Chapter, Paragraph

 1  I,4     |           forma – kapitalas, nauja darbo forma – samdomasis darbas.
 2  I,4     |       būdinga siekimas tik didinti darbo našumą ir pelną, nepaisant
 3  I,5     |        konfliktas tarp kapitalo ir darbo arba kaip jis vadinamas
 4  I,5(11) |                           Ten pat, darbo sąlygų aprašymas; antikrikščioniškos
 5  I,6     |           nušviesti konfliktą tarp darbo ir kapitalo, Leonas XIII
 6  I,6     |       orumas ir tuo pačiu požiūriu darbo garbingumas, juk dirbti –
 7  I,6     |           ko kito, kaip darbininkų darbo“ 14. Šią temą esu iškėlęs
 8  I,7     |           ir teisės dirbti ribotas darbo valandas, naudotis priklausančiu
 9  I,7     |          moteris  21, kai skiriama darbo rūšis ir jo laikas. ~Geriau
10  I,7     |            požiūriu nereguliuojamą darbo procesą, kai nenumatomos
11  I,7     |          jokios garantijos nei dėl darbo valandų, nei higieninių
12  I,7     |            teisinę galią pobūdžio „darbo santykiams“, dar tiksliau
13  I,8     |            kaip priešinga dvejopai darbo prigimčiai, darbo, kuris
14  I,8     |         dvejopai darbo prigimčiai, darbo, kuris pripažįstamas kaip
15  I,8     |    nepilnamečių įdarbinimo, moterų darbo, darbo valandų, higieninių
16  I,8     |          įdarbinimo, moterų darbo, darbo valandų, higieninių sąlygų
17  I,11    |      sveika privatinės nuosavybės, darbo, ūkinio proceso, valstybės
18 II,15    |    atlyginimas ir kokios turi būti darbo sąlygos. ~Pagaliau reikia
19 II,15    |       reikia garantuoti „žmonišką“ darbo ir poilsio laiką, taip pat
20 II,15    |           sąjungos ugdo autentišką darbo kultūrą ir padeda darbininkams
21 II,15    |            todėl atsirastų daugiau darbo vietų ir išteklių šaltinių.
22 II,15    |       autonomiją tų, kurie nustato darbo sąlygas, ir kiekvienu atveju
23 II,15(44)|            632; Kalba Tarptautinei Darbo Organizacijai (OIT) Ženevoje (
24 II,15    |          atvejais, labiau gerbiant darbo žmonių teises 46. ~
25 II,16    | svaičiojimų, artimesnę kasdieniams darbo žmonių poreikiams; šioje
26 II,19    |        principą. Palyginti didelės darbo galimybės, solidi visuomeninio
27 III,23   |         permainoms, be abejo, buvo darbo teisių pažeidimas. Negalima
28 III,23   |       vardu; turėdami savo sunkaus darbo ir priespaudos patirtį,
29 III,24   |            faktų – gimimo, meilės, darbo, mirties – požiūriu. Kiekvienos
30 III,24   |          ir moralė. Todėl kova dėl darbo apsaugos spontaniškai sutapo
31 IV,31    |        neįvertina, tai yra nesiima darbo: tik per darbą savo sumanumu
32 IV,31    |            nematerialines gėrybes, darbo reikšmė daug didesnė; kaskart
33 IV,32    |  disciplinuoto ir kūrybiško žmonių darbo vaidmuo ir kaip esminė to
34 IV,32    |          vaidmuo ir kaip esminė to darbo dalis – sugebėjimas imtis
35 IV,32    |   gausesnes ir vertas pasitikėjimo darbo bendrijas, kurios turi pakeisti
36 IV,34    |     visuomeninis aprūpinimas; gera darbo apsauga. ~
37 IV,35    |         organizacijoms, ginančioms darbo žmones ir saugančioms jų
38 IV,35    |      nuosavybė absoliučiai nulemia darbo žmogaus laisvę ir asmeninį
39 IV,38    |    pakankamai domėtųsi „visuomenės darbo ekologija“. ~Žmogus gauna
40 IV,40    |     pareiga buvo ginti pagrindines darbo teises, taip dabar naujojo
41 IV,41    |      Susvetimėjimas pasireiškia ir darbo srityje, kai jis organizuojamas
42 IV,43    |           taip pat pripažįsta, jog darbo žmonės turi teisę rūpintis
43 IV,43    |   prieštaravimų, o veikiau skatina darbo našumą, daro jį sėkmingesnį,
44 IV,43    |         šaltinis yra ne globalinis darbo ir visuomeninio turto gausinimas,
45 IV,43    |      išnaudojimas, spekuliacija ir darbo pasaulio solidarumo griovimas 87.
46  V,48    |        kuria, galėtų naudotis savo darbo vaisiais, vadinasi, turėtų
47  V,49    |           kita. Šitaip šeima tampa darbo ir solidarumo bendrija.
48  V,52    |           yra dabar žeminamų tautų darbo ir kultūros vaisius, o tai