3. Ribos

Idant liktų neprieštaringa Biblijoje išreikštai išganomajai tiesai, aktualizacija turi paisyti tam tikras ribas ir vengti galimų nukrypimų.

Nors bet kuris Biblijos aiškinimas neišvengiamai selektyvus, atmestinas tendencingas aiškinimas, tai yra toks, kai, užuot buvus nuolankiam teksto atžvilgiu, norima juo pasinaudoti savo siauriems tikslams įgyvendinti (taip aktualizuojama sektose, pavyzdžiui, Jehovos liudytojų).

Aktualizacija pasidaro visiškai negaliojanti, jei remiamasi teoriniais principais, nesuderinamais su pamatinėmis Biblijos teksto kryptimis, pavyzdžiui, tikėjimui priešišku racionalizmu ar ateistiniu materializmu.

Akivaizdu, jog taip pat reikia atmesti bet kurią aktualizaciją, prieštaraujančią evangeliniam teisingumui ir meilei, pavyzdžiui, aktualizacijas, kai bibliniais tekstais norima pagrįsti rasinę segregaciją, antisemitizmą ir vyrų ar moterų diskriminaciją. Pabrėžtinai būtina, vadovaujantis Vatikano II Susirinkimo dvasia (Nostra Aetate, 4), visiškai vengti aktualizuoti tam tikrus Naujojo Testamento tekstus būdu, galinčiu kelti ar stiprinti nepalankumą žydų atžvilgiu. Praeities tragiški įvykiai, priešingai, turėtų nepaliaujamai priminti, jog pagal Naująjį Testamentą žydai lieka Dievo “numylėtiniais”, nes “Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami” (Rom 11, 28–29).

Nukrypimų bus išvengta, jei aktualizacija remsis teisingu teksto aiškinimu ir bus vykdoma gyvosios Tradicijos tėkmėje vadovaujant bažnytiniam Magisteriumui.

Bet kuriuo atveju nukrypimo pavojus negali būti galiojanti prieštara būtinos užduoties vykdymui – užduoties perteikti Biblijos naujieną taip, kad ji pasiektų mūsų kartos žmonių ausis bei širdis.