Chapter, Paragraph

 1 Intro,3|        bet taip pat daug žadantį. Ta nežinomybė ir tos viltys
 2 Intro,3|       Bažnyčios Tradicijos srovė. Ta srovė neša „senus daiktus“,
 3  I,6   |          kokias konkrečias formas ta teisė gali įgauti. Tenka
 4  I,6   |        būtina plačiau išnagrinėti tą problemą, kuriai bus skirta
 5  I,9   |     darbininkui galimybę naudotis ta laisve 29. ~Šis aiškus tvirtinimas –
 6  I,9   |       leidžia laisvai pasinaudoti ta svarbiausia šventadienio
 7  I,11  |         permainų procesai sukelia tą patį blogį. ~Apeliuodamas
 8 II,12  |         Neįmanoma geriau parodyti tą žalą, kurią turėjo padaryti
 9 II,13  |           paklausime, iš kur kyla ta klaidinga asmenybės prigimties
10 II,13  |         Žmogus pats privalo duoti tą atsakymą, kuris yra jo žmogiškumo
11 II,15  |        XIX ir XX amžių sandūroje. Ta įtaka pasireiškė daugeliu
12 II,17  |         padariniai dar liūdnesni. Ta klaida, kaip jau minėjome,
13 II,19  |        labai rizikuoja sunaikinti tą laisvę ir tas žmogaus asmenybės
14 III,22 |      Bažnyčia dėkodamas Dievui už tą liudijimą, ne kartą didvyrišką,
15 III,23 |     principus. ~Verta pabrėžti ir tą faktą, kad beveik visur
16 III,25 |        Kuo labiau atsižvelgsime į tą faktą ir asmeninės naudos
17 III,25 |          melą, kad tik realizuotų tą tobulą visuomenę. Tada politika
18 III,29 |          santvarkos pagrindas 63. Tą principą reikia patvirtinti
19 III,29 |  Evangeliją ir klausančiųjų teisę tą skelbimą priimti ir grįžti
20 IV,30  |          teisė yra prigimtinė 65. Tą teisę, būtiną asmenybės
21 IV,30  |          XIII įpėdiniai pakartojo tą dvejopą tvirtinimą: privatinė
22 IV,30  |          Vatikano II Susirinkimas tą tradicinį mokymą dar kartą
23 IV,30  |      bendra visų žmonių nuosavybe ta prasme, kad ne tik jam,
24 IV,35  |           jos vystymosi procesą. ~Ta prasme teisingai galime
25 IV,35  |       gyvenimą 73. Kovojant prieš tą sistemą alternatyvus modelis
26 IV,35  |     tautos turi sumaniai naudotis ta proga, didelėmis pastangomis
27 IV,38  |      numatytas gėrybes, dėl kurių ta žemė jam buvo duota, bet
28 IV,38  |          sau, todėl turi vertinti tą gamtinę ir moralinę struktūrą,
29 IV,39  |      beginklių žmogiškų būtybių. ~Ta kritika yra skirta ne tiek
30 IV,39  |    žmogaus laisvės elementas. Kai ta ūkinė laisvė pasidaro savarankiška,
31 IV,41  |         Jis gali visiškai priimti tą dovaną 82. Todėl susvetimėjęs
32 IV,41  |     gamybą ir vartojimą trukdo ir tą dovaną atiduoti, ir siekti
33  V,44  |     mažumos atžvilgiu, nustumdama tą mažumą į nuošalį, engdama,
34  V,46  |  totalitarizmu. ~Bažnyčia mato ir tą pavojų, keliamą fanatizmo
35  V,48  |            turėtų akstiną atlikti tą darbą kuo geriau ir sąžiningiau.
36  V,52  |         įpėdiniai puikiai suprato tą pavojų 104. Ryšium su neseniai
37 VI,53  |        jai patikėjo pats Kristus, tą žmogų, kurio, kaip teigia
38 VI,53  |           lietė kiekvieną, ir per tą paslaptį Kristus amžiams
39 VI,53  |           mokymas. Jeigu Bažnyčia tą mokymą plėtojo pamažu ir
40 VI,54  |         tačiau jos ypatinga vertė ta, kad ji yra Bažnyčios Mokomosios
41 VI,55  |          Kotrynos Sienietės, kuri tą pačią mintį išreiškė maldoje: „
42 VI,56  |      padėtyje, negu kada nors, ir ta padėtis kasdien blogėja. ~
43 VI,59  |           žmonės, kurie stengiasi tą teisingumą įgyvendinti,
44 VI,60  |        jaučiasi yapč atsakinga už tą paskutiniąją sritį ir, kaip
45 VI,61  |        Bažnyčia liko ištikima per tą šimtą metų, praėjusių nuo
46 VI,61  | vienareikšmiai ir atvirai smerkti tą situaciją, nors žino, kad