EKLEZIOLOGINĖ CELIBATO REIKŠMĖ
Celibatas ir Kristaus bei kunigo meilė
Bažnyčiai
26. Kristaus Jėzaus pagautas (Fil 3, 12) ligi visiško
atsidavimo jam, kunigas tobuliausiai supanašėja su Kristumi bei
meile, kuria amžinasis Kunigas myli savo Kūną – Bažnyčią, atiduodamas už ją save, kad
padarytų ją garbingą, šventą ir nesuteptą (plg. Ef
5, 25–27).
Pašvęstoji šventųjų tarnautojų nekaltybė
iš tiesų parodo skaisčią Kristaus meilę
Bažnyčiai ir šios skaisčios bei antgamtinės
sąjungos, kurios dėka Dievo vaikai gimsta ne iš kūno ir
kraujo (Jn 1, 13), vaisingumą (10).
Kunigiškojo gyvenimo vienybė ir harmonija:
Žodžio tarnyba
27. Visiškai laisvu sprendimu, palengvintu visiško pasiaukojimo,
atsiduodamas Viešpaties Jėzaus ir jo mistinio Kūno tarnybai,
kunigas pilnatviškiau įgyvendina savo kunigiškojo gyvenimo
vienybę bei harmoniją (11). Padidėja jo geba
įsiklausyti į Dievo žodį ir melstis. Bažnyčios
saugomas Dievo žodis sužadina kasdien jį apmąstančio,
išgyvenančio ir tikintiesiems skelbiančio kunigo dvasioje
stiprų ir gilų aidą.
Brevijorius ir malda
28. Kristaus tarnas, kaip ir Kristus, visiškai ir nedalomai
atsidavęs Dievo ir Bažnyčios reikalams (plg. Lk 2, 49; 1
Kor 7, 32–33), sekdamas aukščiausiuoju Kunigu, visada
stovinčiu priešais Dievo veidą, kad mus užtartų (Žyd
9, 24; 7, 25), susilaukia nuolatinio džiaugsmo bei paskatinimo iš
brevijoriaus dėmesingo ir pamaldaus skaitymo, kai suteikia savo balsą
Bažnyčiai, besimeldžiančiai kartu su savo
Sužadėtiniu (12), ir jaučia poreikį ilgėliau
bei uoliau atsidėti maldai, kuri yra ypatinga kunigo pareiga (Apd
6, 4).
Malonės tarnyba ir
Eucharistijos tarnyba
29. Celibatas suteikia likusiam kunigo gyvenimui daugiau prasmės
bei atvirumo šventinimo poveikiui. Juk jo ypatingam savęs pašventinimo
įsipareigojimui naujų paskatų suteikia malonės tarnyba ir
Eucharistijos, kurioje glūdi visas Bažnyčios lobis (13),
tarnyba: in persona Christi veikiantis kunigas artimiausiai susivienija
su atnaša, padėdamas ant altoriaus visą savo gyvenimą, paženklintą
kruvinos aukos žymėmis.
Pilnatviškas ir vaisingas
gyvenimas
30. Ką dar galėtume pasakyti apie kunigo augimą gebėjimu,
tarnyba, meile, jo auka visos Dievo tautos labui? Kristus apie save yra pasakęs:
„Jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis
liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių” (Jn 12, 24),
o apaštalas Paulius nesvyruodamas kasdien atiduodavo save mirčiai,
kad tarp savo tikinčiųjų turėtų garbę Jėzuje
Kristuje (1 Kor 15, 31). Panašiai ir kunigas, kasdien mirdamas sau
ir dėl Kristaus ir jo Karalystės meilės atsižadėdamas šeimos
teisėtos meilės, atras pilnatviško ir vaisingo gyvenimo Kristuje
garbę, nes kaip Jis ir Jame mylės ir atsiduos visiems Dievo vaikams.
Kunigo celibatas tikinčiųjų
bendruomenėje
31. Kunigas jam patikėtoje tikinčiųjų bendruomenėje
atstovauja Kristaus asmeniui. Todėl jam itin priderėtų visame
kame būti jo atvaizdu ir sekti jo ypatingu pavyzdžiu tiek
asmeniniame, tiek tarnybiniame gyvenime. Savo vaikams Kristuje kunigas žymi
bei laiduoja jo dalijamos bei tobuliausiai turimos Dievo karalystės iškilią
bei naują tikrovę ir maitina visų krikščionių,
kaip tokių įpareigotų laikytis skaistumo pagal savo padėtį,
tikėjimą ir viltį.
Celibato pastoracinis
veiksmingumas
32. Pasišventimas Kristui tokiu nauju bei iškiliu būdu
kaip celibatas kunigui ir praktikos srityje laiduoja – tai akivaizdu – maksimalų
veiksmingumą ir psichologinį bei emocinį nusiteikimą, kuris
yra tinkamiausias nepaliaujamai įgyvendinti tobulą meilę, leidžiančią
visuotiniau ir konkrečiau visam atsidėti visų tarnybai (2 Kor
12, 15) (14) ir tikrai garantuojančią didžiausią
laisvę bei disponuojamumą pastoracinėje tarnyboje (15),
taip pat veikliai ir broliškai būnant pasaulyje, į kurį jį
siuntė Kristus (Jn 17, 18), kad jis visiems Dievo vaikams atiduotų
viską, ką jiems yra skolingas (Rom 1, 14).
|