Part,Chapter,Paragraph,Number
1 Intro,0, 0,3 | kokiais argumentais pagrįsti jo šventumą bei tinkamumą?
2 Intro,0, 0,3 | tinkamumą? Pagaliau kaip jo laikytis ir kaip padaryti,
3 Intro,0, 1,10| nenatūralią situaciją, žalingą jo žmogiškosios asmenybės pusiausvyrai
4 Intro,0, 1,11| savarankiškai spręsti ir jo psichologinė bei fizinė
5 Intro,0, 1,14| Bažnyčios tarnybai, būti jo gyvenimo padėties tikinčiųjų
6 I,I, 1,19 | kunigystę kaip realų dalyvavimą jo vienatinėje kunigystėje,
7 I,I, 1,20 | rūpindamasi tiktai juo bei jo reikalais (1 Kor 7, 33–35),
8 I,I, 1,21 | nekaltybėje, žymėjusioje jo visišką atsidavimą Dievo
9 I,I, 1,22 | Dievo bendradarbiais ir jo pasiuntiniais (2 Kor 5,
10 I,I, 1,22 | artimai susivienijant su jo likimu (plg. Mk 4, 11). ~
11 I,I, 1,23 | trokštantiems ne tik dalyvauti jo kunigiškojoje tarnyboje,
12 I,I, 1,23 | tarnyboje, bet ir dalytis su juo jo gyvenimo padėtimi, nekaltybės
13 I,I, 1,24 | meilėje sieloms, juntamoje jo reikliausiuose kvietimuose (
14 I,I, 1,24 | idealui, bet Kristui ir jo darbui naujosios žmonijos
15 I,I, 1,25 | meilės Viešpačiui Kristui bei jo Bažnyčiai skaidrioje ir
16 I,I, 2,27 | atsiduodamas Viešpaties Jėzaus ir jo mistinio Kūno tarnybai,
17 I,I, 2,27 | harmoniją (11). Padidėja jo geba įsiklausyti į Dievo
18 I,I, 2,29 | šventinimo poveikiui. Juk jo ypatingam savęs pašventinimo
19 I,I, 2,30 | gebėjimu, tarnyba, meile, jo auka visos Dievo tautos
20 I,I, 2,30 | mirdamas sau ir dėl Kristaus ir jo Karalystės meilės atsižadėdamas
21 I,I, 2,31 | priderėtų visame kame būti jo atvaizdu ir sekti jo ypatingu
22 I,I, 2,31 | būti jo atvaizdu ir sekti jo ypatingu pavyzdžiu tiek
23 I,I, 2,31 | kunigas žymi bei laiduoja jo dalijamos bei tobuliausiai
24 I,II, 0,35 | visiškai atsiduoti Kristui ir jo Bažnyčiai. ~
25 I,II, 0,37 | dvasininkijai apie celibatą ir akino jo laikytis (23). Čia norėtume
26 I,II, 0,39 | tvarkos, kuriai priklauso jo šventosios pareigos, kilnumo,
27 I,II, 0,43 | gali būti traktuojama kaip jo būsimo panaikinimo ženklas.
28 I,II, 0,43 | egzistavimą ir padidinantį jo spindesį. Veikiau reikia
29 I,II, 0,47 | 12, 32), nes ji, nuolatos jo padedama (Mt 28, 20), su
30 I,III, 0,51| atpirkęs žmogų, žino, ko iš jo galima reikalauti ir ką
31 I,III, 0,51| kad jis atliktų tai, ko iš jo reikalauja jo Kūrėjas ir
32 I,III, 0,51| tai, ko iš jo reikalauja jo Kūrėjas ir Atpirkėjas. Šventasis
33 I,III, 0,55| veiksmingai prisideda prie jo tobulėjimo. ~
34 I,III, 0,56| horizontą, pagilina ir išplečia jo atsakomybės pajautą – brandaus
35 I,III, 0,57| liudyti Kristaus slėpinį ir jo Karalystę, tačiau šis liudijimas
36 I,III, 0,57| jam ugdymo, tarnybos ir jo padėties malonės dėka tikrai
37 I,III, 0,57| vardo, dvasinį matmenį, o jo asmeninė auka pelnys tikintiesiems,
38 I,III, 0,58| vienišas žmogus, tačiau jo vienatvė nėra tuščia, ji
39 I,III, 0,58| tuščia, ji kupina Dievo ir jo Karalystės lobių gausos.
40 I,III, 0,59| visiškai priklausyti Kristui, jo artumoje ir malonėje ras
41 I,III, 0,59| motiniškos pagalbos, nei jo tėvo Kristuje, vyskupo,
42 I,III, 0,59| taip pat pagelbės broliška jo brolių kunigų draugystė
43 II,I, 0,62 | Kristaus paskirtas tarnauti jo mistiniam Kūnui, kuris yra
44 II,I, 0,63 | būtina tiksliai atsižvelgti į jo biologines bei psichologines
45 II,I, 0,64 | delikačiai įtraukiantis visą jo vidinę bei išorinę asmens
46 II,I, 0,65 | keliu, būtina pasirūpinti jo asmenybės lavėjimu, fiziškai,
47 II,I, 0,70 | atsiduoda dėl Kristaus ir jo Karalystės. ~Taip kandidatas
48 II,I, 0,71 | tinkamas kunigystei, bei gauti jo žmogiškosios bei antgamtinės
49 II,I, 0,72 | dovanojimą Viešpačiui ir jo Bažnyčiai. ~Taip Bažnyčios
50 II,I, 0,72 | visam laikui nulemsiančiu jo viso gyvenimo kryptį, kandidatas
51 II,II, 0,73 | skaistumą ir patvirtinti jo iškilią reikšmę, turi aiškiai
52 II,II, 0,73 | auką, reikalaujančią iš jo visiškos, sąžiningos ir
53 II,II, 0,75 | Bažnyčios slėpinį, be kurio jo gyvenimo padėtis gali pasirodyti
54 II,II, 0,76 | priklausomybę Kristui ir jo mistiniam Kūnui dėl savo
55 II,II, 0,78 | priklausydami Kristui, jame ir dėl jo nukryžiavo savo kūnus su
56 II,II, 0,79 | kuria Tėvas jį mylėjo, būtų jo tarnuose, ir jis pats juose (
57 II,II, 0,82 | nepajudinamos ištikimybės jo vienatinei meilei bei savajai
58 II,III, 0,84| laisvės bei atsakomybės ir jo tinkamumo kunigystei. Tai
59 II,III, 0,89| dieviškąją malonę ir Kristaus bei jo Bažnyčios valią. ~
60 II,III, 0,90| visų džiaugsmui vėl tapo jo pavyzdingais tarnautojais. ~ ~
61 II,IV, 0,91 | Vyskupas ir jo kunigai ~91. Mūsų širdžiai
62 II,V, 0,97 | pasaulio dvasia gali pažeisti jo, panirusio į Kristaus ir
63 II,V, 0,97 | kokiu nors būdu parodė meilę jo pasiuntiniams (Mt 10, 42). ~ ~
|