Part,Chapter,Paragraph,Number
1 Intro,0, 0,1 | spindintis brangakmenis, išlaiko savo vertę ir mūsų laikais, pasižyminčiais
2 Intro,0, 0,2 | kuriems buvome paskelbę apie savo ketinimą dabartinėmis aplinkybėmis
3 Intro,0, 0,3 | Bažnyčioje klausimas visu savo dydžiu bei svarba jau seniai
4 Intro,0, 1,6 | šiandien pašaukta darbuotis per savo kunigus. ~
5 Intro,0, 1,9 | jie atitverti dabartinės savo padėties. ~
6 Intro,0, 1,10| bei likimo bendryste su savo broliais, atsiduria vienatvėje,
7 I,I, 0,17 | nereikalauja nekaltybės „pačia savo prigimtimi, kaip matyti
8 I,I, 1,19 | Būdamas visiškai atsidavęs savo Tėvo valiai (Jn 4, 34; 17,
9 I,I, 1,19 | Jn 4, 34; 17, 4), Jėzus savo Velykų slėpiniu atliko šį
10 I,I, 1,20 | sakramento bei slėpiningo savo vienybės su Bažnyčia ženklo (
11 I,I, 1,20 | abipusę meilę, vykdydami savo specifines pareigas ir siekdami
12 I,I, 1,21 | derėjo su šia misija – visą savo gyvenimą išliko nekaltybėje,
13 I,I, 1,24 | per kurią žmogus išreiškia savo išskirtinę didybę? Kas gali
14 I,I, 1,25 | nedalomas Kristaus atsidavimas savo išganomajai misijai yra
15 I,I, 1,25 | antgamtine intuicija suvokti savo pašaukimą, nepaliaujamai
16 I,I, 2,26 | kuria amžinasis Kunigas myli savo Kūną – Bažnyčią, atiduodamas
17 I,I, 2,27 | pilnatviškiau įgyvendina savo kunigiškojo gyvenimo vienybę
18 I,I, 2,28 | pamaldaus skaitymo, kai suteikia savo balsą Bažnyčiai, besimeldžiančiai
19 I,I, 2,28 | besimeldžiančiai kartu su savo Sužadėtiniu (12), ir jaučia
20 I,I, 2,29 | padėdamas ant altoriaus visą savo gyvenimą, paženklintą kruvinos
21 I,I, 2,30 | atiduodavo save mirčiai, kad tarp savo tikinčiųjų turėtų garbę
22 I,I, 2,31 | tiek tarnybiniame gyvenime. Savo vaikams Kristuje kunigas
23 I,I, 2,31 | laikytis skaistumo pagal savo padėtį, tikėjimą ir viltį. ~
24 I,I, 3,33 | dabar yra žemėje; ji pasieks savo atbaigą atėjus Viešpačiui (16).
25 I,I, 3,33 | trokšta susijungti garbėje su savo Karaliumi (17). ~Keliaujanti
26 I,I, 3,33 | tauta eina per istoriją į savo tikrąją tėvynę (Fil 3, 20),
27 I,I, 3,34 | būtinų pastangų siekiant savo žemiškosios kelionės galutinio
28 I,II, 0,38 | proga, norėtume išreikšti savo pagarbą visiems Rytų Bažnyčios
29 I,II, 0,41 | Vakarų Bažnyčios ištikimybė savo pačios tradicijai ~41. Bet
30 I,II, 0,41 | pasidaryti mažiau ištikima savo senai tradicijai, ir neįsivaizduojama,
31 I,II, 0,42 | pilnatvišką bendrystę ir tęsti savo šventąją tarnybą taip, kad
32 I,II, 0,42 | valdžia neatsisako vykdyti savo galią šioje srityje; tai
33 I,II, 0,44 | visuotinai atstovaujama savo atsakingųjų ganytojų ir
34 I,II, 0,44 | tvarką, taip pat išreiškė savo visišką tikrumą Dvasioje
35 I,II, 0,45 | visą Dievo tautą atlikti savo pareigą gausinti kunigiškųjų
36 I,II, 0,46 | pagrįstai besididžiuojančiam savo žmogiškosiomis vertybėmis
37 I,II, 0,47 | pačiam atsiųsti darbininkų į savo pjūtį (Mt 9, 37–38). Žmogaus
38 I,II, 0,47 | kuris išganymo istorijoje savo kvailybe bei silpnybe mesdavo
39 I,II, 0,48 | sielas (Fil 4, 13) ir augina savo Bažnyčią (1 Kor 3, 6–7). ~
40 I,III, 0,50| visada privalu aukoti Dievui, savo Kūrėjui, dovanas, vertas
41 I,III, 0,53| suteikiantys jam galią valdyti savo fizinius, psichologinius
42 I,III, 0,57| vienodos formos. Palikdama savo susituokusiems vaikams pasauliečiams
43 I,III, 0,57| šeimyninį gyvenimą, Bažnyčia savo kunigams patiki gyvenimo,
44 I,III, 0,57| Kor 2, 15). Pilnatviškai savo celibatą išgyvenančio kunigo
45 I,III, 0,58| 58. Iš tiesų kunigas dėl savo celibato yra vienišas žmogus,
46 I,III, 0,58| norėdamas atsitolinti nuo savo brolių, ne iš paniekos pasauliui.
47 I,III, 0,59| tačiau jis neapgailestaus dėl savo dosnaus pasirinkimo. Pats
48 I,III, 0,59| Kristus tragiškiausiais savo gyvenimo momentais liko
49 I,III, 0,59| apleistas tų, kuriuos pasirinko savo gyvenimo liudytojais bei
50 I,III, 0,59| apaštalas, kuris ne didesnis už savo Siuntėją (plg. Jn 13, 16;
51 I,III, 0,59| ir sykiu šlovingiausius savo dieviškojo Bičiulio slėpinius,
52 II,I, 0,65 | kontroliuoti bei valdyti savo instinktus, jausmus ir aistras. ~
53 II,I, 0,67 | iniciatyva ~67. Ugdytojas visu savo išmanymu turėtų skatinti
54 II,I, 0,70 | Jaunuoliai turėtų įsitikinti, kad savo sunkiu keliu nepajėgs eiti
55 II,I, 0,70 | ir ištikimybė atliekant savo pareigas; dermė tarp kontempliacijos
56 II,I, 0,70 | įgytų elementų derinį, visų savo gebėjimų harmoniją tikėjimo
57 II,II, 0,73 | kuo rūpestingiau saugoti savo skaistumą ir patvirtinti
58 II,II, 0,73 | aiškiai ir blaiviai įvertintų savo kaip žmogaus, įtraukto į
59 II,II, 0,73 | pasiryžimą vis labiau tobulinti savo neatšaukiamą auką, reikalaujančią
60 II,II, 0,76 | didžiadvasiškai imsis įvairialypių savo gyvenimo bei tarnybos pareigų
61 II,II, 0,76 | jose naujų progų išreikšti savo visišką priklausomybę Kristui
62 II,II, 0,76 | ir jo mistiniam Kūnui dėl savo ir kitų pašventinimo. Jį
63 II,II, 0,76 | ne išsižadėti geriausių savo dvasios jausmų, bet – sekant
64 II,II, 0,77 | Pagrįstai pavydžiai saugodamas savo visišką atsidavimą Viešpačiui,
65 II,II, 0,78 | jame ir dėl jo nukryžiavo savo kūnus su aistromis bei geismais (
66 II,II, 0,81 | jaustų didelę atsakomybę už savo brolius, kamuojamus sunkumų,
67 II,II, 0,81 | Jie turi karštai mylėti savo brolius, jaučiančius didesnį
68 II,II, 0,82 | jūsų kiekvienais metais savo šventimų metinių dieną arba,
69 II,II, 0,82 | įsteigimo dieną, atnaujintų savo visišką bei pasitikėjimo
70 II,II, 0,82 | Viešpačiui, iš naujo įsisąmonintų savo išrinkimą į dieviškąją tarnybą
71 II,II, 0,82 | nuolankiai bei drąsiai pakartotų savo nepajudinamos ištikimybės
72 II,III, 0,83| celibatas, bet tai, kad savo laiku nepatenkinamai bei
73 II,III, 0,83| netinkamu būdu įgyvendina savo visišką atsidavimą. ~
74 II,III, 0,84| labai jautri liūdnai tokių savo sūnų daliai ir laiko esant
75 II,III, 0,86| pavojus, kuriems išstato savo šį ir būsimąjį gyvenimą,
76 II,III, 0,86| stengtųsi užbėgti už akių savo dvasinio bei moralinio nuosmukio
77 II,III, 0,87| entuziastingai pradėjusiems savo tarnybinį gyvenimą. Šiandien,
78 II,III, 0,90| kurį laiką buvę neištikimi savo pareigai, geravališkai naudodamiesi
79 II,IV, 0,92 | aikštėn, kai jis juos skiria savo realaus Kūno ir savo mistinio
80 II,IV, 0,92 | skiria savo realaus Kūno ir savo mistinio Kūno tarnais (plg.
81 II,IV, 0,92 | kunigams išlikti ištikimiems savo pašaukimui bei pareigoms. ~
82 II,IV, 0,93 | buvimas bei veikimas (47). Savo kunigams pirmiausia būkite
83 II,IV, 0,93 | padėti. Visaip skatinkite savo kunigus su jumis asmeniškai
84 II,IV, 0,93 | kunigams laiku atverti jums savo dvasią, pasidalyti su jumis
85 II,IV, 0,93 | dvasią, pasidalyti su jumis savo sunkumais; būdami tikri
86 II,IV, 0,93 | jie patikės jums taip pat savo galimas nesėkmes, nesibaimindami
87 II,IV, 0,94 | džiaugsmą bei karštą žavėjimąsi savo pašaukimu, vidinę ramybę
88 II,IV, 0,94 | esate priversti parodyti savo valdžią ir griežtą teisingumą
89 II,IV, 0,94 | nepaisydami jūsų geros širdies, savo elgesiu piktino Dievo tautą,
90 II,IV, 0,95 | kad jūs visomis išgalėmis, savo mokymu, išmintimi ir pastoraciniu
91 II,IV, 0,95 | karštai puoselėsite tarp savo dvasininkų šventojo celibato
92 II,IV, 0,95 | neišleisite iš akių Dievo namus, savo tikruosius namus, palikusių
93 II,V, 0,96 | irgi jaustis atsakingus už savo brolių, prisiėmusių misiją
94 II,V, 0,96 | padėti. Jie turėtų padėti savo tėvams Kristuje nugalėti
95 II,V, 0,96 | susidurti ištikimai vykdant savo pareigas visų statydinimo
96 II,V, 0,97 | pasaulietiniame gyvenime; savo atsidavusia ir nuoširdžia
97 II,V, 0,97 | bei tobuliau atsakyti į savo krikšto pašaukimą, tam tikrais
98 Pab,0, 0,98 | visada nuolankiai didžiuotis savo kunigų ištikimybe iškiliai
99 Pab,0, 0,99 | Bažnyčia atvirai skelbia savo viltį Kristuje: ji suvokia
100 Pab,0, 0,99 | iš visos širdies teikiame savo apaštališkąjį palaiminimą. ~ ~
|