B. Politinė ir ekonominė aplinka

5. Tautų ekonominės struktūros neatskiriamai susijusios su šiuolaikinėmis komunikavimo sistemomis. Nacionalinės investicijos į našią komunikavimo infrastruktūrą daugelio laikomos būtina ekonominės bei politinės plėtros sąlyga, ir didėjantys tokių investicijų kaštai buvo vienas iš reikšmingų veiksnių, paskatinusių ne vieną šalį imtis rinkos konkurencijos didinimo politikos. Dėl šios ir kitų priežasčių viešųjų telekomunikacijos bei garso transliavimo sistemų atžvilgiu daugeliu atvejų buvo taikoma dereguliavimo bei privatizavimo politika.

Kaip viešosiomis sistemomis galima piktnaudžiauti turint tikslą manipuliuoti ideologija bei politika, taip ir nereguliuojama komercializacija ir privatizacija transliavimo srityje gali turėti rimtų padarinių. Praktikoje – ir dažnai oficialiai – viešasis atskaitingumas už naudojimąsi oro bangomis yra nuvertintas. Svarbiausiu sėkmės matu linkstama laikyti ne paslaugą, bet pelną. Pelno motyvai ir reklamuotojo interesai daro nederamą įtaką žiniasklaidos turiniui: populiarumui teikiama pirmenybė kokybės atžvilgiu, nugali žemiausias bendrasis vardiklis. Reklamuotojai nesitenkina savo teisėtu vaidmeniu nustatyti tikruosius poreikius bei į juos atsiliepti, bet, skatinami pelno motyvų, stengiasi sužadinti dirbtinius poreikius bei vartojimo modelius.

Komercinis spaudimas nepaiso nacionalinių sienų ir vykdomas individualių tautų bei jų kultūrų sąskaita. Susidūrusios su didėjančia konkurencija ir naujų rinkų paieškos poreikiu, komunikavimo firmos tampa vis „daugiatautiškesnės”; sykiu vietinių gamybinių pajėgumų stoka kai kurias šalis daro vis labiau priklausomas nuo užsienio. Tad dėl kai kurių populiarių visuomenės komunikavimo priemonių vienos kultūros gaminiai plinta kitoje kultūroje, dažnai darydami žalą nusistovėjusioms meno bei visuomenės komunikavimo formoms ir jų įkūnijamoms vertybėms.

Tačiau net ir tokiais atvejais nereguliuojamos komercializacijos bei privatizacijos keliamas problemas reikėtų spręsti remiantis ne valstybine visuomenės komunikavimo priemonių kontrole, bet rimtesniu reguliavimu taikant viešosios tarnybos kriterijus ir didesnį viešąjį atskaitingumą. Čia reikėtų pasakyti, kad nors kai kuriose šalyse teisinės bei politinės sąlygos, kuriomis veikia visuomenės komunikavimo priemonės, šiuo metu stipriai keičiasi į gerąją pusę, kitur vyriausybės kišimasis tebėra engimo bei šalinimo priemonė.