111-butie | butin-helen | hept-konse | konst-nesut | nesuv-perdu | perei-schem | schle-tikri | tikro-zymin
bold = Main text
Part, Chapter, Paragraph grey = Comment text
3510 I,B,3 | gramatikos, tai yra tam tikro taisyklių ar struktūrų skaičiaus;
3511 Išva | Amžinasis Žodis įsikūnijo tam tikroje istorijos epochoje, aiškiai
3512 I,B,2 | skaitytojui. Antra vertus, "tikrojo autoriaus" ir "numanomojo
3513 I,B,3 | kiekviena kalba yra tam tikroms taisyklėms paklūstanti ryšių
3514 II,B,2 | prisikirti tokiems bandymams tikrosios aiškinamosios vertės, kad
3515 III,B,1 | sąlygojo daug veiksnių: tikrumas, kad Jėzus – ir su juo apaštalai –
3516 I,F | teikia gyvenimui klaidingo tikrumo, nes nesąmoningai painioja
3517 I,B,2 | t. t.) skaitant tekstą. "Tikruoju skaitytoju" vadinamas bet
3518 III,D,1 | atveju kalbama apie tikėjimo tikrybėmis pagrįstą išankstinį supratimą:
3519 III,D,1 | vadovauti. Tokios tikėjimo tikrybės pasiekia egzegetus ne neapdorotu
3520 IV,A,3 | pasinaudoti savo siauriems tikslams įgyvendinti (taip aktualizuojama
3521 I,D,1 | išsiversti be kiek įmanoma tikslesnio socialinės elgsenos, būdingos
3522 I,B,3 | nuosekli visuma, paklūstanti tiksliems lingvistikos mechanizmams,
3523 II,B,1 | prasmę, susiejus ją vien su tiksliomis istorinėmis aplinkybėmis.
3524 Išva | keliais, vedančiais tolyn nuo tikslios biblinių tekstų prasmės
3525 II,B | pastangos buvo skirtos vienam tikslui – nustatyti tikslią vieno
3526 III,D,4 | 1988, C.I, 2). Didesnio tikslumo dėlei naudinga pridurti,
3527 Intro | mokslininkų, kurie, kaip tiktintieji egzegetai prisiėmę mokslinę
3528 I,B,1 | retorika tokių tekstų analizei tinkamesnė – graikų-lotynų ar semitų?
3529 IV,C,1 | apstesnį, įvairesnį ir tinkamesnį”. Tačiau dabartiniu pavidalu
3530 II,A,1 | struktūras bei sąvokas, tinkamiausias Naujojo Testamento naujienoje
3531 I,B,3 | ir t. t..) tarp elementų tinklą; iš kurio tada susidaro
3532 I,B,2 | kitas vertybes. ~Su tokiais, tipiškai literatūriniais tyrimais
3533 IV,A,2 | ruožtu Bažnyčios Tėvai taikė tipologiją ir alegoriją, norėdami aktualizuoti
3534 I,D,2 | skirtingais elementais, kuriama tipologijos ir “modeliai”, bendri daugeliui
3535 II,B,2 | 21) ir t. t. Iš tikrųjų tipologinė sąsaja paprastai remiasi
3536 III,B,2 | Bažnyčios Tėvai suaudžia tipologines bei alegorines interpretacijas
3537 II,B,2 | dvasinės prasmės aspektų yra tipologinis; paprastai teigiama, jog
3538 IV,C,1 | dažnai siūloma Raštą aiškinti tipologiškai. Tačiau, kaip žinome, tai
3539 I,D,2 | nustatyti žmonių skirtingų tipų jų socialinėje aplinkoje –
3540 IV,A,2 | teksto skaitymo būdą (‘al tiqrey), pritaikant antrąją prasmę (
3541 III | kontekste, taip pat aiškina juos tirdama šaltinius bei atsižvelgdama
3542 I,D,1 | modifikuoti atsižvelgiant į tiriamą tikrovę. ~Pravartu atkreipti
3543 II,B,3 | atrandama tada, kai tekstas tiriamas kitų juo besiremiančių biblinių
3544 Iža,B | ribotumų apibūdinimai; ~2) tiriami kai kurie hermeneutiniai
3545 I,B,3 | Naratyvinis lygmuo. Pasakojime tiriamos transformacijos, stumiančios
3546 I,B | palieka nuošalyje daugelį tiriamų raštų aspektų. Tad nenuostabu,
3547 I,D,1 | sociologijos užduotis yra tirti gyvas visuomenes, tai reikia
3548 IV,C,4 | vienybė turi būti tokia pat tobula, kaip Tėvo ir Sūnaus vienybė (
3549 I,B,3 | teoretikai nesiliauja jį tobulinę. Dabartiniai tyrimai daugiausia
3550 I,A,1 | šiuolaikinės formos yra tobulinimo, ypač suaktyvėjusio nuo
3551 II,B,2 | egzegezė negali prisikirti tokiems bandymams tikrosios aiškinamosios
3552 I,B,2 | jo istorinėje aplinkoje – tokioje, kokią mėginama nustatyti
3553 I,A,3 | istorinis-kritinis metodas apima tokius etapus: ~Mokslinės operacijos
3554 II,B,1 | daugiau ar mažiau numatomą tolesnę jos sklaidą. ~Viena iš šiuolaikinės
3555 I,B,2 | tendencijos atmesti bet kokį tolesnį biblinių pasakojimų turinio
3556 II,B,3 | laikui bėgant, viena vertus, tolesniais dieviškaisiais darbais,
3557 II,B,1 | prasmė nuo pat pradžių atvira tolesniam plėtojimuisi, kylančiam
3558 I,B | literatūrinės analizės metodus. Tolesniuose skirsniuose (C, D, E) glaustai
3559 Intro | paskatinti nukelti žodžius taip toli į praeitį, kad jie nebebus
3560 I,D,1 | sunkumų šiuos metodus taikant tolimos praeities istorinėms sąlygoms.
3561 I,C,2 | pakartotiniai skaitymai, pesher, tolimų tekstų sąsajos, psalmės
3562 Išva | pasuka keliais, vedančiais tolyn nuo tikslios biblinių tekstų
3563 I,E,2 | peržiūrėti. Šis komitetas dviem tomais išleido "The Woman's Bible" (
3564 II,B,1 | bet ir būtina. Jau šv. Tomas Akvinietis yra atkreipęs
3565 III,A,3 | tekstai skleidėsi santykyje su tomis tradicijomis ir kartu veikė
3566 III,A,2 | patiems įvykiams aiškinti ar toms pačioms problemoms apmąstyti.
3567 III,A,2 | žydams autorius parodo, kad Tora kaip apreiškimas pati skelbia
3568 IV,B | Ši įvairovė niekad nėra totalinė. Iš tiesų kiekviena autentiška
3569 I,C,2 | Prieitis per žydų aiškinimo tradicijas ~Senasis Testamentas įgijo
3570 I,A,4 | suvokiama bendrai ir miglotai. Tradicinės egzegezės konfrontacija
3571 IV,A,3 | žydų atžvilgiu. Praeities tragiški įvykiai, priešingai, turėtų
3572 I,B,3 | vertė) figūrai būdinga tokia trajektorija tame apibrėžtame tekste. ~
3573 I,B,3 | b) kiekvienos figūros trajektorijos tekste nustatymas siekiant
3574 I,B,1 | naudojasi klasikinės retorikos traktatais tam tikriems Biblijos, ypač
3575 I,B,2 | savitumo. Sinchroninį tekstų traktavimą būtina papildyti diachroniniu
3576 I,F | tokio fundamentalistinio traktavimo problema yra tai, kad, atsisakant
3577 I,B,2 | Istorinis-kritinis metodas tekstą traktavo kaip "langą", leidžiantį
3578 I,C | nes kiekvienas tekstas jų traktuojamas izoliuotai. Biblija nėra
3579 Intro | praeitį, kad jie nebebus traktuojami kaip aktualūs. Tada gali
3580 I,A,3 | elementų tarpusavio sąveika ir traktuojant jį naujienos, kurią autorius
3581 I,F | išganymą šaltinį perša Biblijos traktuotę, nepripažįstančią jokių
3582 II,A,1 | neišsemiami, kalba, kreipianti į transcendentinę tikrovę ir sykiu žadinanti
3583 I,E,1 | kartais Šventojo Rašto transcendentinio eschatologinio matmens sąskaita. ~
3584 I,B,3 | žyminčias vienos būklės transformaciją į kitą. Kiekvienoje iš šių
3585 I,B,3 | lemiantys būkles ir sukeliantys transformacijas. ~Diskurso lygmuo. Analizę
3586 I,B,3 | lygmuo. Pasakojime tiriamos transformacijos, stumiančios veiksmą nuo
3587 IV,C,2 | kolektyvinė praktika ji paliudyta trečiajame amžiuje, Origeno epochoje;
3588 I,B | humanitariniais mokslais", trečios – su konkrečiomis dabarties
3589 IV,C,3 | skiria Biblijai ir kelia sau trejopą tikslą: pažinti Bibliją,
3590 II,B,3 | susirinkimų mokymas apie Trejybę išreiškia Naujojo Testamento
3591 II,B,3 | pilnatviškesniąją prasmę. Tridento Susirinkimo gimtosios nuodėmės
3592 I,A,1 | Analogiškai, siekiant paaiškinti trijose sinpotinėse evangelijose
3593 IV,C,1 | maisto. Sekmadienio skaitinių trijuose cikluose privilegijuota
3594 Iža,A | pabrėžia, kad mokslinė egzegezė trikdo bei verčia suabejoti daugybe
3595 Iža,A | kantrų mokslinį egzegetinį triūsą būtina pakeisti paprastesnėmis
3596 III,C,4 | išvadas. Priešingai, jis trokšta dar labiau iškelti aikštėn
3597 Išva | kultūrinėje aplinkoje. Kiekvienas, trokštantis jį suprasti, turi nuolankiai
3598 IV,C,2 | ir galima tiktai skatinti troškimą per Šventąjį Raštą geriau
3599 Išva | atlieka nepamainomą užduotį. Troškimas suprasti Bibliją be jos
3600 I,E,1 | Teologams ir egzegetams, troškusiems įkelti Biblijos naujieną
3601 Intro | mūsų regos horizontą ir trukdo matyti bei girdėti toliau
3602 III,C,2 | Galimus specializacijos trūkumus kompensuoja tarpdisciplininės
3603 I,F | daugelis yra ilgą laiką trukusios ir labai skirtingų istorinių
3604 I,A,2 | procesus, neretai sudėtingus ir trukusius ilgą laiką. Įvairiais radimosi
3605 Išva | kuriais klausimais pernelyg trumpą dėstymą, būtų ta, kad biblinė
3606 III,C,4 | akademiniu pasauliu apskritai. ~Trumpalaikės perspektyvos požiūriu naudingiausios
3607 IV,C,2 | Dievo žodis, ilgesnės ar trumpesnės atkarpos skaitymas, virstantis,
3608 III,B,2 | visumą ir daro tai visuomet turėdami pastoracinį bei pedagoginį
3609 I,A,4 | autoriaus kūrinys, bet yra turėję ilgą priešistorę, neatskiriamą
3610 I,E,2 | bendruomenėse. Anais laikais turėjęs vyrauti egalitarizmas. Tačiau
3611 III,B,2 | 22). ~Bažnyčios Tėvams, turėjusiems ypatingą reikšmę formuojantis
3612 I,C,1 | Testamentą" pripažino raštus, turėjusius autoritetą helenistinėje
3613 II,B,2 | 1 Krn 17, 11-14), dabar turimi suprasti pažodžiui, nes "
3614 IV,A,1 | sąžiningą tekstų dabarčiai turimos šviesos paiešką. Biblijos
3615 III,C,1 | žmogiškaisiais žodžiais, turinčiais savo laiko žymę, išreiškia
3616 Intro | liekanti tarp išliekamąją vertę turinčių patristinės teologijos įžvalgų
3617 I,B,2 | liturgijos ir katechezės esminiu turiniu (plg. Ps 78, 3–4; Iš 12,
3618 III,D,2 | religiniam biblinių raštų turiniui. ~Egzegetai gali padėti
3619 II,A,1 | supratimas būtų gilinamas bei turtinamas, net keičiamas bei taisomas
3620 IV,C,1 | stengėsi pasiūlyti katalikams turtingesnio biblinio maisto. Sekmadienio
3621 III,B,3 | tarnybai, pasijunta atsidūrę turtingoje tradicijoje, prasidedančioje
3622 I,B | neįmanoma aprėpti visos turtingos biblinių tekstų įvairovės.
3623 Iža,A | vieniems brangintinas kaip turtingumo rodiklis, kitiems kelia
3624 I,D,1 | gyvenančias be namų, šeimos, turtų? Kalbant apie Jėzaus kvietimą
3625 II,B,2 | pirmvaizdis (plg. Rom 5, 14), tvanas – krikšto pirmvaizdis (1
3626 I,C,1 | taisyklę savo gyvenimui tvarkyti. ~James A. Sandersą labiau
3627 Intro | yra teologijos siela; taip tvirtina Vatikano II Susirinkimas,
3628 Iža,A | Konfliktuojančios interpretacijos, jų tvirtinimu, rodo, jog pajungiant biblinius
3629 II,A,1 | Heideggerio mintimis, jis tvirtino, kad biblinių tekstų egzegezė
3630 II,B,1 | prasmė nebūtinai reikalauja tvirtinti, kad pasakojami faktai iš
3631 III,A,1 | dinastinį paveldėjimą – “tvirtus amžinai” (2 Sam 7, 12–16),
3632 IV,C,1 | turi būti skirta laiko ir tylai, ir maldai. Ši liturgija,
3633 I,D,1 | pirmoje pusėje Čikagos mokykla tyrė socialinę istorinę ankstyvosios
3634 Iža (1)| tikru aspektu orientuotą tyrimą. ~
3635 I,A,3 | pragmatinę teksto funkciją. ~Tyrinėjamam tekstui priklausant tam
3636 I,C | metodo didesniu dėmesiu tyrinėjamų tekstų vidinei vienybei,
3637 I,A,1 | Šį literatūrinių žanrų tyrinėjimą lydėjo kritinis formų studijavimas (
3638 I,A,1 | literatūros kritikos (šaltinių tyrinėjimai), tada prie kritinio formų
3639 I,B | susijusios su tradicijos tyrinėjimais, kitos – su "humanitariniais
3640 III,D,4 | būti atvirai teologiniam tyrinėjimui. Tai skatintų ją kelti tekstams
3641 IV,C,1 | skelbti bei aiškinti. Tad ugdant būsimus liturginio susirinkimo
3642 IV,B | krikščioniškosios kultūros ugdymas, apimantis visus egzistencijos
3643 III,B,2 | teologinį mokymą tikintiesiems ugdyti bei dvasiškai maitinti. ~
3644 III,B,3 | bendruomenės vadovų ir tikėjimo ugdytojų, žodžio tarnautojų pagrindinė
3645 I,E,2 | audringai plėtojosi nuo 1970-ųjų metų, ypač Šiaurės Amerikoje.
3646 IV,C,4 | ekumeninio sąjūdžio siela (plg. Unitatis redintegratio, 8). Dėl šios
3647 IV,C,2 | kunigams ir vienuoliams uoliai skaityti Šventąjį Raštą.
3648 IV,B | niekada negalima laikyti užbaigtu. Kultūroms nepaliaujamai
3649 I,E,2 | tokia padėtis buvo iš dalies uždangstyta Naujojo Testamento raštuose,
3650 Iža,A | patikimesnį, ji paverčia Bibliją uždara knyga, kurios aiškinimas,
3651 III,C,1 | visiems žmonėms, egzegeto užduočiai taip pat būdingas visuotinis
3652 I,E,2 | socialinių sluoksnių ir moters užimamos padėties tyrimais. ~Kalbant
3653 Iža,A | skatina kai kuriuos egzegetus užimti pozicijas, priešingas Bažnyčios
3654 I,E,2 | Siekiama atrasti dabarčiai užmirštą moters vaidmens ankstyvojoje
3655 III,D,4 | tikrovės aspektus, kartais užmirštamus ar apleidžiamus sisteminėje
3656 III,B,3 | vėl iškeliančių aikštėn užmirštus aspektus. ~Kaip minėta anksčiau,
3657 II,A | Hermeneutinė refleksija įgavo naują užmojį paskelbus Friedricho Schleiermacherio,
3658 I,F | tradicijos stadiją (tai, ką užrašė evangelistai) su pradine
3659 III,B,1 | turi tiesą, Dievo norėtą užrašydinti mūsų išganymui (plg. ten
3660 I,F | veikiant dieviškajam įkvėpimui, užrašytas ribotų galimybių bei išteklių
3661 III,B,2 | Naujojo Testamento autorius užrašyti išganymo naujieną (Dei Verbum
3662 III,C,2 | egzegetinio mokslo srityse. Užsiėmę tiesioginiais tarnybos rūpesčiais
3663 III,B,3 | laikais daugėja egzegeze užsiimančių moterų, praturtinančių Rašto
3664 I,B,3 | pasakojančiojo subjekto bei užtekstinės sąsajos neigimo. Biblija
3665 I,B,2 | tekstą. "Tikruoju skaitytoju" vadinamas bet kuris asmuo, kuriam
3666 I,B,3 | struktūrų skaičiaus; diskursu vadinamoje sakinių visumoje esama įvairių
3667 I,B,3 | Semiotinė analizė ~Prie vadinamųjų sinchroninių metodų – tai
3668 I,B,3 | tikslą dažnai naudojamasi vadinamuoju "semiotiniu kvadratu" (carré
3669 IV,A,1 | jis tebelieka pirmutinis vadovas, kuriuo nevalia manipuliuoti.
3670 Iža,A | Šventajam Raštui aiškinti? Vadovaudamasi pastoracine išmintimi, Bažnyčia
3671 III,B,3 | tiesos Dvasios, Dievo tauta, vadovaujama šventojo magisteriumo ir
3672 III,B,3 | Bažnyčia tikisi, kad egzegetai, vadovaujami Raštą įkvėpusios Dvasios
3673 I,F | Biblijos aiškinimą nuo Dvasios vadovaujamos Tradicijos, kuri, palaikydama
3674 III,B,1 | žadinantį jų tikėjimą bei vadovaujantį jų gyvenime, pripažino tam
3675 IV,A,3 | diskriminaciją. Pabrėžtinai būtina, vadovaujantis Vatikano II Susirinkimo
3676 Išva | darbas) ir atsisakydami vadovautis jais savo tyrinėjimuose,
3677 I,A,1 | teologinę orientaciją, kuria jie vadovavosi redaguodami. Ėmus taikyti
3678 III,B,3 | eucharistinės bendruomenės vadovų ir tikėjimo ugdytojų, žodžio
3679 I,E,2 | dėmesingesnis moters orumui ir jos vaidmeniui visuomenėje bei Bažnyčioje,
3680 I,E,2 | dabarčiai užmirštą moters vaidmens ankstyvojoje Bažnyčioje
3681 I,B,3 | veikėjų (actants) atliekamų "vaidmenų"; tai santykiai, lemiantys
3682 III,C,3 | su meile adresuojamo savo vaikams (plg. Dei Verbum, 21), aspektą
3683 III,C,4 | išsilavinusių iki katechizuojamų vaikų, Šventojo Rašto grupelių,
3684 III,B,3 | priklauso tiems, kurie panašūs į vaikus (Mk 10, 14 ir t. t.). ~Lygiai
3685 Iža,A | konstruktyvaus požiūrio vaisiai buvo akivaizdūs. Biblijos
3686 III,C,4 | biblinio teksto savo darbo vaisiais, atkurdamas įkvėptųjų autorių
3687 IV,B | kurioje pasodinta, augti bei vaisiams brandinti naudingus elementus (
3688 IV,B | pirmųjų amžių ir buvo labai vaisingas. Tačiau jo niekada negalima
3689 III,D,4 | bei įžvalgumo. Egzegezė vaisingiausia tada, kai vykdoma gyvo krikščionių
3690 IV,A,2 | kryptimi. ~Patikimiausias ir vaisingiausias aktualizacijos metodas yra
3691 Išva | pakeisti. Norėdamos būti vaisingos, jos pirma turi pripažinti
3692 IV,C,3 | komentarų rūšis. Katechezės vaisingumas priklauso nuo taikomos hermeneutikos
3693 I,D,3 | absoliutinimas bendrų pastangų vaisingumui ne pasitarnauja, bet kenkia. ~
3694 I,D,3 | aukų, draudimų prasmę, vaizdingą Biblijos kalbą, metaforinę
3695 III,D,3 | nes jame dažnai kalbama vaizdingai, paradoksaliai ar net provokuojamai,
3696 I,E,2 | stengtasi geriau suprasti Dievo vaizdinį. Biblijos Dievas nėra patriarchalinės
3697 IV,B | Krikščioniškuose Rytuose ir Vakaruose Biblijos įkultūrinimas vyko
3698 IV,C,1 | maldai. Ši liturgija, ypač Valandų liturgija, padėdama krikščionių
3699 II,B,2 | į kitą lygmenį: Kristus valdo amžinai, tačiau ne žemiškajame
3700 IV,C,4 | Bažnyčios bei vietinių Bažnyčių valdymu. Galiausiai dar kitos yra
3701 IV,B | palenkti Dievo Išganytojo valdžiai” (Ad gentes, 11). ~Kai matyti,
3702 I,E,2 | egzegezė dažnai akcentuoja valdžios Bažnyčioje klausimus, kurie,
3703 IV,A,2 | plėtoti pagal išganomąją Dievo valia Kristuje. ~Aktualizacijos
3704 III,A,2 | Šventajame Rašte išreikštai Dievo valiai (plg. Mt 5, 17; 9,13; Mk
3705 I,F | 1895 m. Niagaroje, Niujorko valstijoje. Konservatyvūs protestantizmo
3706 I,E,1 | Azijoje, tarp Jungtinių Valstijų juodaodžių gyventojų). ~
3707 Išva | neturi teisės panašėti į vandens tėkmę, pradingstančią hiperkritinės
3708 III,B,3 | skelbė:”Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė”(
3709 III,B,3 | kuriuos pasaulis laiko vargdieniais. Jėzus įžvelgė, kad dalykai,
3710 Iža (1)| visumą. Sąvoką “požiūris" vartojame kalbėdami apie tam tikru
3711 II,B,1 | nuo jos šaknų ir atverti vartus nekontroliuojamam subjektyvizmui. ~ ~
3712 Iža,A | tam tikrose srityse tenka varžytis su metodais, pabrėžiančiais
3713 III,B,1 | 1. Kanono susidarymas ~Vedama Šventosios Dvasios ir apšviesta
3714 Išva | žodžiui – jie pasuka keliais, vedančiais tolyn nuo tikslios biblinių
3715 III,B,2 | nepaliaujamai lydinčioje ir vedančioje Šventojo Rašto skaitymą
3716 III,B,1 | Šventasis Raštas nuo tol yra veidrodis, kuriame Bažnyčia gali vis
3717 I,B,2 | kad tekstui būdinga ir "veidrodžio" funkcija ta prasme, kad
3718 I,D,3 | tarp jų ir Bibliją. Ištisi veikalai buvo paskirti psichoanalitiniam
3719 I,A,1 | pasirodęs Richardo Simono veikalas, kuriame jis atkreipė dėmesį
3720 I,A,4 | egzegezės ir biblinės teologijos veikalų atsiradimo. ~Jau seniai
3721 III,B,2 | polemikos ir teologijos veikaluose, kur pagrindinis argumentas
3722 I,C,2 | žodžius. Nuorodų į šiuos veikalus egzegetinėje diskusijoje
3723 III,D,2 | į kitus loci theologici, veikiančius dogmos plėtojimą. ~ ~
3724 I,B,2 | pasakojimo pasaulį",– veikiantį skaitytojo suvokimo būdus
3725 III,B | tiesos pilnatvę, įtaką bei veikimą (Jn 16, 12–13). Panašiai
3726 I,E,1 | priespaudos būklę ir įkvepiančius veiklai, kuria siekiama socialinių
3727 III,A,3 | liturginiame gyvenime ir išorinėje veikloje, jų dvasiniame pasaulyje,
3728 I,B,3 | transformacijos, stumiančios veiksmą nuo pradinės prie galutinės
3729 I,F | istorinio Jėzaus žodžiais ir veiksmais). Kartu fundamentalizmas
3730 I,A,4 | reikia pripažinti, jog toks veiksmas teisėtas, nes Dievo žodį
3731 I,F | papasakota būtojo laiko veiksmažodžiais, ir neskiria būtino dėmesio
3732 I,B,1 | tikra kalbos vartosena yra veiksminga bei pajėgi įtikinti. Ji
3733 II,B,1 | rašytinių tekstų bruožas ypač veiksmingas Dievo žodžiu laikomų biblinių
3734 I,D,1 | normų tyrimai neprisideda veiksmingiau už grynai literatūrinius
3735 I,B,2 | subjektyvaus egzistencinio veiksmingumo nevalia laikyti pakankamu
3736 I,B,2 | dvasinius bei emocinius veiksmus, būtinus, kad įžengtum ir
3737 III,B,3 | taip pat socialinės kaitos veiksniais (Evangelii nuntiandi, 57–
3738 I,B,1 | skiria tris įtikinėjimo veiksnius, sąlygojančius diskurso
3739 I,A,4 | galimybėmis, atsiskleidusiomis vėlesnėmis biblinio apreiškimo ir Bažnyčios
3740 II,A,2 | Biblija yra Dievo žodis visoms vėlesnėms epochoms. Todėl nevalia
3741 III,A,1 | nepakartojamai vieningą daro tai, jog vėlesni bibliniai tekstai dažnai
3742 III | bet kuri yra tradicijos vėlesnio plėtojimosi rezultatas.
3743 Intro | Dievo amžinybę, tačiau veda vėlgi per laiką, kuriam priklauso
3744 III,B,1 | kaip įkvėptąjį Raštą ir kad velykinis slėpinys buvo jo išpildymas,
3745 I,F | tiesos. Fundamentalizmas vengia bet kokio artimo ryšio tarp
3746 I,F | fundamentalizmo punktus”: tai verbalinis Šventojo Rašto neklaidingumas,
3747 IV,B | hebrajišką Biblijos tekstą žodžiu verčiant į aramėjų kalbą (Neh 8,
3748 I,B,2 | skaitytojo suvokimo būdus ir verčiantį jį priimti tas, o ne kitas
3749 III,A,2 | anachronizmas. Egzegetui verčiau derėtų susipažinti su senaisiais
3750 I,D,2 | gavėjas, laisvas žmogus – vergas), neužmirštant šventumo
3751 III,D,3 | moralės srityje (pavyzdžiui, vergovės, skyrybų ar naikinimo karo
3752 III,B,2 | tekstais. Todėl hebraica veritas garbstantis Jeronimas pasirodė
3753 Iža,A | prie Dievo žodžio gyvųjų versmių lengvesnį bei patikimesnį,
3754 IV,C,3 | šaltinį. Pirmiausia skatinama versti Bibliją į įvairias kalbas
3755 I,B | vienokiam ar kitokiam dėmesio vertam aspektui giliau suvokti. ~
3756 Išva | pažeminti egzegetus iki vertėjų rango (ar nesuvokdami, kad
3757 IV,B | įkultūrinimą, biblinių tekstų vertimo, nors tai ir pamatinis etapas,
3758 I,F | antibažnytinis; jis menkai vertina tikėjimo išpažinimus, dogmas
3759 I,A,1 | filosofinėmis pažiūromis, neigiamai vertindavo Bibliją. ~Hermannas Gunkelis
3760 I,D,3 | sąvokiniam mąstymui, bet yra vertingos tiesos klausimui. Dėl šios
3761 I,A,1 | pavidalu, tai yra menkai vertino redaktorių darbą. Dėl šios
3762 I,D,1 | iki Velykų, kaip reikėtų vertinti teoriją apie keliaujančias
3763 I,B,1 | pasiektas gelmes, labai vertintina, nes praturtina kritines
3764 I,A,4 | 4. Įvertinimas ~Kaip vertintume istorinį-kritinį metodą,
3765 IV,C,4 | svarbiu indėliu. Dėmesio vertų rezultatų jau yra. Taikydami
3766 IV,A,2 | vis labiau pripažįstamoms vertybėms kaip asmens teisės, žmogaus
3767 III,B | pažadėtos "Tiesos Dvasios", vesiančios į tiesos pilnatvę, įtaką
3768 III,C,1 | ištarmės išskleidimą: Novum in Vetere latet, et in Novo Vetus
3769 III,C,1 | Vetere latet, et in Novo Vetus patet (plg. Šv. Augustinas.
3770 III,B,3 | Dei Verbum, 23; Paulius VI. Sedula Cura [1971]). Ypač
3771 II,B,3 | atsižvelgiant į jo ryšį su vidine apreiškimo raida. ~Tad čia
3772 I,C | dėmesiu tyrinėjamų tekstų vidinei vienybei, Biblijos aiškinimui
3773 I,A,3 | bei pabaigą ir patikrinti vidinį teksto sąryšingumą. Pasikartojimai,
3774 IV,C,2 | meilę” Šventajam Raštui, vidinio gyvenimo ir apaštališkojo
3775 III,A,1 | Peraiškinimai (relectures) ~Bibliją vidumi nepakartojamai vieningą
3776 I,C,3 | lotyniškųjų vienuolynų aplinkoje viduramžiais arba tokių mistikų kaip
3777 I,D,2 | socialinėje aplinkoje – pavyzdžiui,Viduržemio jūros baseino žmogaus –
3778 III,B,2 | rango, bet mokėjo priskirti vienai ar kitai atskirai paimtai
3779 IV,B | 11). ~Kai matyti, tai ne vienakryptis, bet “abipusio praturtinimo”
3780 III,D,3 | galima atsakyti, jog nė viename bibliniame tekste tokia
3781 I,E,1 | privalo stengtis nebūti vienašališka. Be to, socialinis ir politinis
3782 III,A,3 | aiškinimas turėtų vengti vienašališkumo. ~Šventajam Raštui būdingas
3783 I,A,3 | didelių ir mažų tekstinių vienetų pradžią bei pabaigą ir patikrinti
3784 I,A,3 | jie dalijami į nedidelius vienetus ieškant kiekvieno iš jų
3785 I,B,2 | siūloma daug analizės metodų. Vieni remiasi senovinių naratyvinių
3786 Iža,A | bei prieičių pliuralizmas vieniems brangintinas kaip turtingumo
3787 I,E,2 | labai įvairios. Visas jas vienija bendra tema – moteris ir
3788 I,C,1 | nuoseklią ir skirtingus duomenis vienijančią visumą, pagrindžiančią tikėjimo
3789 III,B,3 | ir meile visada išlieka vieningos su visa Bažnyčia, savo aplinkoje
3790 II,B | mažiau atvirai reiškė prasmės vieningumo tezę, pagal kurią tekstas
3791 III,C,1 | sykiu jie negali jo laikyti vieninteliu galimu. Visi aiškinimo metodai
3792 III,B,3 | laikotarpiais tikintieji nebuvo vienodai gerai susipažinę su Šventojo
3793 Iža,A | prieitimis, pavyzdžiui, vienokiomis ar kitokiomis sinchroninio
3794 III | aiškinti tekstą nesiremiant vienokiu ar kitokiu “išankstiniu
3795 III,C,3 | atveju reikia stengtis nebūti vienpusiškam, tai yra neapsiriboti nei
3796 IV,C,3 | Neabejotinai reikėtų vengti vienpusiško tikintiesiems tenkančių
3797 IV,C,2 | primygtinai siūloma kunigams ir vienuoliams uoliai skaityti Šventąjį
3798 I,C,3 | laikotarpiu, lotyniškųjų vienuolynų aplinkoje viduramžiais arba
3799 I,C | tyrinėjamų tekstų vidinei vienybei, Biblijos aiškinimui nepakanka,
3800 I,C,2 | geriau suprasti neaiškias vietas arba retus ir tiktai kartą
3801 III,B,3 | juos apmąstant. Taip visa vietinė Bažnyčia pagal Izraelio,
3802 IV,B | susiejantis biblinę naujieną su vietinei kultūrai būdingais jausenos,
3803 IV,B | gimtose šalyse. Naujoms vietinėms Bažnyčioms tenka dėti daug
3804 IV,C,4 | visuotinės Bažnyčios bei vietinių Bažnyčių valdymu. Galiausiai
3805 III,B,3 | Tačiau Raštas būdavo pirmoje vietoje visais svarbiais Bažnyčios
3806 III,C,3 | nei Naujojo Testamento vietos, ir, kita vertus, kelių
3807 III,A,2 | aiškinimas. ~Nuo pat savo viešosios veiklos pradžios Jėzus laikėsi
3808 III,A,2 | 8, Jn 1, 1; 20, 28); “jo viešpatavimui nebus galo” (Lk 1, 32–33;
3809 I,C,2 | prisikėlusį ir iki šiandien gyvą Viešpatį Jėzų, Mesiją ir Dievo Sūnų,
3810 IV,C,4 | tikslas buvo nuolatinis Viešpaties rūpestis (Jn 10, 16; 17,
3811 III,A,2 | išreikšti, nes Jėzus tikrai yra “Viešpats” (Ps 110, 1) tiesiogine
3812 I,E,1 | Dievo tautai jos kovų bei vilčių aplinkoje. Taip pabrėžiamas
3813 I,E,1 | palaikyti jį jo kovose bei viltyse. Esamą tikrovę reikia ne
3814 IV,C,2 | trumpesnės atkarpos skaitymas, virstantis, veikiant Dvasiai, apmąstymu,
3815 IV,A,1 | Testamento išpildymą bei viršijimą. Aktualizacija vyksta derėdama
3816 III,A,3 | tikinčiųjų bendruomenės visame gyvenime ir tikėjime. ~Dialogą
3817 I,E,1 | aplinkoje. Taip pabrėžiamas visiškas įkvėptojo teksto aktualumas. ~
3818 III,B | atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu
3819 Išva | neįmanoma pačiam atlikti visokiausio pobūdžio tyrimų, leidžiančių
3820 Išva | savo žodį priklausomą nuo visokiausių tos kalbos sąlygotybių.
3821 Iža,A | tiesioginius atsakymus į visokiausius asmeninius ar su bendruomene
3822 I,B,3 | diskursu vadinamoje sakinių visumoje esama įvairių lygmenų, iš
3823 I,E,1 | praktika, siekianti pertvarkyti visuomenę teisingumu ir meile. Tikėjime
3824 I,E,2 | įprastinė žydų ir graikų-romėnų visuomenėse, ir naujos, atsiradusios
3825 III,C,3 | literatūrinę, istorinę, visuomeninę ir teologinę vertę. Negalima
3826 I,E,1 | teko naudotis įvairiais visuomeninės tikrovės analizės įrankiais.
3827 IV,B | matmenis (maldą, darbą, visuomeninį gyvenimą, papročius, įstatymų
3828 I,E,2 | jis remiasi biblinių laikų visuomenių, jų socialinių sluoksnių
3829 IV,B | savaip yra Dievo nustatytų visuotinių vertybių turėtoja. ~Teologinis
3830 IV,B | nuo Pradžios knygos pasuka visuotinumo kryptimi (Pr 1, 27–28),
3831 III,C,3 | orientuotis į pastoraciją. Tačiau visur privalu garantuoti rimtą
3832 II,B,1 | atitinkančios Dievo planą, viziją; taip tekstas aprėpia daugiau
3833 III,B,3 | kongregacija. Instruction sur la vocation ecclesiale du theologien,
3834 I,A,1 | rinkiniu (pavadintu Q pagal vokišką žodį Quelle – šaltinis).
3835 II,A,1 | Išankstinis supratimas (Vorverständnis) remiasi aiškintojo gyvenimiškuoju
3836 II,B,1 | skirtingą statusą, kurį įgyja vos parašytas žmogaus žodis.
3837 IV,C,2 | Rašto tekstu. Anais laikais vykdavo kasdieniai susirinkimai,
3838 III,B,3 | Bažnyčios Magisteriumui, vykdomam Jėzaus Kristaus vardu” (
3839 III,D,1 | bet ir dėl to, kad buvo vykdomas tarpininkaujant žmonėms,
3840 I,D,3 | tarpdisciplininiai tyrimai, bendrai vykdomi egzegetų ir psichologų ar
3841 I,D,2 | mokyklos), socialinės kontrolės vykdymo būdus, šeimos, namų, giminystės
3842 IV,A,3 | prieštara būtinos užduoties vykdymui – užduoties perteikti Biblijos
3843 IV,C,1 | visų pastangomis Bažnyčia vykdys jai patikėtąją misiją “nuo
3844 I,E,1 | Susirinkimas, pareiškęs norą vykdyti aggiornamento bei Bažnyčios
3845 IV,A,1 | viršijimą. Aktualizacija vyksta derėdama su tokia dinamiška
3846 I,F | Amerikos Biblijos kongresu, vykusiu 1895 m. Niagaroje, Niujorko
3847 IV,C,4 | Kristumi, kaip šakelių ir vynmedžio (Jn 15, 4–5), kūno narių
3848 III,C,3 | kad egzegezės mokytų ir vyrai, ir moterys. Fakultetuose
3849 I,E,2 | išlaisvinimas ir lygių su vyrais teisių iškovojimas. ~Paminėtinos
3850 I,E,2 | bendruomenėse. Anais laikais turėjęs vyrauti egalitarizmas. Tačiau tokia
3851 III,C,2 | vyskupai bei vienuolijų vyresnieji dažnai nelinkę pakankamai
3852 IV,C,2 | buvo rekomenduota visiems vyskupijų bei vienuolijų dvasininkams (
3853 I,A,1 | mokslinė disciplina galėjo imti vystytis tiktai nuo 1800 metų, kai
3854 II,A | Friedricho Schleiermacherio, Wilhelmo Dilthey'aus ir ypač Martino
3855 I,E,2 | dviem tomais išleido "The Woman's Bible" (New York, 1885,
3856 IV,C,2 | krikščionių (Origenas. Hom. Gen. X, 1) ~Lectio divina, ypač
3857 I,A,1 | kritikos pradžia laikytinas XVII amžiuje pasirodęs Richardo
3858 I,A,1 | priskiriama viso teksto autoryste. XVIII amžiuje Jean Austruc'as
3859 I,E,2 | The Woman's Bible" (New York, 1885, 1898). Ši pakraipa,
3860 IV,C,3 | Biblijos pažinimą. Jų labai ypatingi aspektai bei, kita vertus,
3861 I,D,2 | prieitimi, kaip ir kitomis ypatingomis prieitimis, irgi neįmanoma
3862 II,A,2 | aiškinimą sąlygoja tokios ypatingos prielaidos kaip bažnytinėje
3863 III,A | pamatines žmogaus patirtis ar ypatingus Izraelio istorijos įvykius,
3864 III,D | tarpusavio pagarbos viena kitų ypatybėms. ~ ~
3865 I,D | biblinius tekstus, psichologines ypatybes. Dėl šios priežasties humanitariniai
3866 II,A,1 | įmanoma tik per atitikimą (Zugehörigkeit), tai yra per pamatinę aiškintojo
3867 III,A,2 | suverenus Jėzaus laisvumas Šabo laikymosi atžvilgiu (Mk
3868 IV,C,4 | vienybę su Kristumi, kaip šakelių ir vynmedžio (Jn 15, 4–5),
3869 I,F | šių tiesų pateikimo būdas šaknijasi ideologijoje, kuri nėra
3870 I,F | ir ką sakytų šio požiūrio šalininkai. Juk jis reikalauja nesvyruojant
3871 I,E,1 | privertė šios prieities šalininkus kelti naujus klausimus ir
3872 IV,B | formą ta, kuri atitinktų jų šalių kultūrą. ~ ~
3873 I,E,2 | egzegezei, jei ji užima šališką poziciją, gresia pavojus
3874 I,E,1 | toks aiškinimas gali būti šališkas, neatsižvelgiantis į kitus
3875 Išva | vengti tokio profesinio šališkumo ir išlaikyti savo kaip teologinės
3876 I,A | kalba”, visos dalys bei visi šaltiniai buvo sukurti žmogiškųjų
3877 I,A,3 | priklausomybės skirtingiems šaltiniams. Žanro kritika siekiama
3878 IV,C,2 | apaštališkojo vaisingumo šaltiniui (EB, 591 ir 567), taip pat
3879 I,B,1 | įtikinėjamojo kalbėjimo šerdies ir nustatyti jos poveikį
3880 III,A,2 | pagrindinė apaštališkojo skelbimo šerdis (1 Kor 15, 11). ~Kaip visada,
3881 III,D,2 | istorines sąlygas. Pagrindus šiai operacijai deda egzegetas,
3882 Iža,A | įkvėpimu besivadovaujantis bei šiam įkvėpimui maitinti skirtas
3883 I,B,2 | besiklausiusiais adresatais ir baigiant šiandieniais skaitytojais ar klausytojais. "
3884 I,B,2 | metodu – prie teksto reikšmės šiandieniam skaitytojui. Antra vertus, "
3885 III,C,4 | būti padaryti suprantami šiandieniams žmonėms, antraip jie bus
3886 II,A,1 | idant jie būtų suprantami šiandienio žmogaus, Bultmannas tariasi
3887 IV,C,3 | pasirodyti kaip kreipimasis į šiandienius krikščionis. ~Analogiškos
3888 I,E,2 | nuo 1970-ųjų metų, ypač Šiaurės Amerikoje. Tiksliai kalbant,
3889 I,C,2 | surenkantį bendruomenę. Šiedu atsparos taškai teikia Raštui
3890 III,A,2 | Sūnaus, išaukštinimas suteikė šiems tekstams anksčiau neįsivaizduojamą
3891 Intro | būklę šiandien, praėjus šimtui metų nuo Providentissimus
3892 III,B,3 | Dievo žodis jiems sako jų širdyje jiems klausantis Raštų bei
3893 III,B,3 | krikščionims individuliai, kad jų širdys “degtų” (plg. Lk 24, 32),
3894 II,B,2 | paplitusiam požiūriui, tarp šiųdviejų prasmių nebūtinai esama
3895 II,A,1 | kalba Raštas, prakalbintų šiuolaikinį žmogų, Bultmannas akcentavo
3896 III,D,4 | teologijos komisija priminė šiuolaikiniais laikais kilusį konfliktą
3897 I,E,1 | pastoracinę veiklą orientuoti į šiuolaikinio pasaulio reikmes, ir 1968
3898 Iža,A | aiškinimo problema nėra šiuolaikinis išradimas, kaip kartais
3899 Intro | nepakartojamybėje ir visada gyvo Žodžio, šiuolaikiško visais amžiais, amžinybėje.
3900 II,A,2 | reiškia iš pradžių priimti šiuose įvykiuose slypinčią prasmę,
3901 III,A,2 | parengti Jėzaus Kristaus šlovei išreikšti, nes Jėzus tikrai
3902 I,D,2 | ornamentuose, šventėse, šokiuose, mituose, legendose ir visa
3903 Išva | tikslo ir vengti energijos švaistymo. Katalikiškoji egzegezė
3904 I,B,3 | protėviu galima laikyti šveicarų kalbininkas Ferdinandą de
3905 I,E,2 | yra Tėvas, tačiau sykiu švelnumo ir motiniškos meilės Dievas. ~
3906 III,B,2 | vieta yra bažnyčia, kai švenčiama liturgija. Todėl aiškinimas
3907 IV,A,1 | jis klausosi jo su meile, šventai jį saugo bei ištikimai aiškina” (
3908 III,B,1 | žydų tautos. Jis juos laiko šventaisiais Raštais ( plg. Rom 1, 2),
3909 II,B,3 | apie Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią pilnatviškesniąją
3910 IV,C,4 | ir gyvenimas pasidarytų šventas; šie du dalykai, kartu su
3911 Intro | naujai stengtis suprasti šventąsias knygas. Istorinio-kritinio
3912 Intro | m. Šv. Mato Evangelisto šventė ~Kardinolas Josefas Ratzingeris ~
3913 I,B,1 | susirinkimuose) ir demonstracinį (per šventes). ~Pripažindami milžinišką
3914 I,D,2 | aprangoje, ornamentuose, šventėse, šokiuose, mituose, legendose
3915 III,B,3 | visiems laikams perduoto šventiesiems (plg. Jud 3), teisingai
3916 IV,C,1 | sekmadienio Eucharistijos šventimą. Iš esmės liturgija ir
3917 IV,C,1 | viršūnė yra eucharistinis šventimas, tobuliausiai aktualizuoja
3918 I,B,2 | dažnai formuluojamų ne šventraštinėmis kategorijomis ir kalba.
3919 I,B,2 | tikėjimo priėmimui daro šventraštinio pasakojimo – taigi ir liudijimo –
3920 I,C,2 | pavyzdžiui, kai kuriuose šventraštiniuose Pauliaus samprotavimuose.
3921 III,B,3 | tikėjimo Kristų dvasia švęsdami Eucharistiją, atpažįsta
3922 III,B,3 | Per tokį tikėjimo jutimą, žadinamą ir palaikomą tiesos Dvasios,
3923 III,C,4 | priemonės ir literatūros žanrai turėtų būti padaryti suprantami
3924 I,A,3 | skirtingiems šaltiniams. Žanro kritika siekiama nustatyti
3925 I,D,2 | padėtį izraelitų visuomenėje, žemdirbystės ritualų įtaką ir t. t. Tekstuose,
3926 Intro | keletą gairių egzegetiniame žemėlapyje. Laikotarpiu, kai liberalizmas
3927 II,B,2 | valdo amžinai, tačiau ne žemiškajame Dovydo soste (plg. taip
3928 III,A,2 | 26), mirtis perkeitė vien žemiškąjį karališkųjų psalmių ir mesijinių
3929 I,E,1 | labiau akcentuoti imta žemiškoji eschatologija, kartais Šventojo
3930 II,A,1 | bei išankstinės sampratos, ženklinančios mūsų supratimą, kyla iš
3931 Iža,A | teigiamų poslinkių, kuriuos ženklino popiežių dokumentai nuo
3932 III,B,3 | evangelizacijos bei dialogo židiniais, taip pat socialinės kaitos
3933 III,B,3 | 5–6) tampa bendruomene, žinančia, jog jai kalba Dievas (plg.
3934 III,B,3 | kaip dabar, egzegetai, savo žinias skiriantys Bažnyčios tarnybai,
3935 IV,C,3 | 11, 25). ~Vis didėjantis žiniasklaidos – spaudos, radijo, televizijos –
3936 III,C,1 | padėtų suvokti biblinės žinios aktualumą ir leistų jai
3937 Intro | aiškinimo klausimais ir žino, jog, vykdydami šią užduotį,
3938 III,B | Pirmieji Jėzaus mokiniai žinojo nesą pajėgūs išsyk visais
3939 IV,C,1 | tipologiškai. Tačiau, kaip žinome, tai nėra vienintelis galimas
3940 I,D,1 | organizacijos formos Izraeliui buvo žinomos per jo istoriją. Ar akefalinės
3941 I,D,1 | suteikia daug teigiamų aspektų. Žinoti sociologinius duomenis,
3942 I,A,1 | Formgeschichte dažnai būdavo žiūrima labai atsargiai. Nepaisant
3943 I,C,1 | Buvo pasiūlyti du skirtingi žiūros taškai: ~Brevard S. Childsas
3944 III,C,1 | pobūdį. Mat abu Testamentai žmogiškaisiais žodžiais, turinčiais savo
3945 II,B,3 | autorius gali pastūmėti žmogiškąjį autorių pasirinkti tokią
3946 II,B,1 | tiesiogiai išreiškė įkvėpti žmogiškieji autoriai. Būdama įkvėpimo
3947 Išva | kuriuos Dievas apsireiškia žmogiškojoje istorijoje, rašytinis liudijimas.
3948 III,B,3 | Bejėgiai bei neturintys žmogiškų išteklių asmenys, priversti
3949 I,F | ryšio tarp dieviškumo ir žmogiškumo santykyje su Dievu. Jis
3950 I,B,3 | adresuojamas per tarpininkus – žmogiškuosius autorius. Semiotinė prieitis
3951 I,D,3 | Dievo tikrovė susitinka su žmogumi. ~Dialogas tarp egzegezės
3952 IV,B | kad galėtų pasiekti visus žmones jų gyvenamoje kultūrinėje
3953 II,B,2 | Izraelio istorijon visos žmonijos labui viršūne. ~Dvasinis
3954 II,B,1 | Abu aspektai priklauso žodinei prasmei, nes abu pateikiami
3955 I,F | vienos smulkmenos. Toks “žodinis aiškinimas” reiškia tiesioginį
3956 III,D,2 | žmogiškųjų autorių kūriniuose. Žodžiai ir mintys yra kartu ir Dievo,
3957 IV,C,3 | dėmesį skirti ir pranašų žodžiams, išminties mokymui ir didžiosioms
3958 IV,C,3 | konferencijos, Biblijos savaitės, žurnalų ir knygų publikavimas ir
3959 I,B,1 | retorika" remiasi bendresniu žvalgos tašku ir nenori būti vien
3960 Iža,A | laikančių jį nepakankamu žvelgiant iš tikėjimo perspektyvos.
3961 I,A,1 | koks jis yra dabar, derėtų žvilgterėti į jo istoriją. Kai kurie
3962 IV,A,3 | pagal Naująjį Testamentą žydai lieka Dievo “numylėtiniais”,
3963 III,B,2 | hebrajiškąja Biblija, polemikoje su žydais ypač rūpėjo argumentuoti
3964 IV,B | įkultūrinimo dinamikos, nes į žydišką-graikišką kultūrą perkelia palestiniškąja
3965 I,A,4 | Bažnyčios istorijos. Anksčiau žydiškajam ar krikščioniškajam Biblijos
3966 III,B,2 | Apologetikoje, nukreiptoje prieš žydus, arba dogminiuose ginčuose
3967 III,A | įvairovė. Ši sąvoka gali žymėti tai, kaip Biblija aiškina
3968 I,B,3 | susietas skirtingas stadijas, žyminčias vienos būklės transformaciją
|