ESCHATOLOGINĖ CELIBATO REIKŠMĖ

Dievo karalystės troškimas

33. Dievo karalystė, kuri ne iš šio pasaulio (Jn 18, 36), slėpiningu būdu jau dabar yra žemėje; ji pasieks savo atbaigą atėjus Viešpačiui (¹⁶). Bažnyčia yra šios Karalystės ūglis ir pradžia žemėje. Palengva, bet tikrai augdama, ji laukia tos Karalystės atbaigos ir visa širdimi viliasi bei trokšta susijungti garbėje su savo Karaliumi (¹⁷).

Keliaujanti Dievo tauta eina per istoriją į savo tikrąją tėvynę (Fil 3, 20), kur pilnatviškai pasirodys atpirktųjų dieviškoji sūnystė (1 Jn 3, 2) ir galutinai suspindės tikrasis Dievo Avinėlio Sužadėtinės grožis (¹⁸).

Celibatas kaip dangiškųjų gėrybių ženklas

34. Mūsų Viešpats ir Mokytojas yra sakęs: „Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje” (Mt 22, 30). Žmogaus pasaulyje, taip paskendusiame žemiškuose rūpesčiuose ir taip dažnai valdomame kūno geismų (plg. 1 Jn 3, 2), brangi dieviškoji tobulo susilaikymo dėl Dangaus karalystės dovana yra „ypatingas dangiškųjų gėrybių ženklas” (¹⁹); ji žymi paskutinį išganymo istorijos laiką (plg. 1 Kor 7, 29–31) žemėje bei naujojo pasaulio atėjimą ir tartum užbėga už akių Karalystės atbaigai, teigdama aukščiausiąsias vertybes, vieną dieną suspindėsiančias visuose Dievo vaikuose. Tad ji yra Dievo tautos būtinų pastangų siekiant savo žemiškosios kelionės galutinio tikslo liudijimas ir sykiu kvietimas visiems pakelti akis į dangų, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje, ir kur mūsų gyvenimas su Kristumi paslėptas Dieve iki to momento, kai šlovingai pasirodys su Kristumi (Kol 3, 1–7).