IV. VYSKUPO TĖVIŠKUMAS

Vyskupas ir jo kunigai

91. Mūsų širdžiai tokie brangūs kunigai turi teisę ir pareigą iš jūsų, garbingieji Broliai Vyskupai, susilaukti nepamainomos ir didžiausios pagalbos, leidžiančios lengviau ir sėkmingiau laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Jūs juos priėmėte ir paskyrėte į kunigystę, jūs uždėjote ant jų rankas, su jumis jie sujungti kunigystės garbe ir Šventimų sakramento dėka, jus jie perkelia į visas tikinčiųjų bendruomenes, su jumis jie susijungę pasitikinčia ir kilnia siela, perimdami dalį jūsų pareigų bei rūpesčių (⁴⁴). Rinkdamiesi šventąjį celibatą, jie seka nuo antikos pabaigos galiojančiu Rytų ir Vakarų vyskupų pavyzdžiu: tai dar vienas vyskupo ir kunigo bendrystės motyvas ir veiksnys, skatinantis artimiau tarpusavyje gyventi.

Atsakomybė ir pastoracinė meilė

92. Visa Jėzaus švelni meilė apaštalams iškyla aikštėn, kai jis juos skiria savo realaus Kūno ir savo mistinio Kūno tarnais (plg. Jn 13–17); jūs, kurių asmenyje „tikinčiųjų viduryje dalyvauja Viešpats Jėzus Kristus, vyriausiasis Kunigas” (⁴⁵), žinote, jog privalote karštai mylėti ir uoliai pastoraciškai rūpintis kunigais bei kunigystei besirengiančiais jaunuoliais (⁴⁶). Niekas geriau neišreikš tokio įsitikinimo, kaip jūsų atsakomybės jausmas ir nuoširdi bei nenugalima meilė, kurios kupini vadovaujate seminaristų ugdymui ir visomis išgalėmis padedate kunigams išlikti ištikimiems savo pašaukimui bei pareigoms.

Vyskupo širdis

93. Žmogišką kunigo vienatvę, kuri taip dažnai būna nusivylimų ir pagundų priežastis, pirmiausia turėtų užpildyti jūsų broliškas ir draugiškas buvimas bei veikimas (⁴⁷). Savo kunigams pirmiausia būkite ne vyresnieji ir teisėjai, bet geri ir gailestingi mokytojai, tėvai, draugai ir broliai, pasirengę suprasti, užjausti, padėti. Visaip skatinkite savo kunigus su jumis asmeniškai draugauti ir jums pasitikėjimo kupina dvasia atsiverti; teisinio klusnumo ryšį tai ne silpnina, bet veikiau perkeičia į pastoracinę meilę, kad klusnumas būtų savanoriškesnis, sąžiningesnis ir tikresnis. Nuoširdi draugystė ir sūniškas pasitikėjimas jumis leis jūsų kunigams laiku atverti jums savo dvasią, pasidalyti su jumis savo sunkumais; būdami tikri galimybe visada susilaukti jūsų širdies dėmesio, jie patikės jums taip pat savo galimas nesėkmes, nesibaimindami vergiškai bausmės, bet sūniškai tikėdamiesi pataisymo, atleidimo ir paspirties, paskatinsiančių su nauju pasitikėjimu toliau eiti sunkiu keliu.

Valdžia ir tėviškumas

94. Garbingieji Broliai, jūs visi tikrai laikotės įsitikinimo, jog grąžinti kunigiškajai dvasiai džiaugsmą bei karštą žavėjimąsi savo pašaukimu, vidinę ramybę ir išganymą yra svarbi ir garbinga tarnyba, pasižyminti neišmatuojamu poveikiu daugybei sielų. Ir jei jūs tam tikru momentu esate priversti parodyti savo valdžią ir griežtą teisingumą saujelei tų, kurie, nepaisydami jūsų geros širdies, savo elgesiu piktino Dievo tautą, imdamiesi būtinų priemonių neišleiskite iš akių jų pasitaisymo perspektyvos. Sekdami Viešpačiu Jėzumi, mūsų sielų Ganytoju ir Sargu (1 Pt 2, 25), nenulaužkite palūžusios nendrės ir neužgesinkite gruzdančio dagčio (Mt 12, 20), gydykite žaizdas kaip Jėzus (plg. Mt 9, 12), gelbėkite, kas pražuvę (plg. Mt 18, 11), genami nerimo ir meilės eikite ieškoti paklydusios avies ir parveskite ją į šiltą avidę (plg. Lk 15, 4 tt.) ir, kaip jis, stenkitės iki galo (plg. Lk 22, 48) susigrąžinti neištikimą draugą.

Mokymas ir budrumas

95. Esame tikri, garbingieji Broliai, kad jūs visomis išgalėmis, savo mokymu, išmintimi ir pastoraciniu uolumu, karštai puoselėsite tarp savo dvasininkų šventojo celibato idealą ir niekada neišleisite iš akių Dievo namus, savo tikruosius namus, palikusių kunigų, kad ir kokia būtų jų skausmingos avantiūros baigtis, nes jie visada lieka jūsų sūnumis.