I. VISUOMENĖS KOMUNIKAVIMO APLINKA
 

A. Kultūrinė ir visuomeninė aplinka

4. Šiandienė pervarta visuomenės komunikavimo srityje nėra vien technologinė revoliucija, bet apima ir elementų, kuriais žmogus suvokia aplinkinį pasaulį ir patikrina bei išreiškia tai, ką suvokia, esminį pokytį. Nuolatinė galimybė disponuoti vaizdais bei idėjomis, jų greitas perdavimas net iš žemyno į žemyną turi gilių padarinių – teigiamų ir neigiamų – asmenų psichologiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, visuomenių struktūrai ir funkcionavimui, tarpkultūriniam komunikavimui ir vertybių, pasaulėžiūrų, ideologijų ir religinių įsitikinimų suvokimui bei perdavimui. Pervarta komunikavimo srityje veikia net vaizdinius apie Bažnyčią ir daro nemažą įtaką pačioms jos struktūroms bei funkcionavimo būdams.

Visa tai turi rimtų pastoracinių implikacijų. Visuomenės komunikavimo priemones galima naudoti Evangelijai skelbti arba jai nutildyti žmonių širdyse. Visuomenės komunikavimo priemonės, vis labiau įaugdamos į kasdienį žmonių gyvenimą, veikia žmonių gyvenimo prasmės suvokimą.

Iš tiesų visuomenės komunikavimo priemonės pajėgios nustatyti ne tik mąstymo būdą, bet ir turinį. Daugeliui tikrovė yra tai, ką kaip tokią apibrėžia visuomenės komunikavimo priemonės; tai, ko jos atvirai nepripažįsta, atrodo nereikšminga. Tad visuomenės komunikavimo priemonių ignoruojamus individus ir grupes galima de facto apgaubti tyla; taip galima pritildyti net Evangelijos balsą, nors visiškai jo užgniaužti nepavyktų.

Todėl svarbu, kad krikščionys pajėgtų pateikti informaciją „naujienas kuriantiesiems”, taip leisdami prabilti bebalsiams.

Visuomenės komunikavimo priemonių galia sutvirtinti arba sugriauti tradicinius atramos taškus religijos, kultūros ir šeimos srityse verčia pabrėžti nemažėjančią šių Susirinkimo žodžių svarbą: „Norint šiomis priemonėmis tinkamai naudotis, būtina, kad visi, kurie jomis naudojasi, žinotų moralinės tvarkos nuostatas ir sąžiningai taikytų jas šioje srityje” (⁷).