,A | Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama (2 Pt 1, 20),
2994 II,A,1 | supratimas visuomet yra platesnis savęs supratimas. ~Kalbant apie
2995 I,D,2 | binomus (patronas – klientas, savininkas – nuomininkas, geradaris –
2996 Išva | šių specializacijų nėra savitikslė. Organizuojant egzegetinio
2997 III,A,2 | veiklos pradžios Jėzus laikėsi savitos asmeninės nuostatos, besiskiriančios
2998 I,B,2 | stengtis taikytis prie jų savitumo. Sinchroninį tekstų traktavimą
2999 I,F | savotišką tikrą intelektinę savižudybę. Jis teikia gyvenimui klaidingo
3000 II,A,1 | ir teikią struktūras bei sąvokas, tinkamiausias Naujojo Testamento
3001 I,D,3 | kurios nėra prieinamos grynai sąvokiniam mąstymui, bet yra vertingos
3002 I,D,2 | šventumo ir pasaulietiškumo sąvokų, tabu, perėjimo iš vienos
3003 Išva | analizei ir t. t.) būdingos savos taisyklės, kurių reikia
3004 I,F | to ir nesako, kviečia į savotišką tikrą intelektinę savižudybę.
3005 IV,A,1 | bibliniams raštams, bet sąžiningą tekstų dabarčiai turimos
3006 IV,C,4 | Šventajai Dvasiai, su meile, sąžiningai ir nuolankiai, apmąstyti
3007 III,B,2 | aiškinti pagal alegorinę schemą, bet sykiu manė, jog kiekvienas
|