Part,Chapter,Paragraph,Number
1 Intro,0, 1,13| celibatas buvo vidinė tikrovė ir jų visiško bei džiaugsmingo
2 Intro,0, 1,13| pašvęstame celibate. Ir šalia jų negalime nepastebėti milžiniško
3 I,I, 1,22 | Jn 15, 15; 20, 17) ir dėl jų pasiaukojęs, kad jie būtų
4 I,II, 0,38 | dvasininkams ir pripažinti jų teikiamus ištikimybės bei
5 I,II, 0,47 | pirmosiomis dienomis, maža; jų niekada nebuvo tiek, kad,
6 I,III, 0,52| plotmėje, ar paskelbti, kad jų apskritai neįmanoma įveikti. ~
7 II,I, 0,64 | teįsisąmonina, jog tai didžiausia jų pareiga. Jiems nevalia pasiduoti
8 II,I, 0,69 | paviršutiniškas ir iliuzorinis, nuo jų nevalia slėpti jokių realių
9 II,I, 0,69 | pobūdžio sunkumų, lydėsiančių jų pasirinkimą. Tačiau sykiu
10 II,II, 0,76 | gyvenime, juos mylėjusiu ir dėl jų kentėjusiu (Žyd 4, 15),
11 II,II, 0,80 | gyvenimą, visiškai orientuotą į jų dvasinę tarnybą, dažnų susitikimų,
12 II,II, 0,81 | turėtų apmąstyti tai, į ką jų dėmesį yra atkreipęs Susirinkimas (43),
13 II,II, 0,81 | keliančių rimtą grėsmę jų turimai dieviškajai dovanai.
14 II,II, 0,81 | kurie yra ir privalo būti jų tikriausi draugai. ~
15 II,III, 0,83| prisiimtiems įsipareigojimams. ~Jų apverktina padėtis ir asmeniniai
16 II,III, 0,84| stengtis užbėgti už akių jų atsimetimo sukeliamam blogiui
17 II,IV, 0,91 | kunigystę, jūs uždėjote ant jų rankas, su jumis jie sujungti
18 II,IV, 0,94 | priemonių neišleiskite iš akių jų pasitaisymo perspektyvos.
19 II,IV, 0,95 | kunigų, kad ir kokia būtų jų skausmingos avantiūros baigtis,
20 II,V, 0,96 | misiją tarnauti kunigu dėl jų išganymo, dorybę. Jie turėtų
21 II,V, 0,96 | kunigams patirti atsako į jų pastoracinį rūpinimąsi džiaugsmą,
22 II,V, 0,96 | kunigus labai gerbti ir jų atžvilgiu būti taktiškai
23 II,V, 0,96 | santūrūs, atsižvelgdami į jų kaip žmonių, visiškai pašvęstų
24 Pab,0, 0,99 | tarnautojų savybės pagausins ir jų pačių gretas, nes Dievui
|