III. SKAUSMINGI ATSIMETIMAI

Tikroji atsakomybė

83. Dabar su tėviška meile, nerimu ir dideliu skausmu širdimi gręžiamės į nelaimingus, bet visada labai mylimus bei pasiilgtus brolius kunigus, kurie, išlaikydami dvasioje Šventimų sakramentu suteiktą šventąjį ženklą, nelemtai tapo neištikimi šventinimo metu prisiimtiems įsipareigojimams.

Jų apverktina padėtis ir asmeniniai bei viešieji padariniai verčia kai kuriuos klausti, ar dėl tokių Dievo tautai skaudžių dramų bei skandalų nėra kažkiek kaltas būtent celibatas. Iš tiesų dėl to kaltas ne pats šventasis celibatas, bet tai, kad savo laiku nepatenkinamai bei neapgalvotai buvo įvertintos kandidato į kunigystę savybės, arba tai, kad šventieji tarnautojai netinkamu būdu įgyvendina savo visišką atsidavimą.

Dispenso motyvai

84. Bažnyčia yra labai jautri liūdnai tokių savo sūnų daliai ir laiko esant būtina visomis išgalėmis stengtis užbėgti už akių jų atsimetimo sukeliamam blogiui ar jį atitaisyti. Sekdami mūsų tiesioginių šventojo atminimo pirmtakų pavyzdžiu, norėjome nustatyti ir nustatėme, kad su įšventinimu į kunigus susijusių bylų tyrimas apimtų labai rimtus galiojančios kanoninės teisės (plg. CIC, kan. 214) nenumatytus motyvus, galinčius kelti pagrįstą bei tikrą abejonę dėl kandidato į kunigystę visiškos laisvės bei atsakomybės ir jo tinkamumo kunigystei. Tai padaryta siekiant nuo įpareigojimų išlaisvinti tuos, kurie rūpestingo teisminio proceso metu buvo įvertinti kaip tikrai netinkami tokiam gyvenimui.

Bažnyčios teisingumas ir gailestingoji meilė

85. Tokie dispensai, kurių, palyginti su didžiuliu gerų ir girtinų kunigų skaičiumi, suteikiama išties labai mažai ir kuriais, vadovaujantis teisingumu, siekiama dvasinės individų gerovės, rodo Bažnyčios rūpinimąsi šventojo celibato apsauga ir visų jos tarnautojų visiška ištikimybe. Bažnyčia tai daro visada su liūdesiu, ypač itin skausmingais atvejais, kai atsisakymas garbingai nešti saldų Kristaus jungą kyla iš tikėjimo krizės ar moralinio silpnumo ir dėl to dažnai būna susijęs su atsakomybe bei papiktinantis.

Sielvartingas kreipimasis

86. Jei tokie kunigai žinotų, kokį skausmą bei nerimą kelia ir kokią negarbę daro šventajai Dievo Bažnyčiai, jei pagalvotų apie prisiimtų įsipareigojimų iškilumą bei grožį ir pavojus, kuriems išstato savo šį ir būsimąjį gyvenimą, jie spręstų atsargiau bei apdairiau, uoliau melstųsi, nuosekliau bei ryžtingiau stengtųsi užbėgti už akių savo dvasinio bei moralinio nuosmukio priežastims.

Motiniškas Bažnyčios rūpestis

87. Motina Bažnyčia ypatingą dėmesį skiria jauniems kunigams, uoliai ir entuziastingai pradėjusiems savo tarnybinį gyvenimą. Šiandien, įtemptai vykdant kunigiškąsias užduotis, lengva išgyventi nepasitikėjimo, abejonės, širdgėlos, paikystės momentą. Štai kodėl Bažnyčia nori, kad ypač tokiais atvejais būtų išbandytos visos įtikinėjimo priemonės, siekiant padėti svyruojantiems broliams atgauti ramybę bei pasitikėjimą, pasukti atgailos bei atsinaujinimo keliu, ir kunigas nušalinamas nuo jam patikėtosios tarnybos vykdymo tiktai tada, kai nebeįmanomas joks kitas sprendimas.

Dispenso suteikimas

88. Pasirodžius, kad asmens nebeįmanoma atgauti kunigystei, bet jis yra rimtai bei deramai nusiteikęs gyventi krikščioniškai kaip pasaulietis, Šventasis Sostas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, sutinkant vietos ordinarui ar vienuolijos vyresniajam, leidžia meilei dar kartą įveikti sielvartą ir kartais suteikia prašomą dispensą, lydimą įpareigojimo atlikti tam tikrus maldingumo bei atitaisymo darbus, kad jos nelaimingam, bet visuomet brangiam sūnui liktų išganingas Bažnyčios motiniško sielvarto ženklas ir gyvesnis dieviškojo gailestingumo visuotinio poreikio prisiminimas.

Padrąsinimas ir įspėjimas

89. Tokia griežta ir sykiu gailestinga drausminė tvarka, visada besiremianti teisingumu ir tiesa, didžiausiu protingumu ir santūrumu, neabejotinai stiprins gerų kunigų ryžtą gyventi nepriekaištingai bei šventai, ir kandidatams į kunigystę bus įspėjimas žengti altoriaus link išmintingai vadovaujamiems ugdytojų, visiškai sąmoningai, be jokio suinteresuotumo, trokštant dosniai atsakyti į dieviškąją malonę ir Kristaus bei jo Bažnyčios valią.

Paguoda

90. Galiausiai su dideliu džiaugsmu norėtume padėkoti Viešpačiui už nemažai kunigų, kurie, kurį laiką buvę neištikimi savo pareigai, geravališkai naudodamiesi visomis tinkamomis priemonėmis ir pirmiausia praktikuodami intensyvios maldos, nuolankumo, atkaklių pastangų, palaikomų reguliaraus Atgailos sakramento priėmimo, kupiną gyvenimą, aukščiausiojo Kunigo malone sugrįžo į teisingą kelią ir visų džiaugsmui vėl tapo jo pavyzdingais tarnautojais.