| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] iprastas 1 iprastomis 1 iprocius 1 ir 954 iracionalaus 1 irankiai 1 irankis 1 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 954 ir 234 kad 190 yra 137 savo | Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances ir |
Chapter, Paragraph
1 Intro | Broliai, ~brangieji Sūnūs ir Dukterys, ~sveikinu ir laiminu 2 Intro | Sūnūs ir Dukterys, ~sveikinu ir laiminu Jus! ~ ~ĮVADAS ~ ~ 3 Intro,1 | svarbą dabartinei Bažnyčiai ir mano pontifikatui. Iš tikrųjų 4 Intro,1 | datą nuo keturiasdešimtųjų ir iki devyniasdešimtųjų metinių 5 Intro,1 | raštai, kurie ją primindavo ir kartu aktualindavo 2. ~Pratęsdamas 6 Intro,1 | mokslinio tyrimo centrų, rangovų ir dirbančiųjų, kurie kreipėsi 7 Intro,1 | didžiajam popiežiui Leonui XIII ir jo „nemirtingajam Dokumentui“ 3. 8 Intro,1 | organizacijų, universitetų ir akademinių institutų, profesinių 9 Intro,1 | institutų, profesinių draugijų ir kitų institucijų bei asmenų 10 Intro,2 | Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana“ (Jok 1, 17), 11 Intro,2 | padarytų tiek gero Bažnyčiai ir pasauliui ir uždegtų tiek 12 Intro,2 | gero Bažnyčiai ir pasauliui ir uždegtų tiek šviesulių. 13 Intro,2 | XIII encikliką, o kartu ir kitas mano Pirmtakų enciklikas 14 Intro,2 | aktuali, daro didelį poveikį ir kuri buvo pavadinta Bažnyčios „ 15 Intro,2 | exercens apie žmogaus darbą ir Sollicitudo rei socialis 16 Intro,2 | socialis apie aktualias žmonių ir tautų vystymosi problemas 4. ~ 17 Intro,3 | popiežiaus Leono XIII encikliką ir paraginti „pažvelgti atgal“, 18 Intro,3 | daug žadantį. Ta nežinomybė ir tos viltys žadina mūsų vaizduotę 19 Intro,3 | viltys žadina mūsų vaizduotę ir kūrybinę mintį, ir kartu 20 Intro,3 | vaizduotę ir kūrybinę mintį, ir kartu moko mus, kad, būdami 21 Intro,3 | rodyti kelią, skelbti tiesą ir teikti gyvenimą, „kuriuo 22 Intro,3 | mokymo stabili vertė, bet ir atsiskleis tikroji Bažnyčios 23 Intro,3 | Bažnyčios, kuri – visuomet gyva ir dinamiška – stovi ant mūsų 24 Intro,3 | Jėzaus Kristaus vardu ir vietoj kurio „niekas negali 25 Intro,3 | įpėdiniai. Kaip Leoną XIII ir kitus prieš jį ir po jo 26 Intro,3 | Leoną XIII ir kitus prieš jį ir po jo buvusius popiežius 27 Intro,3 | buvusius popiežius taip ir mane įkvepia Evangelijos „ 28 Intro,3 | iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“ (Mt 13, 52). 29 Intro,3 | senus daiktus“, perimtus ir perduotus nuo pradžios, 30 Intro,3 | perduotus nuo pradžios, ir leidžia iššifruoti „naujus 31 Intro,3 | tarp kurių gyvena Bažnyčia ir pasaulis. ~Tokie „daiktai“, 32 Intro,3 | Tradicijos srovę tampa „senais“ ir teikia progų bei medžiagos 33 Intro,3 | bei medžiagos Tradicijos ir tikėjimo praturtinimui, 34 Intro,3 | tikėjimo praturtinimui, yra ir vaisinga veikla tų milijonų 35 Intro,3 | stengiasi semtis iš jo įkvėpimo ir užsiangažuoti pasaulyje. 36 Intro,3 | įvairias grupes, draugijas ir organizacijas, jie tartum 37 Intro,3 | ginantį žmogaus asmenybę ir saugantį jo garbę, ir istorinių 38 Intro,3 | asmenybę ir saugantį jo garbę, ir istorinių įvykių metu prisidėjo 39 Intro,3 | protestavo prieš neteisingumą ir bandė jį apriboti. ~Šios 40 Intro,3 | yra Bažnyčios paveldėjimas ir – atsižvelgiant į Mokomosios 41 Intro,3 | Episkopato broliams, kunigams ir vienuoliams, Katalikų Bažnyčios 42 Intro,3 | Bažnyčios tikintiesiems ir visiems geros valios žmonėms 43 I,4 | visuomeninėje, taip pat ir mokslo bei technikos srityse; 44 I,4 | technikos srityse; kartu plito ir įvairių dominuojančių ideologijų 45 I,4 | atsirado nauja visuomenės ir valstybės, o vėliau ir valdžios 46 I,4 | visuomenės ir valstybės, o vėliau ir valdžios koncepcija. Tradicinė 47 I,4 | Tradicinė visuomenė iro, ir pradėjo formuotis kita, 48 I,4 | grėsti naujos neteisingumo ir pavergimo formos. ~Ūkinėje 49 I,4 | srityje, kur buvo panaudoti ir pritaikyti tiksliųjų mokslų 50 I,4 | tik didinti darbo našumą ir pelną, nepaisant tokių veiksnių, 51 I,4 | buvo galima laisvai pirkti ir parduoti turguje, kurios 52 I,4 | kurios kainą lėmė pasiūlos ir paklausos dėsniai, nepriklausomai 53 I,4 | minimumo, būtino asmens ir jo šeimos išlaikymui. Darbininkas 54 I,4 | organizuotai, o ne kartą ir impulsyviai formavosi kita 55 I,4 | formavosi kita nuosavybės ir ūkinio gyvenimo koncepcija, 56 I,4 | pagrindą sudarė nauja politinio ir visuomeninio gyvenimo sistema. ~ 57 I,4 | materialinės padėties skirtumas ir vadinamųjų „socialistinių“ 58 I,4 | be tiesos taptų savivale ir pagaliau taptų priklausoma 59 I,4 | priklausoma nuo žemiausių aistrų ir susinaikintų. Iš kurgi kyla 60 I,4 | jeigu ne iš laisvės, ūkinėje ir visuomeninėje veikloje atitrūkusia 61 I,4 | Popiežius sėmėsi įkvėpimo ir iš savo pirmtakų mokymo, 62 I,4 | laimėjimų, iš katalikų draugijų ir judėjimų patirties ir iš 63 I,4 | draugijų ir judėjimų patirties ir iš konkrečios visuomeninės 64 I,5 | sritį. ~Pramonės pakilimas ir technikos pažanga, visuomeninių 65 I,5 | santykių tarp gamintojų ir darbininkų pasikeitimas, 66 I,5 | drauge su juo Bažnyčia, kaip ir pasaulietiškoji aplinka, 67 I,5 | labiau buvo negailestingas ir nežmoniškas, nes nepaisė 68 I,5 | nes nepaisė jokių normų ir taisyklių. Tai buvo konfliktas 69 I,5 | konfliktas tarp kapitalo ir darbo arba kaip jis vadinamas 70 I,5 | kuris buvo toks ryškus, ir tokį jis tada pavaizdavo. ~ 71 I,5 | 21, 15-17) bei „surišti ir atrišti“ žemėje dėl dangaus 72 I,5 | skelbimas tuometinėje ūkinėje ir visuomeninėje situacijoje 11. ~ 73 I,5 | situacijų – individualių ir bendruomeninių, tautinių 74 I,5 | bendruomeninių, tautinių ir tarptautinių, ir taip formuoja 75 I,5 | tautinių ir tarptautinių, ir taip formuoja savo mokymą, 76 I,5 | pasisakyti tuo klausimu ir parodyti tinkamas problemų 77 I,5 | laikais tokia Bažnyčios teisės ir pareigos koncepcija anaiptol 78 I,5 | viena skirta šiam pasauliui ir materialiam gyvenimui, kuriam 79 I,5 | tikėjimas nereikalingas, ir kita, besirūpinanti tik 80 I,5 | gyvenimu, tačiau nenušviečianti ir neformuojanti žmogaus buvimo 81 I,5 | visuomenės mokslo mokymas ir propagavimas įeina į Bažnyčios 82 I,5 | Bažnyčios evangelizavimo misiją ir sudaro esminę krikščioniškojo 83 I,5 | įtaką visuomenės gyvenimui, ir kasdienis darbas bei kova 84 I,5 | doktrina taip pat yra vienybės ir taikos pagrindas, padedantis 85 I,5 | savyje, nei priešininkuose, ir pasirinkti teisingus sprendimus. ~ 86 I,5 | reikia dabartiniam pasauliui ir kurios būtinumą esu pabrėžęs 87 I,5 | kuris gali šiandien, kaip ir Leono XIII laikais, nurodyti 88 I,5 | nurodyti teisingą kelią ir kelti didžiuosius dabartinės 89 I,5 | pasidaro nebepatikimos. Kaip ir anuomet, dabar reikia pakartoti, 90 I,5 | išspręsti „socialinio klausimo“ ir kad „nauji daiktai“ gali 91 I,5 | joje surasti erdvės tiesai ir tinkamą moralinį pagrindą. ~ 92 I,6 | nušviesti konfliktą tarp darbo ir kapitalo, Leonas XIII apibrėžė 93 I,6 | tai darbininko orumas ir tuo pačiu požiūriu darbo 94 I,6 | yra dirbančiojo nuosava ir jo paties naudai prigimties 95 I,6 | savo darbu žmogus išreiškia ir realizuoja save. Kartu darbas 96 I,6 | save. Kartu darbas turi ir visuomeninę reikšmę, turint 97 I,6 | turint omenyje jo vidinį ryšį ir su šeima, ir su bendru gėriu, 98 I,6 | vidinį ryšį ir su šeima, ir su bendru gėriu, nes „be 99 I,6 | Šią temą esu iškėlęs ir išplėtojęs enciklikoje Laborem 100 I,6 | svarbi ši tema, liudija ir tai, kad šis klausimas enciklikoje 101 I,6 | savo asmenybės išvystymui ir šeimai – nepaisant to, kokias 102 I,6 | priemonių nuosavybė, tiek ir matant didėjantį skurdą 103 I,6 | įvairiose pasaulio šalyse, net ir ten, kur pripažįstama teisė 104 I,6 | Dėl minėtų pasikeitimų ir egzistuojančio skurdo būtina 105 I,7 | XIII enciklika patvirtina ir kitas būtinas, žmogaus asmenybei 106 I,7 | reikšmę joms teikia popiežius ir kiek vietos skirta enciklikoje, 107 I,7 | kurti profesines, įmonių ir darbininkų ar pačių darbininkų 108 I,7 | priežastys, kodėl bažnyčia gina ir aprobuoja kūrimą tų draugijų, 109 I,7 | proletariatui“, aiškiai palaikomos ir teisės dirbti ribotas darbo 110 I,7 | skirtingai vertinti vaikus ir moteris 21, kai skiriama 111 I,7 | kai skiriama darbo rūšis ir jo laikas. ~Geriau suprasime 112 I,7 | kandidatų į darbą amžiaus ir lyties. „Nei teisingumas, 113 I,7 | Kiekvienoje tarp darbdavių ir darbininkų sudaromoje sutartyje 114 I,7 | abiejų rūšių, būtent, kūno ir sielos poilsį“, trunkantį 115 I,8 | laikytų atlikęs savo pareigą ir „daugiau nieko neprivalo“ 23. 116 I,8 | sąlygos. Tokia darbininkų ir darbdavių santykių koncepcija, 117 I,8 | kuri yra grynai pragmatiška ir atsiradusi dėl ryškaus individualizmo, 118 I,8 | pripažįstamas kaip asmeninis ir būtinas. Jeigu asmeninis 119 I,8 | disponuoti savo gabumais ir jėgomis, tai darbas kaip 120 I,8 | taip griežtai pakartoti ir šiandien. Deja, dar ir dabar 121 I,8 | pakartoti ir šiandien. Deja, dar ir dabar tarp darbdavių ir 122 I,8 | ir dabar tarp darbdavių ir darbininkų nuolat sudaromos 123 I,8 | higieninių sąlygų patalpose ir teisingo atlyginimo. Tai 124 I,8 | tarptautinių Deklaracijų ir Konvencijų bei valstybės 125 I,9 | kontekste, nepaisydamas to, kad ir jo laikais yra visuotinė 126 I,9 | galėtų galvoti apie dangų ir kaip pridera garbintų Viešpatį 127 I,9 | daugelį iškilmingų deklaracijų ir tarptautinių Konvencijų 30], 128 I,9 | Susirinkimo Deklaracijose ir daug kartų kartotame mano 129 I,9 | teisinės sistemos, taip pat ir išsivysčiusios pramonės 130 I,10 | santykių tarp valstybės ir piliečių koncepcija. Enciklikoje 131 I,10 | visuomeninės-ekonominės sistemos: socializmas ir liberalizmas. Socialistų 132 I,10 | tais, kurie yra turtingi ir gyvena pasiturinčiai, „apleidžiant 133 I,10 | atsižvelgtina į žemesniųjų ir vargingųjų reikalus. Turtingieji, 134 I,10 | ypač globoti darbininkiją ir ja rūpintis, nes ji daugiausia 135 I,10 | Cituotieji tekstai ir šiandien yra vertingi, ypač 136 I,10 | naujų skurdo formų, taip pat ir todėl, kad žmonių požiūriai 137 I,10 | labiau jais reikia domėtis ir rūpintis, jiems ypač reikalinga 138 I,10 | vadiname solidarumo principu ir kurio aktualumą kiekvienoje 139 I,10 | aktualumą kiekvienoje tautoje ir tarptautiniu mastu priminiau 140 I,10 | krikščioniškųjų visuomeninių ir politinių organizacijų principų. 141 I,10 | vadindamas jį – panašiai kaip ir graikų filosofijoje - „bičiuliškumu“; 142 I,11 | 11. Dar ir dar kartą skaitydami encikliką 143 I,11 | nuolatinį Bažnyčios dėmesį ir rūpinimąsi tais žmonėmis, 144 I,11 | pirmumas vargšų naudai“ ir jį esu apibūdinęs kaip „ 145 I,11 | enciklika apie varginguosius ir apie sunkias sąlygas, kuriomis 146 I,11 | daugybė žmonių vykstant naujam ir dažnai staigiam industrializacijos 147 I,11 | industrializacijos procesui. Ir šiandien įvairiose šalyse 148 I,11 | panašūs ūkinių, visuomeninių ir politinių permainų procesai 149 I,11 | pareiga rūpintis bendra gerove ir žiūrėti, kad visose visuomeninio 150 I,11 | apriboti valstybės kišimąsi ir jos instrumentalinį pobūdį, 151 I,11 | pobūdį, nes asmuo, šeima ir visuomenė yra pirmesni už 152 I,11 | yra pirmesni už valstybę, ir valstybė egzistuoja tam, 153 I,11 | išvardyti punktai, kaip ir daugelis kitų enciklikos 154 I,11 | ūkinio proceso, valstybės ir pirmiausia paties žmogaus 155 I,11 | įsisąmoninti, kad enciklikos ir apskritai viso visuomeninio 156 I,11 | visuomeninio Bažnyčios mokymo tema ir tam tikra prasme pagrindinė 157 I,11 | jį pagal savo paveikslą ir panašumą (žr. Pr 1, 26), 158 I,11 | žmogus įgyja savo darbu, yra ir tokių teisių, kurios visai 159 II,12 | apibūdinama istorinė situacija ir tie numatymai, kurie, įvykiams 160 II,12 | patvirtino 1989 metų paskutiniųjų ir 1990 metų pirmųjų mėnesių 161 II,12 | mėnesių įvykiai. Šiuos įvykius ir radikalias permainas, kurios 162 II,12 | konkretus bei pamokantis ir Leono XIII numatymų įgyvendinimas, 163 II,12 | numatymų įgyvendinimas, ir kaskart didesnį nerimą keliantys 164 II,12 | politinius, visuomeninius ir ūkinius – tos visuomeninės 165 II,12 | kaip visuomenės filosofija ir daugiau ar mažiau organizuotas 166 II,12 | viliojantis siūlymas – paprastas ir radikalus – išspręsti tuometinę 167 II,12 | proletariato padėtį – vyrų, moterų ir vaikų; antra, ne mažesnį 168 II,12 | turintys pakeisti vargingųjų ir turtingųjų padėtį, o realiai 169 II,12 | dabartines socialines žaizdas ir pasiekti lygų gėrybių bei 170 II,12 | socialinei įtampai, bet ir patiems darbininkams nenaudinga. 171 II,12 | iškreipia valstybės pareigas ir iš vidaus sukrečia valstybes“ 39. 172 II,13 | Giliau apmąstydami dabartį ir susiedami su tuo, kas buvo 173 II,13 | enciklikose Laborem exercens ir Sollicitudo rei socialis, 174 II,13 | vertina kaip paprastą elementą ir visuomenės organizmo ląstelę, 175 II,13 | savarankiško pasirinkimo ir nepriklausomai nuo jo paties 176 II,13 | prisiimtos individualios ir ypatingos atsakomybės už 177 II,13 | visuomeniniais santykiais ir tuo pat metu jis sunyksta 178 II,13 | priklausomas nuo visuomenės ir nuo tų, kurie ją kontroliuoja, 179 II,13 | sunku išlaikyti savo orumą, ir keliai į autentiškos žmonių 180 II,13 | vizija. Pagal Rerum novarum ir visą visuomeninį Bažnyčios 181 II,13 | išreiškia ne tik valstybė, bet ir įvairios tarpinės grupės, 182 II,13 | grupės, pradedant šeima ir baigiant ūkinėmis, visuomeninėmis, 183 II,13 | visuomeninėmis, politinėmis ir kultūrinėmis bendrijomis, 184 II,13 | klaidinga asmenybės prigimties ir visuomenės „subjektyvumo“ 185 II,13 | yra jo žmogiškumo viršūnė, ir joks visuomeninis mechanizmas 186 II,13 | kurioje asmenybės garbingumas ir atsakingumas yra ignoruojami. ~ 187 II,13 | racionalizmu, kuris žmogaus ir visuomenės realybę supranta 188 II,13 | intuicija, jo transcendencija ir įtampa pasaulio dalykų akivaizdoje, 189 II,14 | šaknys nulemia taip pat ir socializmui tam tikrų veiklos 190 II,14 | įvairių visuomenės grupių ir kad krikščionio pozicija 191 II,14 | pozicija turi būti ryžtinga ir logiška. Enciklika Laborem 192 II,14 | laisva nuo nedraugiškų žygių ir abišalės neapykantos, pamažu 193 II,14 | orumą, o kartu nebegerbia ir savęs; konfliktui stiprėjant, 194 II,14 | bendrą visuomenės gerovę ir stengiasi sunaikinti visa, 195 II,14 | tos epochos militarizmas ir imperializmas vykdė ir tarptautinių 196 II,14 | militarizmas ir imperializmas vykdė ir tarptautinių santykių srityje. 197 II,14 | Marksistinė klasių kova ir militarizmas turi tas pačias 198 II,14 | pačias šaknis: ateizmas ir žmogaus asmenybės niekinimas, 199 II,14 | pirmumą jėgai prieš teisingumą ir teisę. ~ 200 II,15 | nesidomėjimo ūkine sritimi ir nesikišimo į ją koncepcija. 201 II,15 | koncepcija. Be abejonės, yra ir tokių autonominių ūkio sričių, 202 II,15 | santykių vystymosi ribas ir taip sudaryti sąlygas laisvai 203 II,15 | reikalauja, kad visuomenė ir valstybė pirmiausia imtųsi 204 II,15 | garantuotų augimo pusiausvyrą ir sudarytų sąlygas visus aprūpinti 205 II,15 | bedarbiams persikvalifikuoti ir taip iš krizės paliestų 206 II,15 | besivystančias. ~Be to, visuomenė ir valstybė turi garantuoti 207 II,15 | kurio užtektų darbininkui ir jo šeimai pragyventi, be 208 II,15 | rūpintis dirbančiųjų gabumų ir talentų puoselėjimu, kad 209 II,15 | kad jie dirbtų vis geriau ir produktyviau; bet reikalingas 210 II,15 | produktyviau; bet reikalingas ir akylumas bei atitinkami 211 II,15 | būti mažiausias atlyginimas ir kokios turi būti darbo sąlygos. ~ 212 II,15 | garantuoti „žmonišką“ darbo ir poilsio laiką, taip pat 213 II,15 | poilsio laiką, taip pat ir teisę asmenybei laisvai 214 II,15 | priemonė deryboms vesti, bet ir „vieta“, kur darbininkai 215 II,15 | autentišką darbo kultūrą ir padeda darbininkams aktyviai 216 II,15 | valstybė turi prisidėti ir tiesiogiai, ir netiesiogiai. 217 II,15 | prisidėti ir tiesiogiai, ir netiesiogiai. Netiesiogiai 218 II,15 | atsirastų daugiau darbo vietų ir išteklių šaltinių. Tiesiogiai, 219 II,15 | kurie nustato darbo sąlygas, ir kiekvienu atveju garantuotų 220 II,15 | išlaikymui 45. ~Enciklika ir su ja susijęs visuomenės 221 II,15 | pasikeitimams, kurie vyko XIX ir XX amžių sandūroje. Ta įtaka 222 II,16 | reakcija prieš neteisingumą ir skriaudas, Akcija išvystė 223 II,16 | išvystė plačią profsąjunginę ir reformistinę veiklą, laisvą 224 II,16 | novarum. ~Tos reformos buvo ir laisvo visuomenės organizavimosi 225 II,16 | plėtojant liaudies švietimą ir profesinį mokymą, kuriant 226 II,16 | darbininkų dalyvavimo įmonių ir kompanijų veikloje eksperimentines 227 II,16 | rado atgarsį žmonių širdyse ir skatino veikti artimo naudai. 228 II,16 | žmonės ne iki galo suprato, ir tai buvo didelių nelaimių 229 II,17 | nepaiso tiesos, o kartu ir pareigos gerbti kitų žmonių 230 II,17 | nesidrovi niekinti Dievą ir artimą, savimeilė, kuri 231 II,17 | pripažįsta tik savo naudą ir nepaklūsta jokiems teisingumo 232 II,17 | karai, kurie sukrėtė Europą ir pasaulį tarp 1914 ir 1945 233 II,17 | Europą ir pasaulį tarp 1914 ir 1945 metų. Tų karų priežastis – 234 II,17 | priežastis – militarizmas ir agresyvus nacionalizmas 235 II,17 | pat klasių kova, vidiniai ir ideologiniai konfliktai. 236 II,17 | Be baisios neapykantos ir skriaudų krūvio, padidėjusio 237 II,17 | neteisingų tarptautinių ir vidinių santykių, nebūtų 238 II,17 | žmogaus teisės, sudaromi ir realizuojami ištisų tautų 239 II,17 | realizuojami ištisų tautų ir visuomenės grupių naikinimo 240 II,17 | Dievo. ~Tačiau neapykanta ir neteisingumas užvaldo tautas 241 II,17 | neteisingumas užvaldo tautas ir stumia jas veikti tik tada, 242 II,17 | tada, kai jas organizuojant ir įgaliojant nugali ideologija, 243 II,17 | prieš neapykantos ideologiją ir nurodė kelią, kaip vadovaujantis 244 II,17 | teisingumu pašalinti prievartą ir skriaudas. Šių baisių įvykių 245 II,17 | neteisybės vėl kursto neapykantą ir kai atsiranda naujos ideologijos, 246 II,18 | pašalina karo priežastis ir sutaiko tautas. Tuo tarpu 247 II,18 | tarpu jau daug metų Europoje ir pasaulyje esanti situacija 248 II,18 | sunaikinti jų istorinę atmintį ir pakirsti šimtametės jų kultūros 249 II,18 | turėjo palikti savo gimtinę ir yra prievarta deportuoti. ~ 250 II,18 | reikalingas ūkio vystymui viduje ir pagalbai labiausiai nuskurdintiems 251 II,18 | nuskurdintiems kraštams. Technologinė ir mokslinė pažanga, turinti 252 II,18 | karo reikalams: mokslas ir technika panaudojami vis 253 II,18 | panaudojami vis tobulesnių ir galingesnių ginklų gamybai, 254 II,18 | dokumentuose smerkiama blokų ir imperijų logika, o enciklikoje 255 II,18 | teigiama, kad ginčai ir konfliktai, kylantieji Trečiojo 256 II,18 | yra sąmoningai kurstomi ir naudojami pakenkti priešininkams. ~ 257 II,18 | ginklu, lengvai gauna karinę ir politinę paramą, ginklų 258 II,18 | politinę paramą, ginklų ir karinį parengimą, o tie, 259 II,18 | stengiasi rasti taikius ir humaniškus sprendimus, gerbdami 260 II,18 | pusių interesus, yra vieniši ir dažnai tampa priešo aukomis. 261 II,18 | karai, plinta terorizmas ir vis barbariškesnės tampa 262 II,18 | karą stumiančios logikos ir pačios koncepcijos, pagal 263 II,18 | priešą, interesų priešingybė ir karas – tai istorijos vystymosi 264 II,18 | tai istorijos vystymosi ir pažangos veiksniai 51. Sąmoningai 265 II,18 | neabejotinai bus palaužta ir „totalinio karo“ logika, 266 II,18 | totalinio karo“ logika, ir „klasių kovos“ logika. ~ 267 II,19 | didesnėje Europos dalyje ir kitose pasaulio šalyse. 268 II,19 | turėjęs grąžinti laisvę ir atstatyti tautų teises, 269 II,19 | sunaikinimų kai kuriose šalyse ir srityse stengtasi konstruktyviai 270 II,19 | komunizmas, išnaudojantis ir engiantis daugybę žmonių. 271 II,19 | mechanizmus – pinigų stabilumą ir tvirtus visuomeninius santykius – 272 II,19 | kurti geresnę ateitį sau ir savo vaikams. Tuo pat metu 273 II,19 | visuomenės gyvenimo pagrindas, ir siekia, kad jais užsiimtų 274 II,19 | visuomeninio aprūpinimo sistema ir profesinis pasirengimas, 275 II,19 | darbas nustoja būti „preke“, ir garantuoja, kad jis bus 276 II,19 | bus gerai atliktas. ~Yra ir kitų visuomeninių jėgų ir 277 II,19 | ir kitų visuomeninių jėgų ir idėjinių srovių, kurios 278 II,19 | marksizmas. Labai vertindamos ir didindamos valstybės galią, 279 II,19 | rizikuoja sunaikinti tą laisvę ir tas žmogaus asmenybės vertybes, 280 II,19 | nesėkmes, kuriant naują ir geresnę visuomenę, tuo pat 281 II,19 | kad moralė, teisė, kultūra ir religija yra vertybės ir 282 II,19 | ir religija yra vertybės ir turi turėti autonomiją, 283 II,19 | žmogų tik į ekonominę sritį ir materialinių poreikių tenkinimą. ~ 284 II,20 | dekolonizacijos procesas, ir daugelis šalių gavo arba 285 II,20 | arba atgavo nepriklausomybę ir laisvo apsisprendimo teisę. 286 II,20 | profesionaliai, sąžiningai ir teisingai valdyti valstybę, 287 II,20 | žmonių, mokančių naudingai ir atsakingai vadovauti ūkiui. 288 II,20 | mano, kad trumpesnis tautos ir valstybės kūrimo kelias 289 II,20 | galėtų būti marksizmas, ir dėl to atsiranda įvairios 290 II,20 | įsipina įvairios nacionalizmo ir militarizmo formos, senos 291 II,20 | visuomeniniu mokslu, taip pat ir marksizmo-leninizmo sąvokos. ~ 292 II,21 | suvoktos žmogaus teisės, ir tai atsispindėjo įvairiuose 293 II,21 | Tarptautiniuose dokumentuose 52 ir, galima sakyti, buvo sukurtos 294 II,21 | sukurtos naujos „tautų teisės“, ir čia labai svarus Apaštalų 295 II,21 | pabrėžta ne tik individo, bet ir tautų teisė, kartu naujai 296 II,21(52) | 291 – 296; Europos saugumo ir bendradarbiavimo Europoje 297 III,22 | galime įvertinti netikėtus ir viltingus paskutiniųjų metų 298 III,22 | 1989 metų įvykiai Vidurio ir Rytų Europoje, bet jie palietė 299 III,22 | Europoje, bet jie palietė ir platesnius geografinius 300 III,22 | Amerikos, taip pat Afrikos ir Azijos šalyse palaipsniui 301 III,22 | krašto gyvenime. Svarbus ir net lemiamas to proceso 302 III,22 | Bažnyčios veikla, ginant ir stiprinant žmogaus teises: 303 III,22 | garbę, Bažnyčia paprastai ir tvirtai skelbė, kad kiekvienas 304 III,22 | ieškoti tokių kovos būdų ir politinių sprendimų, kurie 305 III,22 | demokratijos formos, kurių nors ir trapios politinės bei visuomeninės 306 III,22 | slegia didžiulės neteisingumo ir skriaudų skolos, taip pat 307 III,22 | taip pat sugriautas ūkis ir gilūs visuomeniniai konfliktai. 308 III,22 | kartą didvyrišką, kurį tomis ir sunkiomis sąlygomis teikė 309 III,22 | krikščioniškos bendrijos ir atskiri tikintieji bei kiti 310 III,22 | atskirų šalių piliečiai, bet ir visi krikščionys bei geros 311 III,22 | galima išspręsti per dialogą ir solidarumą, o ne kova ar 312 III,23 | turėdami savo sunkaus darbo ir priespaudos patirtį, jie 313 III,23 | Bažnyčios mokslo požiūrius ir principus. ~Verta pabrėžti 314 III,23 | principus. ~Verta pabrėžti ir tą faktą, kad beveik visur 315 III,23 | kurioje naudojami tik tiesos ir teisingumo ginklai. Jeigu 316 III,23 | ieško įvairių kelių deryboms ir liudija tiesą, kreipiasi 317 III,23 | kreipiasi į priešininko sąžinę ir stengiasi pažadinti dialogui 318 III,23 | per Antrąjį pasaulinį karą ir buvo patvirtinta Jaltos 319 III,23 | sunkaus išbandymo metu, ir prašau Jo, kad tuo pavyzdžiu 320 III,23 | būtų sekama kitose vietose ir esant kitoms aplinkybėms, 321 III,24 | ūkinės sistemos nelankstumas, ir tai ne tik techninė problema, 322 III,24 | į iniciatyvą, nuosavybę ir ekonominę laisvę pažeidimo 323 III,24 | aspektu reikia vertinti ir kultūrinį bei tautinį lygį; 324 III,24 | sunyksta tautų kultūra ir moralė. Todėl kova dėl darbo 325 III,24 | sutapo su kova dėl kultūros ir tautų teisių. ~Tačiau tikroji 326 III,24 | ieškodama savo tapatybės ir gyvenimo prasmės, iš naujo 327 III,24 | savo tautų religines šaknis ir patį Kristų, kaip adekvatų 328 III,24 | atsakymą į gėrio, tiesos ir gyvenimo troškimą, glūdintį 329 III,24 | kurie sunkiomis sąlygomis ir persekiojami liko ištikimi 330 III,25 | įvykiai – tai valios dialogo ir evangelinės dvasios pergalė 331 III,25 | iš politinės arenos teisę ir moralę. Be abejonės, kova, 332 III,25 | orientacijos, santūrumo, kantrybės ir pasiaukojimo. Tam tikra 333 III,25 | ji vyko su pasitikėjimu ir tikriausiai būtų buvusi 334 III,25 | kuris yra istorijos Viešpats ir pats formuoja žmogaus sielą. 335 III,25 | savo kančias dėl tiesos ir laisvės su Kristaus kančia 336 III,25 | kuris lenkiasi blogiui, ir smurto, kuris nori nugalėti 337 III,25 | nuolatos traukia į blogį ir reikalauja atpirkimo. Šis 338 III,25 | Atpirkimo dalis, bet turi ir svarbią hermeneutinę reikšmę, 339 III,25 | atsižvelgsime į tą faktą ir asmeninės naudos nepriešpriešinsime 340 III,25 | žlugdo žmogaus iniciatyvą ir kūrybinius sugebėjimus. 341 III,25 | naudoti visas priemones, net ir prievartą ar melą, kad tik 342 III,25 | kuriančios savo autonomiją ir teises, negalima painioti 55 343 III,25 | palyginimas apie gerą sėklą ir rauges (plg. Mt 13, 24-30. 344 III,25 | kurie priklauso Šėtonui, ir kad toks teismas bus laikui 345 III,25 | iškelia save į Dievo vietą ir bando Jo kantrybę. ~Per 346 III,25 | privalo priešintis pagundoms ir blogio jėgoms. Tik istorijos 347 III,25 | teismą (plg. Mt 25, 31) ir sukurs naują dangų ir naują 348 III,25 | 31) ir sukurs naują dangų ir naują žemę (plg. 2 Pt 3, 349 III,25 | nuolat vyksta kova tarp gėrio ir blogio. ~Šventojo Rašto 350 III,25 | laike, todėl yra netobulos ir laikinos. Dievo Karalystė, 351 III,25 | malonė prasiskverbia į ją ir gaivina. Šitaip galima geriau 352 III,26 | pirmiausia palietė Rytų ir Vidurio Europos šalis, yra 353 III,26 | kuriose šalyse tarp Bažnyčios ir darbininkų judėjimo užsimezgęs 354 III,26 | geranoriškumas, skatinamas etinės ir aiškiai krikščioniškos reakcijos 355 III,26 | gerai suvokti materialistinę ir ekonominę teorijas, todėl 356 III,26 | jų troškimą teisingumo, ir norą, kad pagal visuomeninį 357 III,26 | su švietėjišku darbininkų ir geros valios žmonių judėjimu, 358 III,26 | išlaisvinti žmogaus asmenybę ir aprobuoti jos teises; šis 359 III,26 | opozicija Katalikų Bažnyčiai ir vertina ją palankiai. ~Marksizmo 360 III,26 | išvadavimas iš priespaudos ir neteisingumo, iš kurių, 361 III,26 | autentiškos išlaisvinimo teorijos ir praktikos, Bažnyčia ne tik 362 III,26 | savo visuomeninę doktriną ir apskritai mokymą apie Kristaus 363 III,26 | atpirktą žmogaus asmenį, bet ir teikia konkrečią pagalbą, 364 III,26 | pagalbą, mažinant skriaudas ir lengvinant kančias. ~Dar 365 III,26 | būti skriaudžiamųjų pusėje ir nelikti istorinių įvykių 366 III,26 | kompromisų tarp marksizmo ir krikščionybės. Dabartis, 367 III,26 | yra svarbūs tiek Vidurio ir Rytų Europai, tiek vadinamosioms 368 III,26(58)| apie krikščionišką laisvę ir išlaisvinimą Libertatis 369 III,27 | Komunizmo dominavimo metais ir dar anksčiau šalyse ir tautose 370 III,27 | metais ir dar anksčiau šalyse ir tautose susikaupė daug individualių 371 III,27 | susikaupė daug individualių ir visuomeninių neteisybių; 372 III,27 | susikaupė daug neapykantos ir skriaudų. Iškilęs pavojus, 373 III,27 | diktatūrai, jų vėl padaugės ir sukels rimtų konfliktų iki 374 III,27 | jeigu pritruks moralinių ir sąmoningų pastangų bei tiesos 375 III,27 | palinkėti, kad neapykanta ir smurtas netriumfuotų pirmiausia 376 III,27 | kurie kovoja už teisingumą, ir kad visi būtų persiėmę taikos 377 III,27 | visi būtų persiėmę taikos ir atleidimo dvasia. ~Tačiau 378 III,27 | imtis konkrečios veiklos ir kurti arba stiprinti tarptautines 379 III,27 | tarp tautų, galėtų įsikišti ir siūlyti teisingus sprendimus, 380 III,27 | siekti teisingo supratimo ir taikingos sistemos, gerbiančios 381 III,27 | sieja bendri kultūros saitai ir tūkstantmetė istorija. Reikia 382 III,27 | pastangų, kad moraliniu ir ūkiniu požiūriu būtų atstatytos 383 III,27 | Reikia kantriai materialiai ir moraliai atkurti tuos kraštus, 384 III,27 | reikalauja neatidėliojamų ir akivaizdžių rezultatų: socialinės 385 III,27 | rezultatų: socialinės gerovės ir teisingų norų patenkinimo. ~ 386 III,27 | į atsiskyrusius nuo kitų ir pavydžiai konkuruojančius 387 III,27 | savitarpio priklausomybę ir kad žmonių darbas savo prigimtimi 388 III,27 | ne jas skirti. Juk taika ir gerovė yra gėris, kuris 389 III,27 | priklauso visai žmonijai, ir negalima jomis deramai ir 390 III,27 | ir negalima jomis deramai ir nuolat naudotis, jeigu tai 391 III,27 | naudotis, jeigu tai pasiekta ir laimėta kitų žmonių ir tautų 392 III,27 | pasiekta ir laimėta kitų žmonių ir tautų lėšomis, pažeidžiant 393 III,28 | gale didžiausi sunkumai ir trūkumai yra rezultatas 394 III,28 | negalėjo pasirinkti ūkinio ir pilietinio vystymosi kelio. ~ 395 III,28 | toje pačioje istorijoje ir yra už ją atsakingos. Tačiau 396 III,28 | atsakingos. Tačiau tai naudinga ir Europai ir tarnauja jos 397 III,28 | tai naudinga ir Europai ir tarnauja jos bendrai gerovei. 398 III,28 | dvasinio nepasitenkinimo ir nevilties. ~Tačiau šie reikalai 399 III,28 | dažnai dar labiau vargsta ir skursta 59. Ūkiniam ir bendram 400 III,28 | vargsta ir skursta 59. Ūkiniam ir bendram vystymuisi būtinos 401 III,28 | apskritai pasaulyje netrūksta, ir tuo pat metu tikrinti kainų 402 III,28 | pat metu tikrinti kainų ir prioritetų skalę, kuria 403 III,28 | skalę, kuria remiasi ūkiniai ir politiniai sprendimai. Milžiniškos 404 III,28 | kiltų konfliktas tarp Rytų ir Vakarų. Tos atsargos galėtų 405 III,28 | taikiai, o paskui kontroliuoti ir mažinti ginklavimąsi taip 406 III,28 | mažinti ginklavimąsi taip pat ir Trečiojo pasaulio šalyse, 407 III,28 | kai neturtingieji – žmonės ir tautos – laikomi našta, 408 III,28 | materialinėmis gėrybėmis ir nori, kad būtų panaudoti 409 III,28 | sugebėjimai, kuriant teisingesnį ir laimingesnį pasaulį visiems. 410 III,28 | moraliniam, kultūriniam ir ūkiniam vystymuisi. ~ 411 III,29 | suprasti ne vien tik ūkine, bet ir integraline žmogiška prasme 61. 412 III,29 | šalys, bet solidariai dirbti ir konkrečiai prisidėti prie 413 III,29 | galimybė naudotis teise ir pareiga ieškoti Dievo, pažinti 414 III,29 | ieškoti Dievo, pažinti jį ir gyventi vadovaujantis tuo 415 III,29 | pažinimu 62. Totalitarinėse ir autokratinėse santvarkose 416 III,29 | principo reikia atsisakyti ir visiškai pripažinti žmogaus 417 III,29 | pasireiškiantis totalitarizmas ir autokratija dar nėra visiškai 418 III,29 | nėra visiškai nugalėti, ir net yra pavojaus, kad vėl 419 III,29 | sutelkto bendradarbiavimo ir solidarumo; b) todėl, kad 420 III,29 | žadinančios instinktus ir netramdomą norą tuojau pat 421 III,29 | poreikius, o tai trukdo pažinti ir gerbti žmogaus egzistencijos 422 III,29 | teises skelbti Evangeliją ir klausančiųjų teisę tą skelbimą 423 III,29 | teisę tą skelbimą priimti ir grįžti prie Kristaus. Jokia 424 III,29 | jei negerbiama prigimtinė ir pirmoji žmogaus teisė pažinti 425 III,29 | žmogaus teisė pažinti tiesą ir ja vadovautis gyvenime. 426 III,29 | siejasi kitos, pritaikydamos ir pagilindamos ją, būtent, 427 III,29 | ją, būtent, teisė atrasti ir priimti Jėzų Kristų, kuris 428 III,29(63)| Plg. Helsinkio Aktas ir Vienos Sutartis; Leonas 429 IV | IV. PRIVATINĖ NUOSAVYBĖ IR VISUOTINĖ GĖRYBIŲ PASKIRTIS ~ ~ 430 IV,30 | būtiną asmenybės laisvei ir jos ugdymui, Bažnyčia visą 431 IV,30 | Bažnyčia visą laiką gynė ir gina iki šios dienos. Tačiau 432 IV,30 | paskirčiai, o tai atitinka ir Jėzaus Kristaus valią, apreikštą 433 IV,30 | bendrais“, nes „Kristaus teisė ir nuomonė yra svarbesnė už 434 IV,30 | svarbesnė už žmonių teisę ir nuomonę“ 66. ~Leono XIII 435 IV,30 | laikyti ne tik savo, bet ir bendra visų žmonių nuosavybe 436 IV,30 | prasme, kad ne tik jam, bet ir kitiems tie daiktai būtų 437 IV,30 | daiktai būtų naudingi“. Ir toliau: „Privatinė nuosavybė 438 IV,30 | kiekvienam būtiną erdvę asmeninei ir šeiminei nepriklausomybei, 439 IV,30 | šeiminei nepriklausomybei, ir tenka ją vertinti kaip žmogiškosios 440 IV,30 | nuosavybė savo prigimtimi yra ir socialinio pobūdžio, kuri 441 IV,30 | enciklikose Laborem exercens ir Sollicitudo rei socialis 69. ~ 442 IV,31 | mokymą apie nuosavybės teisę ir visuotinę gėrybių paskirtį 443 IV,31 | gyvybę, tenkina jo poreikius ir yra jo teisių esmė. Pirmasis 444 IV,31 | Dievas, kuris sukūrė žemę ir žmogų, žmogui atidavė žemę, 445 IV,31 | darbu padarytų ją vaisingą ir džiaugtųsi jos vaisiais ( 446 IV,31 | narius, nieko neišskirdama ir niekam neteikdama pirmumo. 447 IV,31 | pagrindą. Savo derlingumu ir dosnumu tenkindama žmonių 448 IV,31 | per darbą savo sumanumu ir būdamas laisvas žmogus sugeba 449 IV,31 | sugeba viešpatauti žemėje ir joje gyventi. Šitokiu būdu 450 IV,31 | turėti dalį Dievo dovanos, ir privalo bendrai su jais 451 IV,31 | tie du veiksniai – darbas ir žemė; tačiau jų santykis 452 IV,31 | darbas tarsi papildė jį ir jam padėjo. Mūsų laikais 453 IV,31 | kuriančio materialines ir nematerialines gėrybes, 454 IV,31 | reiškia dirbti su kitais ir dirbti kitiems, - kitaip 455 IV,31 | pažinti gamybos galimybes ir kuo geriau žino, kokie poreikiai 456 IV,31 | dirbama, tuo vaisingesnis ir produktyvesnis yra jo darbas. ~ 457 IV,32 | 32. Tačiau yra ir kita nuosavybės forma, kuri 458 IV,32 | tai yra žinių, technikos ir sugebėjimų nuosavybė. Supramonintų 459 IV,32 | tik dėl savo naudos, bet ir tam, kad kiti galėtų tuo 460 IV,32 | kokie kitų žmonių poreikiai ir kokia gamyba geriausiai 461 IV,32 | organizavimas, jų laiko planavimas ir rūpinimasis, kas iš tikrųjų 462 IV,32 | Vadinasi, kaskart akivaizdesnis ir lemiamas disciplinuoto ir 463 IV,32 | ir lemiamas disciplinuoto ir kūrybiško žmonių darbo vaidmuo 464 IV,32 | kūrybiško žmonių darbo vaidmuo ir kaip esminė to darbo dalis – 465 IV,32 | sugebėjimas imtis iniciatyvos ir verslų 70. ~Tas procesas, 466 IV,32 | procesas, kuris konkrečiai ir aiškiai byloja apie asmenį, 467 IV,32 | krikščionybė, vertas dėmesio ir palankumo. Iš tikrųjų pagrindinis 468 IV,32 | žmogaus turtas yra žemė ir pats žmogus. Būtent, jo 469 IV,32 | Tai jo drausmingas darbas ir bendradarbiavimas su kitais 470 IV,32 | leidžia kurti vis gausesnes ir vertas pasitikėjimo darbo 471 IV,32 | turi pakeisti natūralią ir visuomeninę aplinką. Tas 472 IV,32 | pagrįstos rizikos, patikimumas ir ištikimumas tarpusavio santykiuose, 473 IV,32 | atkaklumas įgyvendinant sunkius ir skausmingus sprendimus, 474 IV,32 | įvairiopos žmogaus veiklos sričių ir panašiai kaip kiekvienoje 475 IV,32 | dabartinės visuomenės tendencijų ir tų tendencijų, kurios pasireiškė 476 IV,32 | pasireiškė visuomenėje praeityje ir net visai neseniai. Seniau 477 IV,32 | kaip aprūpinimas mašinomis, ir geri darbininkai kaip įrankiai, 478 IV,32 | organizacijoje, mokėjimas nujausti ir patenkinti kitų žmonių poreikius. ~ 479 IV,33 | Tačiau reikia numatyti ir parodyti tuos pavojus ir 480 IV,33 | ir parodyti tuos pavojus ir problemas, susijusius su 481 IV,33 | jų kūrybiniams gabumams ir ugdyti savo gabumus. Jie 482 IV,33 | negali užmegzti pažinčių ir tokių abipusių ryšių, kurie 483 IV,33 | leistų džiaugtis pripažinimu ir išryškintų jų privalumus. 484 IV,33 | dažnai paliekami nuošalyje, ir ūkis plėtojamas, galima 485 IV,33 | galvas, net jeigu tiesiog ir neriboja jau ir taip siauros 486 IV,33 | tiesiog ir neriboja jau ir taip siauros erdvės jų ūkinei 487 IV,33 | naujų prekių gamybos būdų ir poreikių patenkinimo konkurencijos, 488 IV,33 | kapitalizmo principais ir kai pasireiškia niūriausi 489 IV,33 | dirba, nėra jos savininkai ir gyvena beveik feodalinėmis 490 IV,33 | taip pat dėl menkų žinių ir sugebėjimų, nes tai neleidžia 491 IV,33 | Kai kuriuose jo rajonuose ir kai kuriose visuomenės grupėse 492 IV,33 | siekiant geriau panaudoti ir materialines atsargas, ir „ 493 IV,33 | ir materialines atsargas, ir „žmonių rezervus“. ~Dar 494 IV,33 | atsiskyrusios nuo pasaulinės rinkos ir pasitikėdamos tik savo jėgomis. 495 IV,33 | vykstantys reiškiniai būdingi ir išsivysčiusioms šalims, 496 IV,33 | nuolat kintančių gamybos būdų ir gėrybių vartojimo devalvuojami 497 IV,33 | devalvuojami jau įgyti sugebėjimai ir patikrintas profesinis pasirengimas, 498 IV,33 | nuolat kelti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie pasikeitimų. 499 IV,33 | į visuomeninį gyvenimą, ir apskritai silpniausieji 500 IV,33 | pasaulis. Tokiomis sąlygomis ir moters padėtis anaiptol