E. Visuomenės komunikavimo priemonės naujosios evangelizacijos labui

11. Naudojimasis visuomenės komunikavimo priemonėmis evangelizuojant bei katechizuojant šiandien yra ne mažiau svarbus negu tokios tradicinės priemonės kaip liudijimas gyvenimu, katekizmo dėstymas, asmeninis ryšys, liaudiškasis pamaldumas, liturgija ir kitoks panašus šventimas. Iš tiesų „Bažnyčia jaustųsi nusikaltųsi Viešpačiui, jei nesinaudotų šiomis galingomis priemonėmis, kurias žmogaus protas kasdien daro vis tobulesnes” (²⁵). Visuomenės komunikavimo priemonės gali ir turi būti numatytos bažnytinėje nūdienos pasaulio reevangelizacijos bei naujosios evangelizacijos programoje. Remiantis posakiu „stebėk, spręsk, veik”, evangelizuojant privalu deramai atsižvelgti į komunikavimo priemonių garsinį bei vaizdinį aspektą.

Kalbant apie Bažnyčios požiūrį į visuomenės komunikavimo priemones bei kultūrą, kurią jos taip formuoja, itin svarbu niekada neužmiršti, kad „nepakanka naudotis visuomenės komunikavimo priemonėmis vien krikščionių naujienai ir Bažnyčios autentiškam mokymui skleisti. Lygiai taip pat būtina šią naujieną integruoti į „naująją kultūrą”, sukurtą šiuolaikinio komunikavimo <…>, su naujomis kalbomis, naujomis technikomis ir nauja psichologija” (²⁶). Šių dienų evangelizacija turėtų veržtis iš Bažnyčios aktyvaus, geranoriško buvimo visuomenės komunikavimo srityje.