Chapter,  Paragraph, Number

 1 Prat, 0,1|          baigiamųjų žodžių dvasia: „Dievo tauta, eidama pirmyn per
 2 Prat, 0,3|  aplinkybėmis raginame ganytojus ir Dievo tautą labiau įsigilinti
 3 Prat, 0,3|       paaiškinti tikėjimo šviesoje. Dievo tautos tikintiesiems teko
 4 Prat, 0,3|   technologijas žmonijos gerovės ir Dievo plano pasauliui įgyvendinimo
 5 II, 0,6  |          asmens. Jis yra kūnu tapęs Dievo žodis ir neregimojo Dievo
 6 II, 0,6  |           Dievo žodis ir neregimojo Dievo atvaizdas. Jame ir per jį
 7 II, 0,6  |         žmonijai dovanojamas paties Dievo gyvenimas. „Jo neregimosios
 8 II, 0,6  |     atpirkėjas. Toks meilės kupinas Dievo savęs apreiškimas, lydimas
 9 II, 0,6  |         tarp žmonių skleidžiasi šio Dievo savęs dovanojimo Kristuje
10 II, 0,6  |     istorija skirta tapti savotišku Dievo žodžiu, ir žmogaus pašaukimas
11 II, 0,6  |   išgyvenant šį nuolatinį ir beribį Dievo sutaikomosios meilės dovanojimą.
12 II, B,8  |           II Susirinkimas pabrėžė: „Dievo tauta ir žmonija, kuriai
13 II, B,8  |          labiausiai žmogiška” (15). Dievo žodio skelbėjai privalo
14 II, B,8  |            joms pažinti bei priimti Dievo žodį (16). Todėl Bažnyčia
15 II, B,8  |             laiko jas priemonėmis, „Dievo Apvaizdai padedant, sumanytomis”
16 II, C,9  | komunikavimo priemones ir vaidmenį, Dievo Apvaizdos plane tenkantį
17 II, D,10 |         Bažnyčioje remiasi tuo, kad Dievo žodis save dovanoja. ~  ~
18 Pab, 0,22|             komunikavimo priemones „Dievo dovanomis”, pagal Apvaizdos
19 Pab, 0,22| padedančiomis jiems bendradarbiauti Dievo numatytame išganymo plane” (33).