PABAIGA

Marijos užtarimas

98. Garbingieji Broliai, po visą pasaulį pasklidusios kaimenės Ganytojai, ir jūs, brangieji Kunigai, mūsų Broliai ir Sūnūs, baigdami šį mūsų jums skirtą laišką, visai Kristaus meilei atvira dvasia kviečiame jus su atnaujintu pasitikėjimu ir sūniška viltimi atgręžti žvilgsnį bei širdį į meilės kupiną Jėzaus ir Bažnyčios Motiną ir melsti jos motiniško bei galingo užtarimo dėl katalikiškos kunigystės. Dėl jos tikėjimo, meilės ir tobulos vienybės su Kristumi Dievo tauta ja žavisi ir ją gerbia kaip Kristaus Bažnyčios atvaizdą ir pavyzdį. Tegu Marija, Mergelė ir Motina, išprašo Bažnyčiai, irgi pašauktai būti mergele ir motina (⁴⁸), tai, kad ji galėtų visada nuolankiai didžiuotis savo kunigų ištikimybe iškiliai šventosios nekaltybės dovanai ir matyti ją visur vis labiau klestinčią bei vertinamą, idant žemėje daugėtų tų, kurie lydi Avinėlį, kur tik jis eina (plg. Apr 14, 4).

Tvirta Bažnyčios viltis

99. Bažnyčia atvirai skelbia savo viltį Kristuje: ji suvokia dramatišką kunigų trūkumą palyginti su dvasiniais pasaulio gyventojų poreikiais, tačiau, tvirtai pasitikėdama begaline bei slėpininga malonės galia, tikisi, kad dvasinės šventųjų tarnautojų savybės pagausins ir jų pačių gretas, nes Dievui viskas įmanoma (plg. Mk 10, 27; Lk 1, 37).

Tuo tikėdami ir to vildamiesi, kaip dangiškųjų malonių laidą ir mūsų tėviško geranoriškumo ženklą visiems jums iš visos širdies teikiame savo apaštališkąjį palaiminimą.
 

Roma, prie šventojo Petro, 1967 m. birželio 24 d., Jono Krikštytojo šventė, penktieji mūsų pontifikato metai
Popiežius Paulius VI