Part,Chapter,Paragraph,Number
1 Intro,0, 0,3 | kad kunigiškajame gyvenime jis būtų ne našta, bet pagalba? ~
2 Intro,0, 1,13| tebėra galingas ir ramus; jis kyla ne tik iš praeities,
3 I,I, 1,19 | tvarkytojui (1 Kor 4, 1) jis yra tiesioginis pavyzdys
4 I,I, 1,22 | pažado kupinais žodžiais jis taip pat siūlė (8) tobuliau
5 I,I, 1,23 | dėl Kristaus, visko, kas jis yra bei ką žymi, naujumo
6 I,I, 1,24 | meilę (Jn 15, 13; 3, 16); jis slėpiningai glūdi ypatingoje
7 I,I, 1,24 | savanaudiškumo ženklų, kai jis yra ir turi būti retas bei
8 I,I, 2,30 | grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs,
9 I,I, 2,30 | liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių” (Jn
10 I,I, 2,30 | Kristuje garbę, nes kaip Jis ir Jame mylės ir atsiduos
11 I,I, 2,32 | Kristus (Jn 17, 18), kad jis visiems Dievo vaikams atiduotų
12 I,II, 0,35 | celibato praktika (20), nes jis labai tiko visiškai atsiduoti
13 I,II, 0,37 | visiems miesto dvasininkams, jis ištarė šiuos žodžius: „Mus
14 I,II, 0,39 | šventosios pareigos, kilnumo, jis teigia: „<…> dera, kad tas,
15 I,II, 0,47 | atlikti. Šią „mažąją kaimenę” jis akino nenustoti drąsos (
16 I,II, 0,48 | Kiekvienam privalu žinoti, jog jis viską gali tame, kuris stiprina
17 I,III, 0,51| ką jam reikia duoti, kad jis atliktų tai, ko iš jo reikalauja
18 I,III, 0,53| instinktas nėra visa, ką jis turi. Žmogus taip pat, ir
19 I,III, 0,58| lobių gausos. Kita vertus, jis pasirengęs tokiai vienatvei,
20 I,III, 0,58| gailestingosios meilės pilnatvė; jis tai pasirinko sąmoningai,
21 I,III, 0,58| atsiskyręs nuo Dievo tautos, nes jis yra paskirtas atstovauti
22 I,III, 0,59| skaudžiai slėgs kunigą, tačiau jis neapgailestaus dėl savo
23 I,III, 0,59| galo (Jn 13, 1). Tačiau jis sakė: „Aš ne vienas, nes
24 I,III, 0,59| apsaugos, nei Bažnyčios, kuriai jis tarnauja, motiniškos pagalbos,
25 I,III, 0,59| kartais taps labai skausminga, jis dramatiškai aiškiai dalysis
26 II,I, 0,63 | siekiant įsitikinti, ar jis tinkamas labai svarbiu paveldimųjų
27 II,I, 0,65 | morališkai jį ugdant taip, kas jis išmoktų kontroliuoti bei
28 II,I, 0,69 | sunkias pareigas, kurias jis privalo sąmoningai prisiimti
29 II,I, 0,71 | įsipareigojimą celibatui, kol dar jis netapo sulig kunigyste nepajudinamas
30 II,I, 0,72 | pakankama, galima manyti, jog jis pajėgus prisiimti sunkią
31 II,II, 0,74 | jėgų bei patirs džiaugsmą. Jis nuolankiai ir atkakliai
32 II,II, 0,74 | antgamtinėmis priemonėmis. Jis ypač laikysis asketinių
33 II,II, 0,75 | palaimą teikiantį slėpinį; jis taip pat vis giliau suvokti
34 II,II, 0,79 | mylėjo, būtų jo tarnuose, ir jis pats juose (Jn 17, 26). ~
35 II,III, 0,88| atgauti kunigystei, bet jis yra rimtai bei deramai nusiteikęs
36 II,IV, 0,92 | apaštalams iškyla aikštėn, kai jis juos skiria savo realaus
37 II,IV, 0,94 | Lk 15, 4 tt.) ir, kaip jis, stenkitės iki galo (plg.
38 II,V, 0,97 | atstovauja ir apie kuriuos jis yra pasakęs: „Kas jus priima,
39 Pab,0, 0,98 | kurie lydi Avinėlį, kur tik jis eina (plg. Apr 14, 4). ~
|