|
2. Metodai
Remiantis šiais principais, galima taikyti įvairius
aktualizacijos metodus.
Aktualizacija, praktikuota jau pačioje Biblijoje, vėliau buvo
tęsiama žydų tradicijoje metodais, taikytais targumuose ir
midrašuose: ieškant paralelinių vietų (gezerah shawah),
modifikuojant teksto skaitymo būdą (‘al tiqrey), pritaikant
antrąją prasmę (tartey mishma’) ir t. t.
Savo ruožtu Bažnyčios Tėvai taikė tipologiją
ir alegoriją, norėdami aktualizuoti biblinius tekstus taip, kad jie
taptų reikšmingi tų laikų krikščionių
sąlygomis.
Mūsų epochoje aktualizacija turėtų atsižvelgti
į mąstysenos raidą bei aiškinimo metodų
pažangą.
Aktualizacija suponuoja teisingą teksto egzegezę,
nustatančią žodinę prasmę. Jei skaitytojas,
aktualizuojantis tekstą, neturi egzegetinio išsilavinimo, jis
turėtų pasitelkti gerus skaitymo vadovus, įgalinančius
aiškinti teisinga kryptimi.
Patikimiausias ir vaisingiausias aktualizacijos metodas yra Rašto
aiškinimas pačiu Raštu, ypač Senojo Testamento tekstų,
peraiškintų pačiame Senajame Testamente (pavyzdžiui, mana Iš
16 ir Išm 16, 20–29), ar/ir Naujajame Testamente (Jn 6), atveju.
Biblinio teksto aktualizacija krikščionio gyvenime negali būti
teisinga be ryšio su Kristaus ir Bažnyčios slėpiniais.
Pavyzdžiui, nebūtų normalu krikščioniui kaip kovos
už išsilaisvinimą modelius siūlyti vien Senojo Testamento
epizodus (Išėjimo knyga, 1 ir 2 Makabiejų knygos).
Remdamiesi filosofinėmis hermeneutikomis, hermeneutinį
procesą suskirstytume į tris etapus: 1) Dievo žodžio
klausomasi esamoje situacijoje; 2) išryškinami esamos situacijos
aspektai, biblinio teksto iškeliami aikštėn ar kvestionuojami;
3) iš biblinio teksto prasmės pilnatvės atrenkami elementai,
tinkami esamą situaciją vaisingai plėtoti pagal
išganomąją Dievo valia Kristuje.
Aktualizacijos dėka Biblija atsako į daugybę dabarties
problemų, susijusių, pavyzdžiui, su tarnybų klausimu,
bendruomeniniu Bažnyčios matmeniu, pirmenybės teikimu
vargšams, išlaisvinimo teologija, moters padėtimi. Aktualizacija
gali būti dėmesinga tokioms šiuolaikinės sąmonės
vis labiau pripažįstamoms vertybėms kaip asmens teisės,
žmogaus gyvybės apsauga, gamtosauga, visuotinės taikos siekimas.
|