Chapter, Paragraph

 1 Intro,3|         Leoną XIII ir kitus prieš jį ir po jo buvusius popiežius
 2 Intro,3|       prieš neteisingumą ir bandė jį apriboti. ~Šios enciklikos
 3  I,4   |     trūkstant visuomeninės globos jį persekiojo bado mirties
 4  I,4   |          esmės susijusi su tiesa: ji yra labai svarbi, nes laisvė
 5  I,6   |       darbas yra „asmeninis“, nes jį atliekančioji jėga glaudžiai
 6  I,8   |         tų sutarčių sudarymą, kad ji turinti reikalauti, jog
 7  I,10  | aptariamos valstybės pareigos 32. Ji negali „rūpintis tik viena
 8  I,10  |  darbininkiją ir ja rūpintis, nes ji daugiausia skursta “ 33. ~
 9  I,10  |           Leonas XIII, vadindamas jį – panašiai kaip ir graikų
10  I,11  |        pirmumas vargšų naudai“ ir jį esu apibūdinęs kaip „specialią
11  I,11  |      Apeliuodamas į valstybę, kad ji, vadovaudamasi teisingumo
12  I,11  |         paties“ 38. Dievas sukūrė jį pagal savo paveikslą ir
13 II,12  |     turinys skatina mus svarstyti jį tuo požiūriu, kaip jame
14 II,12  |   darbininkams nenaudinga. Be to, ji labai neteisinga, nes pažeidžia
15 II,18  |          pergalės rezultatas, nes ji pašalina karo priežastis
16 II,18  |          organizavo gynybos prieš jį sistemą. Daugelis tautų,
17 II,19  |         arba vartotojų visuomenė. Ji nori suduoti smūgį marksizmui
18 III,24 |      ūkinį aktyvumą ar apibūdinti jį pagal klasinę priklausomybę.
19 III,24 |      geriau pažįstame, vertindami jį kultūros, kalbos, istorijos,
20 III,25 |    pasiaukojimo. Tam tikra prasme ji vyko su pasitikėjimu ir
21 III,25 |      nugalėti blogį, o iš tikrųjų jį didina. ~Tačiau negalima
22 III,29 |    pareiga ieškoti Dievo, pažinti jį ir gyventi vadovaujantis
23 IV,30  |         teisė nėra absoliuti, kad ji, kaip žmonių teisė, savo
24 IV,31  |            o darbas tarsi papildė jį ir jam padėjo. Mūsų laikais
25 IV,37  |           tikra prasme savo darbu jį kurti, pamiršta, kad visada
26 IV,37  | primesdamas jai savo valią, tarsi ji pati nesiformuotų ir neturėtų
27 IV,39  |       sanctuarium. Juk iš tikrųjų ji yra šventa: tai vieta, kur
28 IV,39  |          dažnų pavojų, su kuriais ji susiduria, taip pat čia
29 IV,39  |           susiduria, taip pat čia ji gali vystytis laikantis
30 IV,39  |     asmeniu ir galų gale atskiria jį nuo visuomenės ir prislegia 80. ~
31 IV,41  |          susvetimėjimo, o veikiau jį sustiprina dėl būtinų daiktų
32 IV,42  |   išsivysčiusiose šalyse, o prieš jį griežtai pasisako Bažnyčia.
33 IV,43  |          tarnauti bendram gėriui. Ji taip pat pripažįsta, jog
34 IV,43  |        skatina darbo našumą, daro jį sėkmingesnį, nors gali susilpninti
35 IV,43  |   kapitalo sąjunga“, tuo pat metu ji yra ir „asmenybių sąjunga“,
36 IV,43  |        priimtina etiniu požiūriu, ji negali būti taikos laidas
37 IV,43  |        normaliai pateisinama, kai ji tinkamu būdu ir metu duoda
38  V,48  |         tačiau tai nereiškia, kad ji toje srityje neturi jokios
39  V,49  |          neužgeso, maža to, dabar ji stiprėja ir pasireiškia
40  V,51  |       žmonių rankas, kad padarytų jį derlingą ir tobulintų savo
41 VI,53  |          koncepciją. Tai darydama ji vadovavosi tik rūpesčiu
42 VI,53  |          žmogumi ir atsakomybe už jį, kurį jai patikėjo pats
43 VI,54  |        jos ypatinga vertė ta, kad ji yra Bažnyčios Mokomosios
44 VI,54  |         ir kartu apreiškia žmogui jį patį. Toje šviesoje – ir
45 VI,55  |         sunkumų ir kliūčių. Todėl ji vis naujomis jėgomis ir
46 VI,55  |      ženklas ir apsauga“ 112, tuo ji nuo pat savo egzistavimo
47 VI,56  |     priduria: „Dėl Bažnyčios, tai ji niekados nesiliaus savo
48 VI,57  |  liudijimo veikla. Tai suvokdama, ji pirmiausia pasirenka vargšų
49 VI,59  |         prasme tiriamąjį matmenį. Ji yra lokalizuota toje vietoje,
50 VI,61  |           Pirmojo pasaulinio karo ji gynė žmogų nuo visų ekonominių
51 VI,62  |          trokšta būti pasirengusi jį pasitikti. ~Tikrų ir amžinų „
52 VI,62  |       tapo žmogumi, su Juo ir per Jį sukūrė „naują kūrinį“ (2
53 VI,62  |         šviesos ir stiprybės, kad ji galėtų lydėti žmogų žemės