1. Teologija ir biblinių tekstų išankstinis supratimas

Artindamiesi prie biblinių tekstų, egzegetai neišvengiamai turi išankstinį supratimą. Katalikų egzegezės atveju kalbama apie tikėjimo tikrybėmis pagrįstą išankstinį supratimą: Biblija yra tekstas, įkvėptas Dievo ir patikėtas Bažnyčiai tikėjimui žadinti bei krikščioniškajam gyvenimui vadovauti. Tokios tikėjimo tikrybės pasiekia egzegetus ne neapdorotu pavidalu, bet teologinės refleksijos bažnytinėje bendruomenėje išplėtota forma. Tad egzegetai savo tyrimuose veikiami dogminės refleksijos apie Šventojo Rašo įkvėptumą bei jo vaidmenį Bažnyčios gyvenime.

Tačiau egzegetų darbas su įkvėptaisiais tekstais įgalina juos įgyti patirties, į kurią privalu atsižvelgti dogminės teologijos specialistams, norintiems kompetentingai išskleisti Šventojo Rašo įkvėpimo ir bažnytinio Biblijos aiškinimo teologiją. Egzegezė ypač leidžia gyviau ir tiksliau suvokti biblinio įkvėpimo istorinį pobūdį. Ji parodo, jog įkvėpimo procesas yra istorinis ne vien dėl to, kad vyko Izraelio ir ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, bet ir dėl to, kad buvo vykdomas tarpininkaujant žmonėms, paženklintiems savo epochų ir aktyviai dalyvavusiems, vadovaujant Dvasiai, Dievo tautos gyvenime.

Be to, teologijos teiginį apie artimą ryšį tarp įkvėptojo Rašto ir Bažnyčios Tradicijos patvirtina ir patikslina egzegetinių tyrimų raida, privertusi egzegetus vis daugiau dėmesio skirti įtakai, tekstams padarytai gyvenimo aplinkos, kurioje jie susiformavo (Sitz im Leben).