Garbingieji Broliai, mylimieji Sūnūs!
Sveikinu ir teikiu apaštališkąjį palaiminimą!
Šventasis celibatas šiandien
1. Kunigiškasis celibatas, Bažnyčios amžiais saugotas
kaip spindintis brangakmenis, išlaiko savo vertę ir mūsų
laikais, pasižyminčiais gilia mąstysenos bei struktūrų
pervarta.
Tačiau šioje besifermentuojančių naujybių
aplinkoje sykiu ryškėja tendencija, net aiškus troškimas,
spausti Bažnyčią peržiūrėti šią jai
būdingą instituciją, kurios laikytis, kai kurių nuomone,
mūsų dienų pasaulyje problemiška ir net neįmanoma.
Mūsų pažadas
2. Tokia padėtis, jaudinanti bei gluminanti kai kuriuos kunigus bei
jaunus kandidatus į kunigystę, taip pat trikdanti daugelį
tikinčiųjų, verčia mus nedelsiant išpildyti
pažadą, duotą Susirinkimo tėvams, kuriems buvome
paskelbę apie savo ketinimą dabartinėmis aplinkybėmis
suteikti kunigiškajam celibatui naujo spindesio bei jėgos
(1). Per laiką, prabėgusį nuo to momento, ilgai ir
karštai meldėme Šventosios Dvasios šviesos bei pagalbos ir
išnagrinėjome nuomones bei prašymus, gautus iš viso pasaulio,
pirmiausia iš daugelio Dievo Bažnyčios ganytojų.
Klausimo dydis ir svarba
3. Dvasininkijos celibato Bažnyčioje klausimas visu savo
dydžiu bei svarba jau seniai patraukė mūsų
dėmesį: ar šiandien dar reikia išlaikyti šį
reiklų bei iškilų įpareigojimą aukštesnių
šventimų trokštantiems žmonėms? Ar šiandien
įmanoma, dera laikytis šio įpareigojimo? Ar neatėjo metas
nutraukti Bažnyčioje celibatą su kunigyste siejantį
ryšį? Ar negalima tokį sunkų laikymąsi padaryti
neprivalomą? Ar tai nebūtų į naudą kunigiškajai
tarnybai, ar tai nepalengvintų ekumeninio suartėjimo? Ir jei auksinis
šventojo celibato įstatymas turėtų išlikti, kokiais
argumentais pagrįsti jo šventumą bei tinkamumą? Pagaliau
kaip jo laikytis ir kaip padaryti, kad kunigiškajame gyvenime jis
būtų ne našta, bet pagalba?
Tikrovė ir problemos
4. Ypatingą dėmesį skyrėme įvairioms
reikštoms ir tebereiškiamoms prieštaroms kunigiškajam
celibatui. Tokia svarbi ir sudėtinga tema dėl mums tenkančios
apaštališkosios tarnybos verčia mus apmąstyti tikrovę
bei jos implikuojamas problemas ir apšviesti tai, kaip to reikalauja
mūsų pareiga ir misija, tiesos šviesa, kuri yra Kristus,
siekiant visame kame vykdyti valią To, kuris mus į šią
tarnybą pašaukė, ir pasirodyti tuo, kas esame Bažnyčioje,
būtent Dievo tarnų tarnu.
|