|
V. TIKINČIŲJŲ VAIDMUO
Visos Dievo tautos atsakomybė
96. Kunigiškoji dorybė yra visos Bažnyčios turtas,
ypatingas lobis ir garbė visos Dievo tautos statydinimo ir gerovės
labui. Štai kodėl kreipiamės į visus tikinčiuosius, mūsų
vaikus Kristuje, nuoširdžiai ir primygtinai ragindami juos irgi
jaustis atsakingus už savo brolių, prisiėmusių misiją
tarnauti kunigu dėl jų išganymo, dorybę. Jie turėtų
melstis ir darbuotis dėl kunigiškųjų pašaukimų,
taip pat, nuolankiai bendradarbiaudami ir sąmoningai trokšdami leisti
kunigams patirti atsako į jų pastoracinį rūpinimąsi džiaugsmą,
jiems atsidavusiai ir su sūniška meile padėti. Jie turėtų
padėti savo tėvams Kristuje nugalėti visokiausius sunkumus, su
kuriais šiems tenka susidurti ištikimai vykdant savo pareigas visų
statydinimo labui. Kupini tikėjimo ir krikščioniškosios
meilės, jie turėtų kunigus labai gerbti ir jų atžvilgiu
būti taktiškai santūrūs, atsižvelgdami į jų
kaip žmonių, visiškai pašvęstų Kristui ir Bažnyčiai,
padėtį.
Raginimas pasauliečiams
97. Kreipiamės labiausiai į pasauliečius, uoliau bei
intensyviau ieškančius Dievo ir siekiančius tobulumo
pasaulietiniame gyvenime; savo atsidavusia ir nuoširdžia draugyste
jie gali daug padėti šventiesiems tarnautojams. Iš tiesų
pasauliečiai, užsiėmę laikinės tvarkos dalykais ir
kartu besistengiantys dosniau bei tobuliau atsakyti į savo krikšto pašaukimą,
tam tikrais atvejais gali patarti kunigui bei jį padrąsinti, nes tam
tikros situacijos ir tam tikra drumsta pasaulio dvasia gali pažeisti jo,
panirusio į Kristaus ir Bažnyčios slėpinį, pašaukimo
vientisumą. Taip visa Dievo tauta pagerbs Viešpatį Jėzų
tuose, kurie jam atstovauja ir apie kuriuos jis yra pasakęs: „Kas jus
priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane
siuntęs” (Mt 10, 40), pažadėdamas tikrą atlygį visiems,
kurie kokiu nors būdu parodė meilę jo pasiuntiniams (Mt
10, 42).
|