Chapter, Paragraph

 1 Intro,3|        teikti gyvenimą, „kuriuo yra Jis pats“ (žr. Jn 14, 6). ~Šitaip
 2 Intro,3|             vertė prabilti tai, kad jis suprato savo kaip Petro
 3 Intro,3|         apie kurį Kristus sako, kad jis „panašus į šeimininką, kuris
 4  I,5   |         kapitalo ir darbo arba kaip jis vadinamas enciklikoje - „
 5  I,5   |           buvo toks ryškus, ir tokį jis tada pavaizdavo. ~Skaitant
 6  I,7   |             nei žmogiškumas, - rašo jis, - neleidžia reikalauti
 7  I,8   |  pažeidžiamas teisingumas, maža to, jis nedvejodamas ragino laikytis „
 8  I,9   |           kaip privačias problemas. Jis tvirtina, jog būtinas šventadienių
 9  I,10  |             bet – verta įsidėmėti – jis kritikuojamas tada, kai
10  I,11  |      spręsti valstybė. Atvirkščiai, jis ne kartą yra pabrėžęs, jog
11 II,12  |         visomis priemonėmis. Tačiau jis teisingai įvertino pavojų,
12 II,13  |          santykiais ir tuo pat metu jis sunyksta kaip asmenybė,
13 II,13  |       akivaizdoje, nes savo širdyje jis trokšta gėrio pilnatvės,
14 II,17  |        galinčios ištikti žmogų, kai jis nusigręžia nuo Dievo. ~Tačiau
15 II,19  |          preke“, ir garantuoja, kad jis bus gerai atliktas. ~Yra
16 III,22 |             žmonės, meldžiuosi, kad Jis laimintų visas pastangas
17 III,26 |             vyksta daugelyje šalių, jis nėra opozicija Katalikų
18 IV,31  |          joje gyventi. Šitokiu būdu jis pasisavina sau dalį žemės,
19 IV,31  |          pradžia. Tačiau aišku, kad jis negali trukdyti kitiems
20 IV,34  |     priklauso žmogui tik todėl, kad jis yra žmogus, atsižvelgiant
21 IV,37  |     pasipriešinimo iš gamtos, kurią jis veikiau terorizuoja, negu
22 IV,38  |             tiesos ir gėrio. Tačiau jis taip pat priklauso nuo visuomeninės
23 IV,39  |     aspektas ir matas. Tačiau jeigu jis suabsoliutinamas, o prekių
24 IV,41  |   pasireiškia ir darbo srityje, kai jis organizuojamas tik stengiantis
25 IV,41  |           Tai priklausys nuo to, ar jis galės vis aktyviau dalyvauti
26 IV,41  |    egzistencijos kaltininkas ir tik Jis gali visiškai priimti tą
27  V,44  |     enciklikos Rerum novarum punkte jis pristato visuomenės organizaciją,
28  V,44  |            gerbiamas tik tiek, kiek jis naudingas siekiant egoistinių
29  V,44  |   paveikslas, todėl savo prigimtimi jis yra teisių subjektas ir
30  V,49  |       rinkos. Kartais atrodo, tarsi jis egzistuotų tik kaip prekių
31  V,51  |       žmogaus širdyje, o kokiu būdu jis angažuojasi savo ateities
32  V,51  |              priklauso nuo to, kaip jis supranta save ir savo paskirtį.
33 VI,54  | evangelizacijos įrankis: kaip toks, jis kiekvienam žmogui skelbia
34 VI,55  |           bando įtikinti žmogų, kad jis yra nepriklausomas nuo visų
35 VI,56  |       aplinkoje. ~Ypač trokštu, kad jis būtų platinamas ir įgyvendinamas
36 VI,60  |   atitinkamai bendradarbiauti“ 114. Jis buvo įsitikinęs, kad šios
37 VI,60  |            svarbus šiandien ir toks jis bus ateityje. ~Antra vertus,
38 VI,62  |       Kristumi, savo Viešpačiu. Tai Jis padarė žmogų savo keliu