V. TIKINČIŲJŲ VAIDMUO

Visos Dievo tautos atsakomybė

96. Kunigiškoji dorybė yra visos Bažnyčios turtas, ypatingas lobis ir garbė visos Dievo tautos statydinimo ir gerovės labui. Štai kodėl kreipiamės į visus tikinčiuosius, mūsų vaikus Kristuje, nuoširdžiai ir primygtinai ragindami juos irgi jaustis atsakingus už savo brolių, prisiėmusių misiją tarnauti kunigu dėl jų išganymo, dorybę. Jie turėtų melstis ir darbuotis dėl kunigiškųjų pašaukimų, taip pat, nuolankiai bendradarbiaudami ir sąmoningai trokšdami leisti kunigams patirti atsako į jų pastoracinį rūpinimąsi džiaugsmą, jiems atsidavusiai ir su sūniška meile padėti. Jie turėtų padėti savo tėvams Kristuje nugalėti visokiausius sunkumus, su kuriais šiems tenka susidurti ištikimai vykdant savo pareigas visų statydinimo labui. Kupini tikėjimo ir krikščioniškosios meilės, jie turėtų kunigus labai gerbti ir jų atžvilgiu būti taktiškai santūrūs, atsižvelgdami į jų kaip žmonių, visiškai pašvęstų Kristui ir Bažnyčiai, padėtį.

Raginimas pasauliečiams

97. Kreipiamės labiausiai į pasauliečius, uoliau bei intensyviau ieškančius Dievo ir siekiančius tobulumo pasaulietiniame gyvenime; savo atsidavusia ir nuoširdžia draugyste jie gali daug padėti šventiesiems tarnautojams. Iš tiesų pasauliečiai, užsiėmę laikinės tvarkos dalykais ir kartu besistengiantys dosniau bei tobuliau atsakyti į savo krikšto pašaukimą, tam tikrais atvejais gali patarti kunigui bei jį padrąsinti, nes tam tikros situacijos ir tam tikra drumsta pasaulio dvasia gali pažeisti jo, panirusio į Kristaus ir Bažnyčios slėpinį, pašaukimo vientisumą. Taip visa Dievo tauta pagerbs Viešpatį Jėzų tuose, kurie jam atstovauja ir apie kuriuos jis yra pasakęs: „Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs” (Mt 10, 40), pažadėdamas tikrą atlygį visiems, kurie kokiu nors būdu parodė meilę jo pasiuntiniams (Mt 10, 42).