1025-duos | duota-kruvi | krypt-paske | paski-smark | socia-zemis | zengt-zymem
bold = Main text
Part,Chapter,Paragraph,Number grey = Comment text
1 I,II, 0,35(20) | 9 ir 59, 4: PG 41, 869, 1025; Šv. Efremas. Carmina nisiena,
2 I,II, 0,35(20) | Bickell, Lipsiae 1866, p. 122; Euzebijus Cezarietis. Demonstr.
3 I,II, 0,36 | Kanonų teisės kodeksą (kan. 132, §1). ~
4 I,II, 0,35(20) | Eccl. cathol. 1, 32: PL 32, 1339; Šv. Jeronimas. Adv. Vigilant.
5 Intro,0, 0,2(1) | perskaitytas spalio 11 d. 146 visuotiniame posėdyje. ~
6 I,II, 0,35(20) | vyskupas. Epist. 150: PG 66, 1485. ~
7 I,II, 0,35(20) | Ptolemajų vyskupas. Epist. 150: PG 66, 1485. ~
8 I,II, 0,37(23) | kovo 25): AAS 46 (1954), 161–191; Jonas XXIII. Enciklika
9 II,I, 0,71(38) | Summa th. IIa–IIae, q. 184, a. 8 c. ~
10 I,II, 0,35(20) | ed. G. Bickell, Lipsiae 1866, p. 122; Euzebijus Cezarietis.
11 I,II, 0,37(23) | 25): AAS 46 (1954), 161–191; Jonas XXIII. Enciklika
12 I,II, 0,37(23) | Ad catholici sacerdotii (1935 gruodžio 20): AAS 28 (1936),
13 I,II, 0,37(23) | 1935 gruodžio 20): AAS 28 (1936), 24–30; Pijus XII. Apaštališkasis
14 Intro,0, 0,2(1) | 1965 m. spalio 10 d. laiškas
15 Pab,0, 0,99 | Roma, prie šventojo Petro, 1967 m. birželio 24 d., Jono
16 II,III, 0,84 | kanoninės teisės (plg. CIC, kan. 214) nenumatytus motyvus, galinčius
17 I,II, 0,37(24) | 235–236 (lot. tekst. p. 226). ~
18 I,II, 0,37(24) | sausio 26): AAS 52 (1960), 235–236 (lot. tekst. p. 226). ~
19 I,II, 0,37(24) | 26): AAS 52 (1960), 235–236 (lot. tekst. p. 226). ~
20 I,II, 0,36(21) | Susirinkime Ispanijoje (apie 300 m.), kan. 33: Mansi II,
21 I,II, 0,35(20) | Adv. Vigilant. 2: PL 23, 340–41; Sinezijus, Ptolemajų
22 I,II, 0,39(27) | virginitate, 13: PG 46, 381–382. ~
23 I,II, 0,39(27) | virginitate, 13: PG 46, 381–382. ~
24 I,II, 0,43 | Patvirtinimas ~43. Visa tai nereiškia galiojančio
25 I,II, 0,44 | Bažnyčios pasitikėjimas ~44. Šventoji nekaltybė yra
26 I,II, 0,45 | Dievo tautos malda ~45. Todėl kviečiame visą Dievo
27 I,II, 0,47 | Nedidelis kunigų skaičius ~47. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus
28 I,III, 0,53 | nėra priešingas prigimčiai ~53. Šiandien žvelgiant į visa,
29 I,III, 0,54 | Gilusis celibato pagrindas ~54. Tikrasis ir gilusis šventojo
30 I,III, 0,55 | kaip žmogaus kilstelėjimas ~55. Celibato pasirinkimas nereiškia
31 I,II, 0,37(23) | rugpjūčio 1): AAS 51 (1959), 554–556. ~
32 I,II, 0,37(23) | rugpjūčio 4): AAS 41 (1908), 555–557; Benediktas XV. Laiškas
33 I,II, 0,37(23) | rugpjūčio 1): AAS 51 (1959), 554–556. ~
34 I,II, 0,37(23) | rugpjūčio 4): AAS 41 (1908), 555–557; Benediktas XV. Laiškas
35 I,III, 0,56 | ir asmenybės brendimas ~56. Natūralus ir teisėtas troškimas
36 I,III, 0,58 | gyvenančio kunigo vienatvė ~58. Iš tiesų kunigas dėl savo
37 I,II, 0,37(23) | gruodžio 16): AAS 12 (1920), 585–588; Pijus XI. Enciklika
38 I,II, 0,37(23) | 16): AAS 12 (1920), 585–588; Pijus XI. Enciklika Ad
39 II,I, 0,60 | Tinkamas ugdymas ~60. Šventosios nekaltybės grožio,
40 II,I, 0,61 | Susirinkimo nuostatų taikymas ~61. Vatikano II Susirinkimas
41 I,II, 0,39(28) | sacerdotio, 1. III, 4: PG 48, 642. ~
42 II,I, 0,65 | Asmenybės lavėjimas ~65. Pripažinus asmens tinkamumą
43 I,II, 0,37(23) | rugsėjo 23): AAS 42 (1950), 657–702; Enciklika Sacra virginitas (
44 II,I, 0,67 | Asmeninė iniciatyva ~67. Ugdytojas visu savo išmanymu
45 II,I, 0,68 | Valdžios vykdymas ~68. Vykdant valdžią, kurios
46 II,I, 0,69 | Sąmoningas pasirinkimas ~69. Kandidato į kunigystę visapusišku
47 I,II, 0,38 | nustatyti Trulano Susirinkimo 692 metais (25) ir aiškiai pripažinti
48 II,I, 0,70 | asmenybės brendimo labui ~70. Jaunuoliai turėtų įsitikinti,
49 I,II, 0,37(23) | 23): AAS 42 (1950), 657–702; Enciklika Sacra virginitas (
50 II,I, 0,71 | Bandomieji laikotarpiai ~71. Tačiau norint geriau įsitikinti,
51 II,I, 0,72 | kaip savęs dovanojimas ~72. Įgijus moralinį tikrumą,
52 II,II, 0,73 | Nepaliaujama kova ~73. Kunigas neturi manyti,
53 II,II, 0,74 | Antgamtinės priemonės ~74. Kristaus kunigas, kasdien
54 II,II, 0,75 | Intensyvus dvasinis gyvenimas ~75. Kunigas pirmiausia turėtų
55 I,II, 0,35(20) | Catech. 12, 25: PG 33, 757; Šv. Ambraziejus. De offic.
56 II,II, 0,76 | Kunigiškosios tarnybos dvasia ~76. Kupinas malonės ir širdies
57 II,II, 0,77 | Gynimasis nuo pavojų ~77. Pagrįstai pavydžiai saugodamas
58 II,II, 0,78 | Vyriška askezė ~78. Kad būtų gyvenama Dvasia
59 II,II, 0,79 | Kunigiškoji brolystė ~79. Kunigiškąjį skaistumą taip
60 I,III, 0,51(34)| Confess. X, 29, 40: PL 32, 796. ~
61 II,II, 0,80 | dvasios ir gyvenimo bendrystė ~80. Tad kunigų dvasios bendrystė
62 II,II, 0,82 | Atnaujinti priimtą sprendimą ~82. Kaip mūsų laiško formos
63 II,III, 0,83 | Tikroji atsakomybė ~83. Dabar su tėviška meile,
64 II,III, 0,84 | Dispenso motyvai ~84. Bažnyčia yra labai jautri
65 II,III, 0,85 | ir gailestingoji meilė ~85. Tokie dispensai, kurių,
66 II,III, 0,86 | Sielvartingas kreipimasis ~86. Jei tokie kunigai žinotų,
67 I,II, 0,35(20) | 48, 9 ir 59, 4: PG 41, 869, 1025; Šv. Efremas. Carmina
68 II,III, 0,87 | Motiniškas Bažnyčios rūpestis ~87. Motina Bažnyčia ypatingą
69 II,III, 0,88 | Dispenso suteikimas ~88. Pasirodžius, kad asmens
70 II,III, 0,89 | Padrąsinimas ir įspėjimas ~89. Tokia griežta ir sykiu
71 II,III, 0,90 | Paguoda ~90. Galiausiai su dideliu džiaugsmu
72 II,IV, 0,91 | Vyskupas ir jo kunigai ~91. Mūsų širdžiai tokie brangūs
73 II,IV, 0,92 | Atsakomybė ir pastoracinė meilė ~92. Visa Jėzaus švelni meilė
74 II,IV, 0,93 | Vyskupo širdis ~93. Žmogišką kunigo vienatvę,
75 I,II, 0,35(20) | exhor. castitatis, 13: PL 2, 930; Šv. Epifanas. Adv. haer.,
76 II,IV, 0,94 | Valdžia ir tėviškumas ~94. Garbingieji Broliai, jūs
77 I,II, 0,38(25) | 6, 12, 13, 48: Mansi XI, 944–948, 965. ~
78 I,II, 0,38(25) | 12, 13, 48: Mansi XI, 944–948, 965. ~
79 II,IV, 0,95 | Mokymas ir budrumas ~95. Esame tikri, garbingieji
80 II,V, 0,96 | Dievo tautos atsakomybė ~96. Kunigiškoji dorybė yra
81 I,II, 0,38(25) | 48: Mansi XI, 944–948, 965. ~
82 II,V, 0,97 | Raginimas pasauliečiams ~97. Kreipiamės labiausiai į
83 I,II, 0,35(20) | ministr. 1, 50: PL 16, 97tt.; Šv. Augustinas. De moribus
84 Pab,0, 0,98 | Marijos užtarimas ~98. Garbingieji Broliai, po
85 Pab,0, 0,99 | Tvirta Bažnyčios viltis ~99. Bažnyčia atvirai skelbia
86 II,I, 0,71(38) | Summa th. IIa–IIae, q. 184, a. 8 c. ~
87 I,III, 0,59 | priešiškumo, nepasitikėjimo, abejingumo kartais taps labai skausminga,
88 II,III, 0,84 | kelti pagrįstą bei tikrą abejonę dėl kandidato į kunigystę
89 II,III, 0,87 | išgyventi nepasitikėjimo, abejonės, širdgėlos, paikystės momentą.
90 I,I, 1,24 | didybę? Kas gali kada nors abejoti moraline bei dvasine pilnatve
91 Intro,0, 1,8(2) | 35; Dekretas Apostolicam actuositatem, 1; Dekretas Presbyterorum
92 I,I, 2,27 | dvasioje stiprų ir gilų aidą. ~
93 II,I, 0,65 | savo instinktus, jausmus ir aistras. ~
94 II,II, 0,78 | nukryžiavo savo kūnus su aistromis bei geismais (Gal 5, 24)
95 I,III, 0,55 | Priešingai, celibatas reikalauja aiškaus supratimo, dėmesingos savitvardos
96 I,I, 1,20 | reikalais (1 Kor 7, 33–35), aiškiau ir pilnatviškiau parodo
97 I,II, 0,37 | naudodamiesi doktrinos žiniomis, aiškino dvasininkijai apie celibatą
98 I,II, 0,36 | krikščioniškosios dorovės sergėtojai ir aiškintojai, net ir tada, kai susilaukdavo
99 II,I, 0,72 | sąmoningai ir laisvai ir, aišku, ne be kompetentingų dvasinių
100 Intro,0, 0,1 | ryškėja tendencija, net aiškus troškimas, spausti Bažnyčią
101 II,I, 0,69 | prisiimti Dievo ir Bažnyčios akivaizdoje. ~Užsidegimas ir dosnumas
102 I,I, 2,32 | praktikos srityje laiduoja – tai akivaizdu – maksimalų veiksmingumą
103 I,II, 0,36 | palankus herojiškiems dorybės aktams. Įpareigojimas laikytis
104 Intro,0, 1,11 | teigiama, jog praktikoje toks aktas kyla ne iš autentiškai asmeninio
105 II,I, 0,71(38) | Šv. Tomas Akvinietis. Summa th. IIa–IIae, q.
106 I,I, 0,17 | motyvus, pateisinančius jį akyse tų, kurie, kupini tikėjimo
107 I,I, 1,23 | gyvenimo padėtimi, nekaltybės alternatyva tampa kilni bei trokštama
108 I,II, 0,35(20) | 12, 25: PG 33, 757; Šv. Ambraziejus. De offic. ministr. 1, 50:
109 I,I, 2,26 | Kristumi bei meile, kuria amžinasis Kunigas myli savo Kūną –
110 Intro,0, 1,6 | ir šventosios nekaltybės amžių raidoje nustatė Bažnyčios
111 I,I, 3,34 | tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje” (Mt 22, 30). Žmogaus
112 I,II, 0,37(23) | Pijus X. Paraginimas Haerent animo (1908 rugpjūčio 4): AAS
113 I,I, 0,17 | prigimtimi, kaip matyti iš ankstyvosios Bažnyčios papročio ir iš
114 I,I, 1,25 | visus kunigus, gebančius antgamtine intuicija suvokti savo pašaukimą,
115 II,I, 0,62 | esminę svarbą skiriant antgamtinėms priemonėms. ~
116 I,III, 0,51 | pakylėja ir suteikia jai antgamtinių gebėjimų bei jėgų. Dievas,
117 I,II, 0,38 | aplinkybės ne be apvaizdingo ir antgamtiško Šventosios Dvasios veikimo. ~
118 II,IV, 0,91 | šventąjį celibatą, jie seka nuo antikos pabaigos galiojančiu Rytų
119 I,II, 0,37(24) | Antrasis kreipimasis į Romos sinodą (
120 II | Antroji dalis ~
121 Intro,0, 1,5 | rinkdamasis Dvylika, nei apaštalai to reikalavo iš žmonių,
122 II,IV, 0,92 | Visa Jėzaus švelni meilė apaštalams iškyla aikštėn, kai jis
123 I,I, 1,22 | kviečiamus žmones rinktis sunkius apaštalavimo vargus, artimai susivienijant
124 II,II, 0,77 | mėginimų dvasiniais bei apaštališkais motyvais teisinti tai, kas
125 I,II, 0,37(23) | 1936), 24–30; Pijus XII. Apaštališkasis paraginimas Menti Nostrae (
126 Intro,0, 0,4 | tema dėl mums tenkančios apaštališkosios tarnybos verčia mus apmąstyti
127 II,III, 0,86 | jie spręstų atsargiau bei apdairiau, uoliau melstųsi, nuosekliau
128 I,III, 0,51 | žmogišku bei krikščionišku apdairumu ir atsakingai – vadovauja
129 II,I, 0,66 | drausmė. Tokia drausmė – apgailestautina, jei jos nėra arba ji nepakankama,
130 Intro,0, 1,8 | stygius, pripažintas ir apgailėtas paties Susirinkimo (2),
131 Intro,0, 1,9 | neištikimybės, netvarkos ir apgailėtino atsimetimo, skaudinančių
132 I,II, 0,43 | studijas, kurios padėtų apginti nekaltybės ir celibato tikrąją
133 I,I, 1,24 | jei autentiška, yra visa apimanti, nedaloma, tvirta ir amžina,
134 II,III, 0,84 | kunigus susijusių bylų tyrimas apimtų labai rimtus galiojančios
135 I,III, 0,59 | momentais liko vienišas, apleistas tų, kuriuos pasirinko savo
136 II,II, 0,79 | tarnautojui priderama gyvensena, aplinka ir veikla; todėl būtina
137 Intro,0, 1,6 | nebetinka socialinei kultūrinei aplinkai, kurioje Bažnyčia šiandien
138 I,I, 2,27 | žodis sužadina kasdien jį apmąstančio, išgyvenančio ir tikintiesiems
139 II,I, 0,60 | ir Bažnyčios tarnautojams apmąstymas iškelia aikštėn Bažnyčios
140 II,II, 0,74 | Kristaus kunigas, kasdien apmąstymuose bei maldoje gilinantis savęs
141 I,II, 0,39 | padrąsinantis yra nuolat apmąstytinas šventojo Jono Auksaburnio
142 II,I, 0,70 | ne dusinanti, ji pagrįsta apmąstytu ir uoliu dorybių, žmogų
143 I,II, 0,39 | tėvų reiškiama nekaltybės apologija. Girdime, pavyzdžiui, šventojo
144 Intro,0, 1,8(2) | Christus Dominus, 35; Dekretas Apostolicam actuositatem, 1; Dekretas
145 Pab,0, 0,98 | kur tik jis eina (plg. Apr 14, 4). ~
146 Intro,0, 1,12 | apšviečianti ją dieviškojo apreiškimo šviesa. Nesibaigiantys sunkumai
147 II,III, 0,85 | rūpinimąsi šventojo celibato apsauga ir visų jos tarnautojų visiška
148 Intro,0, 1,12 | nuostabaus veiksmingumo ir apsčios pilnatvės. ~
149 II,II, 0,77 | Viešpačiui, kunigas turėtų mokėti apsiginti nuo emocinių polinkių, keliančių
150 I,III, 0,52 | plotmėje, ar paskelbti, kad jų apskritai neįmanoma įveikti. ~
151 Intro,0, 1,16 | plg. Ef 5, 25–27), kuris apstulbina žmogaus dvasią ir kuriam
152 I,II, 0,43 | teikia tikrumo bei laimės, ir aptemdančią tikrąjį mokymą, pateisinantį
153 I,I, 0,17 | patvirtino seną, šventą ir apvaizdingą celibato įstatymą, sykiu
154 I,II, 0,38 | istorinės aplinkybės ne be apvaizdingo ir antgamtiško Šventosios
155 Intro,0, 1,16 | dvasia, šią dieviškosios Apvaizdos pasiūlytą progą traktuojame
156 II,III, 0,83 | prisiimtiems įsipareigojimams. ~Jų apverktina padėtis ir asmeniniai bei
157 Intro,0, 1,12 | įprastinę gyvenimo sampratą ir apšviečianti ją dieviškojo apreiškimo
158 Intro,0, 0,4 | implikuojamas problemas ir apšviesti tai, kaip to reikalauja
159 II,I, 0,69 | nuostabios jaunystės savybės ir apšviestos bei palaikomos jos vertos,
160 Intro,0, 1,5 | būna derama. ~Sąžiningai apžvelkime pagrindines prieštaras bažnytinį
161 I,II, 0,43 | užuot skatinus hipotezę, ardančią sielų jėgą bei meilę, kurios
162 Intro,0, 0,3 | turėtų išlikti, kokiais argumentais pagrįsti jo šventumą bei
163 I,II, 0,37(23) | Benediktas XV. Laiškas Prahos arkivyskupui F. Kordac (1920 sausio 29):
164 II,II, 0,79 | būtina skatinti kuo didesnę „artimą sakramentinę brolystę” (42),
165 Intro,0, 1,6 | Bažnyčios tėvai ~6. Artimas ryšys, kurį tarp tarnaujamosios
166 I,III, 0,54 | pagrindas, kaip sakėme, yra artimesnio bei pilnatviškesnio asmeninio
167 II,IV, 0,91 | ir veiksnys, skatinantis artimiau tarpusavyje gyventi. ~
168 I,I, 2,29 | Christi veikiantis kunigas artimiausiai susivienija su atnaša, padėdamas
169 I,II, 0,37 | išreikšti ypatingą pagarbą mūsų artimiausiam pirmtakui, kuris tebegyvena
170 II,I, 0,70 | harmoniją tikėjimo šviesoje ir artimoje vienybėje su Kristumi, pasirinkusio
171 II,II, 0,75 | malonės įkvėpta meile siekti artumo su Kristumi, tyrinėdamas
172 I,III, 0,59 | priklausyti Kristui, jo artumoje ir malonėje ras reikiamų
173 II,II, 0,74 | priemonėmis. Jis ypač laikysis asketinių taisyklių, kurių galią garantuoja
174 II,I, 0,69 | vidinę pilnatvę, galinčią asmenį radikaliai pakylėti. ~
175 II,I, 0,64 | nepakankamai pusiausviriems asmenims, ir nereikia manyti, jog
176 II,I, 0,67 | pritardamas bet kuriai gerai asmeninei iniciatyvai, idant jie išmoktų
177 I,III, 0,57 | liudijimą. ~Nors kunigas neturi asmeninės ir tiesioginės santuokinio
178 II,III, 0,83 | Jų apverktina padėtis ir asmeniniai bei viešieji padariniai
179 I,I, 2,31 | ypatingu pavyzdžiu tiek asmeniniame, tiek tarnybiniame gyvenime.
180 II,I, 0,62 | Asmeninis atsakas į dieviškąjį pašaukimą ~
181 II,I, 0,72 | celibato tampa kandidato asmeniniu įsipareigojimu, prisiimamu
182 II,I, 0,64 | Netinkantys ~64. Asmenis, pripažintus netinkamais
183 II,IV, 0,93 | skatinkite savo kunigus su jumis asmeniškai draugauti ir jums pasitikėjimo
184 II,I, 0,70 | dieviškosios malonės, įgis tvirtą asmenybę, pusiausvirą ir brandžią,
185 II,I, 0,60 | žmogaus (1 Tim 6, 11) vertai asmenybei ugdyti. ~
186 II,IV, 0,92 | plg. Jn 13–17); jūs, kurių asmenyje „tikinčiųjų viduryje dalyvauja
187 Intro,0, 1,5 | taip skvarbiai ir visais aspektais, doktrininiu, istoriniu,
188 II,I, 0,63 | svarbiu paveldimųjų veiksnių aspektu. ~
189 I,I, 3,33 | žemėje; ji pasieks savo atbaigą atėjus Viešpačiui (16).
190 I,I, 3,34 | užbėga už akių Karalystės atbaigai, teigdama aukščiausiąsias
191 I,I, 3,33 | ji laukia tos Karalystės atbaigos ir visa širdimi viliasi
192 I,II, 0,39 | gyvenimas nekaltybėje yra ateinančiame pasaulyje mūsų laukiančios
193 I,I, 3,34 | žemėje bei naujojo pasaulio atėjimą ir tartum užbėga už akių
194 I,I, 3,33 | ji pasieks savo atbaigą atėjus Viešpačiui (16). Bažnyčia
195 I,I, 1,19 | mirties pavergta žmonija atgimtų ir per šį naują gimimą (
196 Pab,0, 0,98 | pasitikėjimu ir sūniška viltimi atgręžti žvilgsnį bei širdį į meilės
197 I,I, 2,26 | myli savo Kūną – Bažnyčią, atiduodamas už ją save, kad padarytų
198 I,I, 2,30 | Paulius nesvyruodamas kasdien atiduodavo save mirčiai, kad tarp savo
199 I,III, 0,57 | kunigams patiki gyvenimo, atiduoto vis naujai bei žavinčiai
200 I,I, 2,32 | jis visiems Dievo vaikams atiduotų viską, ką jiems yra skolingas (
201 II,III, 0,88 | tam tikrus maldingumo bei atitaisymo darbus, kad jos nelaimingam,
202 II,III, 0,84 | sukeliamam blogiui ar jį atitaisyti. Sekdami mūsų tiesioginių
203 Intro,0, 1,16 | šiuolaikinę mąstyseną labiau atitinkančiu būdu išdėstyti gilius šventojo
204 II,I, 0,64 | požiūriu, privalu nedelsiant atitraukti nuo kunigystės kelio; ugdytojai
205 Intro,0, 1,9 | gyvenimą šeimoms, nuo kurių jie atitverti dabartinės savo padėties. ~
206 II,II, 0,74 | džiaugsmą. Jis nuolankiai ir atkakliai mels ištikimybės malonės,
207 II,II, 0,81 | tai, į ką jų dėmesį yra atkreipęs Susirinkimas (43), priminęs
208 I,I, 1,20 | ir vertę. Jėzus iš tiesų atkūrė jos pradinį kilnumą (Mt
209 II,IV, 0,93 | sūniškai tikėdamiesi pataisymo, atleidimo ir paspirties, paskatinsiančių
210 II,II, 0,76 | bei tarnybos pareigų ir, atlikdamas jas tikėjimo dvasia ir uoliai,
211 I,I, 1,19 | Jėzus savo Velykų slėpiniu atliko šį naująjį kūrimą (2 Kor
212 I,III, 0,51 | jam reikia duoti, kad jis atliktų tai, ko iš jo reikalauja
213 II,V, 0,97 | 40), pažadėdamas tikrą atlygį visiems, kurie kokiu nors
214 I,I, 1,22 | 17, 19), pažadėjo apsčiai atlyginti kiekvienam, kuris dėl Dievo
215 II,II, 0,82 | altoriaus Broliai, priedą ir atminimą, galiausiai norėtume jums
216 II,III, 0,84 | mūsų tiesioginių šventojo atminimo pirmtakų pavyzdžiu, norėjome
217 I,II, 0,36 | celibatą skatindavo, gindavo ir atnaujindavo pirmiausia aukščiausieji
218 II,II, 0,82 | Atnaujinti priimtą sprendimą ~82. Kaip
219 I,I, 2,29 | artimiausiai susivienija su atnaša, padėdamas ant altoriaus
220 I,III, 0,51 | reikalauja jo Kūrėjas ir Atpirkėjas. Šventasis Augustinas, pats
221 I,I, 1,23 | idealų visumos ir ypatingo iš Atpirkėjo Velykų slėpinio trykštančios
222 I,I, 1,25 | panašinimosi su Kristui Atpirkėjui būdinga meile bei auka idealas
223 I,III, 0,51 | jėgų. Dievas, sukūręs ir atpirkęs žmogų, žino, ko iš jo galima
224 Intro,0, 1,10 | integruotoms į Kristaus atpirkimo darbą, ženklas? ~
225 I,I, 3,33 | kur pilnatviškai pasirodys atpirktųjų dieviškoji sūnystė (1 Jn
226 I,I, 2,30 | šeimos teisėtos meilės, atras pilnatviško ir vaisingo
227 I,III, 0,50 | itin jautrus. Iš tiesų gali atrodyti, jog celibatas nesiderina
228 I,II, 0,47 | skaičiaus, nei gebėjimų, atrodytų, nebuvo gana tokiai užduočiai
229 Intro,0, 1,5 | tai kaip laisvą klusnumo atsaką į ypatingą pašaukimą ar
230 I,III, 0,51 | krikščionišku apdairumu ir atsakingai – vadovauja malonė, kuri
231 I,II, 0,44 | visuotinai atstovaujama savo atsakingųjų ganytojų ir gerbdama, kaip
232 II,V, 0,96 | ragindami juos irgi jaustis atsakingus už savo brolių, prisiėmusių
233 II,III, 0,86 | būsimąjį gyvenimą, jie spręstų atsargiau bei apdairiau, uoliau melstųsi,
234 I,I, 1,25 | visiškas ir nedalomas Kristaus atsidavimas savo išganomajai misijai
235 II,I, 0,62 | laisvu sprendimu ir visišku atsidavimu, savojo „aš” pajungimu kviečiančio
236 II,V, 0,97 | pasaulietiniame gyvenime; savo atsidavusia ir nuoširdžia draugyste
237 II,V, 0,96 | rūpinimąsi džiaugsmą, jiems atsidavusiai ir su sūniška meile padėti.
238 I,I, 1,25 | Broliai, ir tuos, kurie atsidėję krikščioniškojo mokymo studijoms,
239 II,I, 0,70 | kurio tarnybai kandidatas atsiduoda dėl Kristaus ir jo Karalystės. ~
240 I,I, 2,27 | palengvintu visiško pasiaukojimo, atsiduodamas Viešpaties Jėzaus ir jo
241 I,I, 2,30 | kaip Jis ir Jame mylės ir atsiduos visiems Dievo vaikams. ~
242 Intro,0, 1,10 | bendryste su savo broliais, atsiduria vienatvėje, keliančioje
243 II,II, 0,81 | Meilė pavojuje atsidūrusiems broliams kunigams ~81. Kunigai
244 II,III | III. SKAUSMINGI ATSIMETIMAI~
245 II,III, 0,87 | pasitikėjimą, pasukti atgailos bei atsinaujinimo keliu, ir kunigas nušalinamas
246 II,III, 0,85 | skausmingais atvejais, kai atsisakymas garbingai nešti saldų Kristaus
247 I,II, 0,37 | sąmoningai ar patogumo sumetimais atsisakys to, kas ilgus amžius buvo
248 II,I, 0,63 | gydytoją ar psichologą. Nevalia atsisakyti ir kandidato šeimos istorijos
249 Intro,0, 1,16 | Galvos meilės vaisius ir atsiskleidžia per tą tobulą šventumą (
250 I,II, 0,42 | katalikiškosios bendrystės atsiskyrusioms Bažnyčioms ar bažnytinėms
251 I,III, 0,58 | visuomeninių pareigų, ne norėdamas atsitolinti nuo savo brolių, ne iš paniekos
252 I,II, 0,47 | melsti Šeimininką pačiam atsiųsti darbininkų į savo pjūtį (
253 II,IV, 0,93 | pasitikėjimo kupina dvasia atsiverti; teisinio klusnumo ryšį
254 I,I, 2,30 | ir jo Karalystės meilės atsižadėdamas šeimos teisėtos meilės,
255 I,III, 0,50 | reikalaujantis didelių atsižadėjimų, paliečiančių pačias žmogaus
256 II,V, 0,96 | būti taktiškai santūrūs, atsižvelgdami į jų kaip žmonių, visiškai
257 II,I, 0,61 | išmintingų principų bei nuostatų, atsižvelgiančių į psichologijos bei pedagogikos
258 II,I, 0,63 | linkme, sykiu būtina tiksliai atsižvelgti į jo biologines bei psichologines
259 Intro,0, 1,7 | todėl klausiama, ar teisinga atskirti nuo kunigystės tuos, kurie
260 I,I, 1,21 | kunigystės sąsają Kristuje atspindi Tarpininko ir amžinojo Kunigo
261 I,II, 0,44 | iškilmingai bei visuotinai atstovaujama savo atsakingųjų ganytojų
262 I,III, 0,58 | tautos, nes jis yra paskirtas atstovauti žmonėms (Žyd 5, 1), visiškai
263 Pab,0, 0,98 | kaip Kristaus Bažnyčios atvaizdą ir pavyzdį. Tegu Marija,
264 I,II, 0,39 | mūsų laukiančios palaimos atvaizdas” (27); ne mažiau padrąsinantis
265 I,I, 2,31 | priderėtų visame kame būti jo atvaizdu ir sekti jo ypatingu pavyzdžiu
266 I,II, 0,42 | Ypatingi atvejai ~42. Vadovaujantis pamatine
267 I,II, 0,41 | tradicijai ~41. Bet kuriuo atveju Vakarų Bažnyčia negali pasidaryti
268 I,I, 1,20 | tarpininkas (Žyd 8, 6), atvėrė naują kelią, kuriame žmogiškoji
269 I,III, 0,56 | plg. 1 Jn 3, 16–18). Ji atveria kunigui begalinį horizontą,
270 II,IV, 0,93 | leis jūsų kunigams laiku atverti jums savo dvasią, pasidalyti
271 Pab,0, 0,99 | Bažnyčios viltis ~99. Bažnyčia atvirai skelbia savo viltį Kristuje:
272 I,II, 0,48 | slėpininga ir nenugalima galia, atviresnis ir pilnatviškesnis Kristaus
273 I,I, 1,24 | be išlygų ženklu, visiems atviros meilės akstinu. Kas gali
274 I,I, 2,29 | gyvenimui daugiau prasmės bei atvirumo šventinimo poveikiui. Juk
275 I,I, 3,33 | žemėje. Palengva, bet tikrai augdama, ji laukia tos Karalystės
276 I,I, 2,30 | galėtume pasakyti apie kunigo augimą gebėjimu, tarnyba, meile,
277 I,II, 0,46 | šiam pasauliui, kamuojamam augimo bei kaitos krizės, pagrįstai
278 I,II, 0,48 | stiprina sielas (Fil 4, 13) ir augina savo Bažnyčią (1 Kor 3,
279 I,II, 0,47 | slėpininga jėga, leidžianti jai augti ir bręsti žmogui to nepastebint (
280 II,II, 0,82 | savajai tobulo skaistumo aukai (plg. Rom 12, 1) pažadą. ~ ~
281 I,III, 0,50 | kunigas, dėl Kristaus meilės aukodamas šeimoje patiriamą žmogiškąją
282 I,I, 2,29 | gyvenimą, paženklintą kruvinos aukos žymėmis. ~
283 I,III, 0,50 | jog žmogui visada privalu aukoti Dievui, savo Kūrėjui, dovanas,
284 I,II, 0,39 | apmąstytinas šventojo Jono Auksaburnio pagiriamasis žodis kunigystei.
285 Intro,0, 0,3 | ekumeninio suartėjimo? Ir jei auksinis šventojo celibato įstatymas
286 Intro,0, 1,14 | pasirinkti vienatinę ir aukščiausią Kristaus meilę ir atsiduoti
287 I,II, 0,45 | panašėjantys į vienatinį ir aukščiausiąjį Kunigą, mūsų Dievo garbės
288 I,I, 1,19 | tiesioginis pavyzdys ir aukščiausias idealas (plg. 1 Kor 11,
289 I,I, 3,34 | Karalystės atbaigai, teigdama aukščiausiąsias vertybes, vieną dieną suspindėsiančias
290 I,II, 0,36 | atnaujindavo pirmiausia aukščiausieji Dievo Bažnyčios ganytojai
291 I,II, 0,46 | neatidėliotinai reikia aukščiausioms bei švenčiausioms vertybėms
292 I,III, 0,55 | psichinių jėgų perkėlimo į aukštesnį lygmenį. Taip kilsteldamas
293 Intro,0, 0,3 | bei iškilų įpareigojimą aukštesnių šventimų trokštantiems žmonėms?
294 Intro,0, 1,11 | praktikoje toks aktas kyla ne iš autentiškai asmeninio sprendimo, bet
295 I,III, 0,57 | suvienytiems santuokoje, autentiškos vienybės malonę. ~
296 Intro,0, 1,5 | Pirmasis, atrodo, remiasi autoritetingiausiu šaltiniu; sakoma, jog Naujasis
297 II,IV, 0,95 | kokia būtų jų skausmingos avantiūros baigtis, nes jie visada
298 II,IV, 0,94 | ir parveskite ją į šiltą avidę (plg. Lk 15, 4 tt.) ir,
299 II,IV, 0,94 | eikite ieškoti paklydusios avies ir parveskite ją į šiltą
300 Pab,0, 0,98 | žemėje daugėtų tų, kurie lydi Avinėlį, kur tik jis eina (plg.
301 I,I, 3,33 | suspindės tikrasis Dievo Avinėlio Sužadėtinės grožis (18). ~
302 Pab,0, 0,98 | mūsų Broliai ir Sūnūs, baigdami šį mūsų jums skirtą laišką,
303 II,IV, 0,95 | jų skausmingos avantiūros baigtis, nes jie visada lieka jūsų
304 II,I, 0,71 | Bandomieji laikotarpiai ~71. Tačiau
305 I,II, 0,37 | primena herojiškų laikų batalijas, kai Katalikų Bažnyčiai
306 II,IV, 0,93 | nesibaimindami vergiškai bausmės, bet sūniškai tikėdamiesi
307 I,II, 0,42 | bendrystės atsiskyrusioms Bažnyčioms ar bažnytinėms bendruomenėms,
308 Intro,0, 1,14 | būti tvirtai susietas su bažnytine tarnyba, padėti tarnautojui
309 Intro,0, 1,15 | galią ir atsako už tarnybą bažnytinei bendruomenei. Todėl Bažnyčios
310 I,II, 0,42 | atsiskyrusioms Bažnyčioms ar bažnytinėms bendruomenėms, ypatingas
311 I,II, 0,46 | Šiandienis pasaulis ir bažnytinis celibatas ~46. Taip, brangieji
312 Intro,0, 1,16 | galima pasakyti ir apie bažnytinius nuostatus, tvarkančius tikinčiųjų
313 Pab,0, 0,99 | tačiau, tvirtai pasitikėdama begaline bei slėpininga malonės galia,
314 I,III, 0,56 | 18). Ji atveria kunigui begalinį horizontą, pagilina ir išplečia
315 I,I, 1,22 | padaryti ypatingais Dievo bendradarbiais ir jo pasiuntiniais (2 Kor
316 II,V, 0,96 | pašaukimų, taip pat, nuolankiai bendradarbiaudami ir sąmoningai trokšdami
317 II,I, 0,61 | instrukcijos, parengtos bendradarbiaujant specialistams, galintiems
318 I,I, 1,21 | misijos dalininkai, ir toks bendrininkavimas juo tobulesnis, juo šventasis
319 Intro,0, 1,15 | atsako už tarnybą bažnytinei bendruomenei. Todėl Bažnyčios valdžiai
320 II,IV, 0,91 | perkelia į visas tikinčiųjų bendruomenes, su jumis jie susijungę
321 II,I, 0,66 | reikalaujama asmeninė ir bendruomeninė drausmė. Tokia drausmė –
322 I,II, 0,49 | Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių, kuriose šventiesiems tarnautojams
323 I,II, 0,37(23) | AAS 41 (1908), 555–557; Benediktas XV. Laiškas Prahos arkivyskupui
324 I,II, 0,46 | kaitos krizės, pagrįstai besididžiuojančiam savo žmogiškosiomis vertybėmis
325 Intro,0, 0,1 | pervarta. ~Tačiau šioje besifermentuojančių naujybių aplinkoje sykiu
326 II,I, 0,64 | ir Bažnyčiai. Celibato besilaikančio kunigo gyvenimas, visiškai
327 I,I, 2,28 | suteikia savo balsą Bažnyčiai, besimeldžiančiai kartu su savo Sužadėtiniu (12),
328 II,III, 0,89 | drausminė tvarka, visada besiremianti teisingumu ir tiesa, didžiausiu
329 II,IV, 0,92 | kunigais bei kunigystei besirengiančiais jaunuoliais (46). Niekas
330 II,I, 0,72 | kompetentingų dvasinių vadovų, besistengiančių ne primesti, bet padaryti
331 II,V, 0,97 | tvarkos dalykais ir kartu besistengiantys dosniau bei tobuliau atsakyti
332 I,I, 1,25 | Kvietimas studijuoti ~25. Šioje biblinėje ir teologinėje perspektyvoje,
333 I,III, 0,59 | Jn 13, 16; 15, 18), kaip bičiulis, įsileistas į skausmingiausius
334 I,II, 0,35(20) | nisiena, XVIII, XIX: ed. G. Bickell, Lipsiae 1866, p. 122; Euzebijus
335 II,I, 0,63 | tiksliai atsižvelgti į jo biologines bei psichologines ypatybes.
336 Pab,0, 0,99 | šventojo Petro, 1967 m. birželio 24 d., Jono Krikštytojo
337 II,II, 0,73 | reikšmę, turi aiškiai ir blaiviai įvertintų savo kaip žmogaus,
338 II,III, 0,84 | jų atsimetimo sukeliamam blogiui ar jį atitaisyti. Sekdami
339 II,I, 0,71 | žmogiškosios bei antgamtinės brandos įrodymų, turint galvoje,
340 II,I, 0,70 | asmenybę, pusiausvirą ir brandžią, įgimtų ir įgytų elementų
341 Intro,0, 0,1 | saugotas kaip spindintis brangakmenis, išlaiko savo vertę ir mūsų
342 I,I, 3,34 | geismų (plg. 1 Jn 3, 2), brangi dieviškoji tobulo susilaikymo
343 II,I, 0,60 | rengimosi priimti tokią brangią dovaną pradžios. ~Iš tiesų
344 II,III, 0,88 | nelaimingam, bet visuomet brangiam sūnui liktų išganingas Bažnyčios
345 I,I, 0,17 | vidinės dosnumo liepsnos, moka branginti dieviškąsias dovanas. ~
346 II,IV, 0,91 | 91. Mūsų širdžiai tokie brangūs kunigai turi teisę ir pareigą
347 I,III, 0,56 | visapusišką žmogaus asmens brendimą. Kunigo širdyje meilė nėra
348 I,III, 0,56 | Celibatas ir asmenybės brendimas ~56. Natūralus ir teisėtas
349 II,I, 0,70 | Askezė asmenybės brendimo labui ~70. Jaunuoliai turėtų
350 Intro,0, 1,10 | asmenybės pusiausvyrai ir brendimui. Dėl to – sakoma – kunigas
351 I,II, 0,47 | leidžianti jai augti ir bręsti žmogui to nepastebint (Mk
352 I,I, 2,28 | džiaugsmo bei paskatinimo iš brevijoriaus dėmesingo ir pamaldaus skaitymo,
353 I,I, 2,28 | Brevijorius ir malda ~28. Kristaus tarnas,
354 I,III, 0,59 | globos. Jam taip pat pagelbės broliška jo brolių kunigų draugystė
355 II,IV, 0,93 | pirmiausia turėtų užpildyti jūsų broliškas ir draugiškas buvimas bei
356 I,I, 1,19 | įeitų į Dangaus karalystę. Būdamas visiškai atsidavęs savo
357 II,IV, 0,93 | su jumis savo sunkumais; būdami tikri galimybe visada susilaukti
358 I,I, 0,18 | ir aplinkybės, jie visada būdavo įkvėpti specifiškai krikščioniškų
359 I,I, 1,20 | pareigas ir siekdami jiems būdingo šventumo, kartu keliauja
360 II,I, 0,70 | kandidatams į kunigystę būdingos ypatingos askezės, griežtesnės
361 II,IV, 0,95 | Mokymas ir budrumas ~95. Esame tikri, garbingieji
362 II,IV, 0,93 | Savo kunigams pirmiausia būkite ne vyresnieji ir teisėjai,
363 I,I, 1,19 | perkeičiančią žemišką žmonijos būklę (plg. Gal 3, 28). ~
364 Intro,0, 1,6 | įkvėpti žmogaus kūniškosios būklės perdėm pesimistiško traktavimo
365 I,I, 2,32 | pat veikliai ir broliškai būnant pasaulyje, į kurį jį siuntė
366 Intro,0, 1,13 | negalime nepastebėti milžiniško būrio pašvęstojo gyvenimo institutų
367 II,III, 0,86 | kuriems išstato savo šį ir būsimąjį gyvenimą, jie spręstų atsargiau
368 I,II, 0,43 | būti traktuojama kaip jo būsimo panaikinimo ženklas. Derėtų
369 II,I, 0,61 | Bažnyčioje patikėta itin sunki būsimų kunigų ugdymo užduotis. ~
370 II,I, 0,67 | tai ypač svarbu ugdant būsimus kunigus – susivaldyti. ~
371 Intro,0, 1,6 | traktavimo arba ypatingos tyrumo, būtino ryšiams su tai, kas šventa,
372 II,I, 0,66 | Drausmės būtinumas ~66. Tai patvirtins dvasios
373 I,I, 1,20 | kelią, kuriame žmogiškoji būtybė, visiškai bei tiesiogiai
374 Intro,0, 1,16 | paaiškinti žmogiškosios būtybės galių per maža. ~ ~
375 II,III, 0,90 | kunigų, kurie, kurį laiką buvę neištikimi savo pareigai,
376 Intro,0, 0,2 | Susirinkimo tėvams, kuriems buvome paskelbę apie savo ketinimą
377 II,III, 0,84 | įšventinimu į kunigus susijusių bylų tyrimas apimtų labai rimtus
378 II,I, 0,71(38) | IIa–IIae, q. 184, a. 8 c. ~
379 I,II, 0,35(20) | 869, 1025; Šv. Efremas. Carmina nisiena, XVIII, XIX: ed.
380 I,II, 0,35(20) | Tertulianas. De exhor. castitatis, 13: PL 2, 930; Šv. Epifanas.
381 I,II, 0,35(20) | Šv. Kirilas Jeruzalietis. Catech. 12, 25: PG 33, 757; Šv.
382 I,II, 0,35(20) | Augustinas. De moribus Eccl. cathol. 1, 32: PL 32, 1339; Šv.
383 I,II, 0,37(23) | Pijus XI. Enciklika Ad catholici sacerdotii (1935 gruodžio
384 Intro,0, 1,7 | laiko tai, kad galiojanti celibatinė tvarka verčia kunigiškojo
385 I,II, 0,40 | Bažnyčios iš dalies laikosi celibatinės kunigystės ir celibato tam
386 Intro,0, 1,7 | pašaukti į kunigystę, bet ne į celibatinį gyvenimą. ~
387 Intro,0, 1,8 | mažėjimą kai kas sieja su celibatinio įpareigojimo našta. ~
388 I,II, 0,35(20) | 1866, p. 122; Euzebijus Cezarietis. Demonstr. evang. 1, 9:
389 I,I, 2,29 | tarnyba: in persona Christi veikiantis kunigas artimiausiai
390 Intro,0, 1,8(2) | II Susirinkimas. Dekretas Christus Dominus, 35; Dekretas Apostolicam
391 I,II, 0,37 | akino jo laikytis (23). Čia norėtume išreikšti ypatingą
392 II,III, 0,84 | galiojančios kanoninės teisės (plg. CIC, kan. 214) nenumatytus motyvus,
393 I,III, 0,51(34)| Confess. X, 29, 40: PL 32, 796. ~
394 Intro,0, 0,2 | paskelbę apie savo ketinimą dabartinėmis aplinkybėmis suteikti kunigiškajam
395 Intro,0, 1,9 | nuo kurių jie atitverti dabartinės savo padėties. ~
396 II,IV, 0,94 | neužgesinkite gruzdančio dagčio (Mt 12, 20), gydykite žaizdas
397 II,IV, 0,91 | kilnia siela, perimdami dalį jūsų pareigų bei rūpesčių (44).
398 II,III, 0,84 | liūdnai tokių savo sūnų daliai ir laiko esant būtina visomis
399 I,II, 0,45 | kurią Tėvas tikrai dosniai dalija, ir kad sielos nusiteiktų
400 I,I, 2,31 | kunigas žymi bei laiduoja jo dalijamos bei tobuliausiai turimos
401 I,I, 1,21 | Kunigo kilnumo bei misijos dalininkai, ir toks bendrininkavimas
402 I,I, 0,18 | tarnautojams nėra šiandienis dalykas. Nors reiškiami argumentai
403 I,III, 0,59 | jis dramatiškai aiškiai dalysis Kristaus patirtimi kaip
404 II,IV, 0,92 | asmenyje „tikinčiųjų viduryje dalyvauja Viešpats Jėzus Kristus,
405 I,I, 1,23 | šaukiamiesiems, trokštantiems ne tik dalyvauti jo kunigiškojoje tarnyboje,
406 II,II, 0,76 | aukščiausiuoju Kunigu, artimai dalyvavusiu žmonių gyvenime, juos mylėjusiu
407 I,I, 1,20 | šventumo, kartu keliauja į dangiškąją tėvynę. Tačiau Kristus,
408 II,II, 0,79 | 15. 34–35) ir melsdamas dangiškąjį Tėvą, kad meilė, kuria Tėvas
409 I,I, 3,34 | kvietimas visiems pakelti akis į dangų, kur Kristus sėdi Dievo
410 I,II, 0,38 | ištikimybės bei uolumo pavyzdžius, darančius juos vertus nuoširdžios
411 Intro,0, 1,10 | kylančioms iš dieviškojo kūrimo darbo ir integruotoms į Kristaus
412 II,III, 0,88 | maldingumo bei atitaisymo darbus, kad jos nelaimingam, bet
413 Intro,0, 0,2 | kunigystę, taip pat trikdanti daugelį tikinčiųjų, verčia mus nedelsiant
414 Intro,0, 0,2 | pasaulio, pirmiausia iš daugelio Dievo Bažnyčios ganytojų. ~
415 I,I, 0,18 | apie celibato „tinkamumą daugeliu atžvilgiu” (plg. ten pat)
416 Pab,0, 0,98 | vertinamą, idant žemėje daugėtų tų, kurie lydi Avinėlį,
417 I,I, 2,29 | likusiam kunigo gyvenimui daugiau prasmės bei atvirumo šventinimo
418 Intro,0, 1,13 | tebėra nesuskaičiuojama daugybė šventųjų tarnautojų – subdiakonų,
419 II,IV, 0,94 | pasižyminti neišmatuojamu poveikiu daugybei sielų. Ir jei jūs tam tikru
420 II,II, 0,79 | įsakymo svarbos ir pats davė puikų to pavyzdį, įsteigdamas
421 I,III, 0,50 | Kūrėjui, dovanas, vertas ir davėjo, ir gavėjo. ~
422 Intro,0, 1,6 | Patristiniuose tekstuose dažniau rekomenduojama ne laikytis
423 II,II, 0,80 | orientuotą į jų dvasinę tarnybą, dažnų susitikimų, kuriuose būtų
424 I,II, 0,37 | Pastarojo laiko popiežiai, degdami uolumu ir naudodamiesi doktrinos
425 I,I, 0,18(5) | Susirinkimas. Dogminė konstitucija Dei Verbum, 8. ~
426 II,I, 0,64 | gyvenimas, visiškai bei delikačiai įtraukiantis visą jo vidinę
427 I,III, 0,50 | vertybių pripažinimu. Tačiau dėmesingiau pažiūrėjus paaiškėja, kad
428 I,I, 2,28 | paskatinimo iš brevijoriaus dėmesingo ir pamaldaus skaitymo, kai
429 I,III, 0,55 | reikalauja aiškaus supratimo, dėmesingos savitvardos ir išmintingo
430 II,IV, 0,93 | susilaukti jūsų širdies dėmesio, jie patikės jums taip pat
431 I,II, 0,35(20) | 122; Euzebijus Cezarietis. Demonstr. evang. 1, 9: PG 22, 81;
432 Intro,0, 1,5 | išraiška ne visuomet būna derama. ~Sąžiningai apžvelkime
433 II,III, 0,88 | bet jis yra rimtai bei deramai nusiteikęs gyventi krikščioniškai
434 II,I, 0,61 | paskelbtos pakankamai išsamios deramos instrukcijos, parengtos
435 I,I, 1,21 | Jėzus – ir tai visiškai derėjo su šia misija – visą savo
436 II,I, 0,70 | įgimtų ir įgytų elementų derinį, visų savo gebėjimų harmoniją
437 II,I, 0,63 | malonės lygmenų harmoningo derinimo. Pasireiškus pirmiems pašaukimo
438 II,I, 0,70 | atliekant savo pareigas; dermė tarp kontempliacijos ir
439 I,I, 3,34 | kur Kristus sėdi Dievo dešinėje, ir kur mūsų gyvenimas su
440 I,II, 0,42 | numatyta galimybė suteikti diakonatą vedusiems brandaus amžiaus
441 Intro,0, 1,13 | tarnautojų – subdiakonų, diakonų, kunigų, vyskupų, – visiškai
442 II,I, 0,68 | dvasia. Ją taikyti derėtų dialogo aplinkoje ir laipsniškai;
443 II,I, 0,72 | primesti, bet padaryti šį didelį bei laisvą pasirinkimą sąmoningesnį,
444 II,I, 0,66 | nepakankama, nes tai gresia dideliais pavojais, – neturi būti
445 I,III, 0,56 | ir kaip aukštesnės ir didesnės tėvystės išraišką apsčiai
446 II,II, 0,81 | savo brolius, jaučiančius didesnį negu kiti meilės, supratimo,
447 II,II, 0,82 | dvasiškai susivienijus, Didįjį ketvirtadienį, kunigystės
448 I,I, 0,18 | įvykti (plg. Jn 16, 13), ir didinti Dievo tautoje Kristaus ir
449 I,I, 1,24 | išreiškia savo išskirtinę didybę? Kas gali kada nors abejoti
450 II,II, 0,76 | širdies ramybės, kunigas didžiadvasiškai imsis įvairialypių savo
451 II,IV, 0,91 | susilaukti nepamainomos ir didžiausios pagalbos, leidžiančios lengviau
452 II,III, 0,89 | besiremianti teisingumu ir tiesa, didžiausiu protingumu ir santūrumu,
453 II,III, 0,85 | dispensai, kurių, palyginti su didžiuliu gerų ir girtinų kunigų skaičiumi,
454 Pab,0, 0,98 | galėtų visada nuolankiai didžiuotis savo kunigų ištikimybe iškiliai
455 I,I, 3,34 | gyvenimas su Kristumi paslėptas Dieve iki to momento, kai šlovingai
456 I,I, 1,19 | pasaulį naują, iškilią ir dievišką gyvenimo formą, perkeičiančią
457 I,I, 0,17 | liepsnos, moka branginti dieviškąsias dovanas. ~
458 II,I, 0,62 | Dievo valiai. Konkrečiai dieviškasis pašaukimas reiškiasi per
459 Intro,0, 1,16 | šiuo požiūriu apmąstyti dieviškuosius turtus ir Kristaus Bažnyčios
460 I,III, 0,56 | 16), praktikuojama sekant Dievu ir Kristumi, gailestingoji
461 II,II, 0,81 | meilės, supratimo, maldos, diskretiškos, bet veiksmingos pagalbos
462 II,III, 0,88 | kartais suteikia prašomą dispensą, lydimą įpareigojimo atlikti
463 II,III, 0,85 | gailestingoji meilė ~85. Tokie dispensai, kurių, palyginti su didžiuliu
464 I,I, 2,32 | garantuojančią didžiausią laisvę bei disponuojamumą pastoracinėje tarnyboje (15),
465 Intro,0, 1,5 | skvarbiai ir visais aspektais, doktrininiu, istoriniu, socialiniu,
466 I,II, 0,37 | degdami uolumu ir naudodamiesi doktrinos žiniomis, aiškino dvasininkijai
467 I,II, 0,35 | Senovėje ~35. Istorinių dokumentų, susijusių su bažnytiniu
468 Intro,0, 1,8(2) | Susirinkimas. Dekretas Christus Dominus, 35; Dekretas Apostolicam
469 I,II, 0,36 | paveldo bei krikščioniškosios dorovės sergėtojai ir aiškintojai,
470 I,II, 0,36 | pačios dvasininkijos, ir dorovinis visuomenės nuosmukis nebūdavo
471 II,I, 0,70 | prigimtinėmis ir antgamtinėmis dorybėmis; giedras ir patikimas ryšys
472 I,II, 0,36 | nebūdavo palankus herojiškiems dorybės aktams. Įpareigojimas laikytis
473 II,I, 0,70 | pagrįsta apmąstytu ir uoliu dorybių, žmogų padarančių kunigu,
474 I,III, 0,59 | neapgailestaus dėl savo dosnaus pasirinkimo. Pats Kristus
475 I,II, 0,48 | įsitikinimą: uolesnis ir dosnesnis atsakas į malonę, ryškesnis
476 II,V, 0,97 | ir kartu besistengiantys dosniau bei tobuliau atsakyti į
477 I,II, 0,45 | priimti gilaus tikėjimo ir dosnios meilės dvasia. Tada kunigai,
478 II,I, 0,69 | akivaizdoje. ~Užsidegimas ir dosnumas yra nuostabios jaunystės
479 I,I, 0,17 | tikėjimo dvasios ir vidinės dosnumo liepsnos, moka branginti
480 II,I, 0,72 | pareigą kaip visišką savęs dovanojimą Viešpačiui ir jo Bažnyčiai. ~
481 II,I, 0,72 | pasirinkimas kaip savęs dovanojimas ~72. Įgijus moralinį tikrumą,
482 II,II, 0,74 | maldoje gilinantis savęs dovanojimo motyvus bei įsitikinimą,
483 II,I, 0,62 | bažnytinio pašaukimo ženklų dovanojo šventojo celibato charizmą (
484 I,I, 1,24 | išdėstytų motyvų taip visiškai dovanotame gyvenime kokių nors dvasinio
485 Pab,0, 0,99 | viltį Kristuje: ji suvokia dramatišką kunigų trūkumą palyginti
486 I,III, 0,59 | taps labai skausminga, jis dramatiškai aiškiai dalysis Kristaus
487 Intro,0, 1,8 | Susirinkimo (2), sukelia dramatiškas situacijas, trukdančias
488 II,II, 0,75 | įgyvendinamas šventosios liturgijos dramoje, gaivinamas švelnios bei
489 II,III, 0,83 | tokių Dievo tautai skaudžių dramų bei skandalų nėra kažkiek
490 I,II, 0,47 | kaimenę” jis akino nenustoti drąsos (Lk 12, 32), nes ji, nuolatos
491 II,IV, 0,94 | susigrąžinti neištikimą draugą. ~
492 I,I, 1,22 | Kor 5, 20), vadinęs juos draugais ir broliais (Jn 15, 15;
493 II,IV, 0,93 | kunigus su jumis asmeniškai draugauti ir jums pasitikėjimo kupina
494 II,IV, 0,93 | užpildyti jūsų broliškas ir draugiškas buvimas bei veikimas (47).
495 II,I, 0,66 | Drausmės būtinumas ~66. Tai patvirtins
496 II,III, 0,89 | griežta ir sykiu gailestinga drausminė tvarka, visada besiremianti
497 II,V, 0,97 | situacijos ir tam tikra drumsta pasaulio dvasia gali pažeisti
498 Intro,0, 1,13 | pasaulio šviesos” ir „žemės druskos” (plg. Mt 5, 13–14) vaidmenį.
499 I,III, 0,51 | prigimtis, rašė: „Viešpatie, duok mums to, ką įsakai, ir įsakyk,
500 I,I, 2,30 | vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių” (Jn 12, 24),
|