EKLEZIOLOGINĖ CELIBATO REIKŠMĖ

Celibatas ir Kristaus bei kunigo meilė Bažnyčiai

26. Kristaus Jėzaus pagautas (Fil 3, 12) ligi visiško atsidavimo jam, kunigas tobuliausiai supanašėja su Kristumi bei meile, kuria amžinasis Kunigas myli savo Kūną – Bažnyčią, atiduodamas už ją save, kad padarytų ją garbingą, šventą ir nesuteptą (plg. Ef 5, 25–27).

Pašvęstoji šventųjų tarnautojų nekaltybė iš tiesų parodo skaisčią Kristaus meilę Bažnyčiai ir šios skaisčios bei antgamtinės sąjungos, kurios dėka Dievo vaikai gimsta ne iš kūno ir kraujo (Jn 1, 13), vaisingumą (¹⁰).

Kunigiškojo gyvenimo vienybė ir harmonija: Žodžio tarnyba

27. Visiškai laisvu sprendimu, palengvintu visiško pasiaukojimo, atsiduodamas Viešpaties Jėzaus ir jo mistinio Kūno tarnybai, kunigas pilnatviškiau įgyvendina savo kunigiškojo gyvenimo vienybę bei harmoniją (¹¹). Padidėja jo geba įsiklausyti į Dievo žodį ir melstis. Bažnyčios saugomas Dievo žodis sužadina kasdien jį apmąstančio, išgyvenančio ir tikintiesiems skelbiančio kunigo dvasioje stiprų ir gilų aidą.

Brevijorius ir malda

28. Kristaus tarnas, kaip ir Kristus, visiškai ir nedalomai atsidavęs Dievo ir Bažnyčios reikalams (plg. Lk 2, 49; 1 Kor 7, 32–33), sekdamas aukščiausiuoju Kunigu, visada stovinčiu priešais Dievo veidą, kad mus užtartų (Žyd 9, 24; 7, 25), susilaukia nuolatinio džiaugsmo bei paskatinimo iš brevijoriaus dėmesingo ir pamaldaus skaitymo, kai suteikia savo balsą Bažnyčiai, besimeldžiančiai kartu su savo Sužadėtiniu (¹²), ir jaučia poreikį ilgėliau bei uoliau atsidėti maldai, kuri yra ypatinga kunigo pareiga (Apd 6, 4).

Malonės tarnyba ir Eucharistijos tarnyba

29. Celibatas suteikia likusiam kunigo gyvenimui daugiau prasmės bei atvirumo šventinimo poveikiui. Juk jo ypatingam savęs pašventinimo įsipareigojimui naujų paskatų suteikia malonės tarnyba ir Eucharistijos, kurioje glūdi visas Bažnyčios lobis (¹³), tarnyba: in persona Christi veikiantis kunigas artimiausiai susivienija su atnaša, padėdamas ant altoriaus visą savo gyvenimą, paženklintą kruvinos aukos žymėmis.

Pilnatviškas ir vaisingas gyvenimas

30. Ką dar galėtume pasakyti apie kunigo augimą gebėjimu, tarnyba, meile, jo auka visos Dievo tautos labui? Kristus apie save yra pasakęs: „Jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių” (Jn 12, 24), o apaštalas Paulius nesvyruodamas kasdien atiduodavo save mirčiai, kad tarp savo tikinčiųjų turėtų garbę Jėzuje Kristuje (1 Kor 15, 31). Panašiai ir kunigas, kasdien mirdamas sau ir dėl Kristaus ir jo Karalystės meilės atsižadėdamas šeimos teisėtos meilės, atras pilnatviško ir vaisingo gyvenimo Kristuje garbę, nes kaip Jis ir Jame mylės ir atsiduos visiems Dievo vaikams.

Kunigo celibatas tikinčiųjų bendruomenėje

31. Kunigas jam patikėtoje tikinčiųjų bendruomenėje atstovauja Kristaus asmeniui. Todėl jam itin priderėtų visame kame būti jo atvaizdu ir sekti jo ypatingu pavyzdžiu tiek asmeniniame, tiek tarnybiniame gyvenime. Savo vaikams Kristuje kunigas žymi bei laiduoja jo dalijamos bei tobuliausiai turimos Dievo karalystės iškilią bei naują tikrovę ir maitina visų krikščionių, kaip tokių įpareigotų laikytis skaistumo pagal savo padėtį, tikėjimą ir viltį.

Celibato pastoracinis veiksmingumas

32. Pasišventimas Kristui tokiu nauju bei iškiliu būdu kaip celibatas kunigui ir praktikos srityje laiduoja – tai akivaizdu – maksimalų veiksmingumą ir psichologinį bei emocinį nusiteikimą, kuris yra tinkamiausias nepaliaujamai įgyvendinti tobulą meilę, leidžiančią visuotiniau ir konkrečiau visam atsidėti visų tarnybai (2 Kor 12, 15) (¹⁴) ir tikrai garantuojančią didžiausią laisvę bei disponuojamumą pastoracinėje tarnyboje (¹⁵), taip pat veikliai ir broliškai būnant pasaulyje, į kurį jį siuntė Kristus (Jn 17, 18), kad jis visiems Dievo vaikams atiduotų viską, ką jiems yra skolingas (Rom 1, 14).