Chapter, Paragraph

 1 II,13 |           ateizmas. Atsiliepdamas į Dievo kvietimą, glūdintį pačioje
 2 II,13 |       subjektas negali jo pakeisti. Dievo neigimas atima iš asmenybės
 3 II,17 |              kai jis nusigręžia nuo Dievo. ~Tačiau neapykanta ir neteisingumas
 4 III,22|            įsitikinimų, turi savyje Dievo atvaizdą, todėl nusipelno
 5 III,24|             į didžiausią paslaptį – Dievo paslaptį. Visų tautų kultūros
 6 III,24|           išraus iš žmogaus širdies Dievo poreikį, bet realybė parodė,
 7 III,25|             negalima painioti 55 su Dievo Karalyste. Evangelijos palyginimas
 8 III,25|        dabar, žmogus iškelia save į Dievo vietą ir bando Jo kantrybę. ~
 9 III,25|          Kristaus auką ant Kryžiaus Dievo Karalystė nugalėjo visiems
10 III,25|         Šventojo Rašto mokymas apie Dievo Karalystę neatitrūkęs nuo
11 III,25|          yra netobulos ir laikinos. Dievo Karalystė, būdama pasaulyje,
12 III,29|        balsą, taigi į joje slypintį Dievo kvietimą. Vystymosi viršūnė –
13 III,29|            teise ir pareiga ieškoti Dievo, pažinti jį ir gyventi vadovaujantis
14 IV,31 |            Žemė neduoda vaisių, jei Dievo dovaną gavęs žmogus jos
15 IV,31 |         kitiems žmonėms turėti dalį Dievo dovanos, ir privalo bendrai
16 IV,37 |         dovana, iš pradžių gauta iš Dievo – Jo sukurtais daiktais.
17 IV,37 |         kūrybos darbe, žmogus užima Dievo vietą ir galų gale sulaukia
18 IV,37 |           juos sukūrusio neregimojo Dievo liudijimą. Dabartinė žmonija
19 IV,38 |        žmogus taip pat yra gauta iš Dievo dovana pats sau, todėl turi
20 IV,38 |        ekologija“. ~Žmogus gauna iš Dievo savo tikrąjį orumą, o kartu
21 IV,39 |              tai vieta, kur gyvybė, Dievo dovana, gali būti tinkamai
22 IV,41 |     žmonėmis ryšius, dėl kurių buvo Dievo sukurtas. Juk žmogus, laisvai
23 IV,41 |         savo galutinės paskirties – Dievo. Susvetimėjusi yra visuomenė,
24 IV,43 |             yra piktnaudžiavimas ir Dievo akivaizdoje, ir žmonių. ~
25  V,44 |       žmogus yra matomas neregimojo Dievo paveikslas, todėl savo prigimtimi
26  V,45 |      žmogaus asmenybę, kuri privalo Dievo klausyti labiau negu žmonių (
27  V,51 |            apie Atpirkimą, per kurį Dievo Sūnus išganė ir suvienijo
28 VI,55 |            žmogų“ Bažnyčia gauna iš Dievo. „Kad būtų galima pažinti
29 VI,55 | nepriklausomas nuo visų įstatymų ir Dievo, tuo pasmerkdami žmogų egoizmui,
30 VI,55 |          teikdama ir perduodama jam Dievo gyvenimą per sakramentus,
31 VI,55 |      suteikdama jo gyvenimui kryptį Dievo ir artimo meilės įsakymais,
32 VI,59 |      bendradarbiavimo galima yra ši Dievo buvimo istorijoje paslaptis –
33 VI,60 |            kartu, bendrai liudytume Dievo sukurto žmogaus garbingumą 116.
34 VI,62 |       kiekvienu atveju yra begalinė Dievo galybė, kuri teigia: „Štai