Part,Chapter,Paragraph,Number

 1 Intro,0, 1,13|        matyti tikrovę tokią, kokia ji yra, negalime nepastebėti
 2 Intro,0, 1,13|            Bažnyčioje – visur, kur ji skleidžia gėrį, – tebėra
 3   I,I, 0,17  |            motyvus, pateisinančius jį akyse tų, kurie, kupini
 4   I,I, 2,27  |       Dievo žodis sužadina kasdien jį apmąstančio, išgyvenančio
 5   I,I, 2,32  |           būnant pasaulyje, į kurį jį siuntė Kristus (Jn 17, 18),
 6   I,I, 3,33  |         būdu jau dabar yra žemėje; ji pasieks savo atbaigą atėjus
 7   I,I, 3,33  |      Palengva, bet tikrai augdama, ji laukia tos Karalystės atbaigos
 8   I,I, 3,34  |  dangiškųjų gėrybių ženklas” (19); ji žymi paskutinį išganymo
 9   I,I, 3,34  |        visuose Dievo vaikuose. Tad ji yra Dievo tautos būtinų
10   I,II, 0,37 |    celibato įstatymas ir pastangos jį išlaikyti primena herojiškų
11   I,II, 0,41 |           ir neįsivaizduojama, kad ji būtų amžiais ėjusi keliu,
12   I,II, 0,41 |         būtų tam trukdęs, arba kad ji savavališkais teisiniais
13   I,II, 0,47 |            drąsos (Lk 12, 32), nes ji, nuolatos jo padedama (Mt
14   I,II, 0,47 |          Mt 28, 20), su juo ir per jį nugalės pasaulį (Jn 16,
15   I,III, 0,53|         tai gebėjimai, iškeliantys jį virš visos kūrinijos bei
16   I,III, 0,53|           įpareigojantys traktuoti jį kaip tokį, taip pat suteikiantys
17   I,III, 0,56|        meilę (plg. 1 Jn 3, 16–18). Ji atveria kunigui begalinį
18   I,III, 0,58|           jo vienatvė nėra tuščia, ji kupina Dievo ir jo Karalystės
19   I,III, 0,58|           4 tt.) ir darbui, kuriam jį parinko Viešpats (36). ~
20   I,III, 0,59|             Bičiulio, pasirinkusio jį, kad gyvenime, tariamai
21  II,I, 0,65  |       intelektualiai ir morališkai jį ugdant taip, kas jis išmoktų
22  II,I, 0,66  | apgailestautina, jei jos nėra arba ji nepakankama, nes tai gresia
23  II,I, 0,70  |         griežta, bet ne dusinanti, ji pagrįsta apmąstytu ir uoliu
24  II,I, 0,70  |          su Kristumi, pasirinkusio jį sau ir pasaulio išganymo
25  II,II, 0,73 |           ir visam laikui apsaugos jį nuo bet kurios pagundos
26  II,II, 0,76 |         savo ir kitų pašventinimo. Jį valdanti Kristaus meilė (
27  II,II, 0,79 |             kad meilė, kuria Tėvas jį mylėjo, būtų jo tarnuose,
28  II,III, 0,84|   atsimetimo sukeliamam blogiui ar jį atitaisyti. Sekdami mūsų
29  II,V, 0,97  |           gali patarti kunigui bei jį padrąsinti, nes tam tikros
30 Pab,0, 0,98  |           ir motina (48), tai, kad ji galėtų visada nuolankiai
31 Pab,0, 0,99  |       skelbia savo viltį Kristuje: ji suvokia dramatišką kunigų