| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] iprastas 1 iprastomis 1 iprocius 1 ir 954 iracionalaus 1 irankiai 1 irankis 1 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 954 ir 234 kad 190 yra 137 savo | Ioannes Paulus PP. II Centesimus Annus IntraText - Concordances ir |
Chapter, Paragraph
501 IV,34 | 34. Atrodo, kad ir atskirose tautose, ir tarptautiniuose 502 IV,34 | kad ir atskirose tautose, ir tarptautiniuose santykiuose 503 IV,34 | priemonė panaudoti atsargas ir patenkinti poreikius. Tačiau 504 IV,34 | kurie turi perkamąją galią, ir tas atsargas, kurias galima 505 IV,34 | Vadovaujantis teisingumu ir tiesa, negalima leisti, 506 IV,34 | svarbiausi žmogaus poreikiai ir taip skurdinama žmogaus 507 IV,34 | geriau panaudoti savo gabumus ir galimybes. Už mainų lygiavertiškumo 508 IV,34 | mainų lygiavertiškumo logiką ir už įvairias su tuo susijusias 509 IV,34 | garantuoti galimybę pragyventi ir aktyviai prisidėti prie 510 IV,34 | novarum, kad žmogaus darbas ir pats žmogus nebūtų nuvertint 511 IV,34 | šeimai išlaikyti; senų žmonių ir bedarbių visuomeninis aprūpinimas; 512 IV,35 | didelės galimybės angažuotis ir kovoti už teisybę profesinėms 513 IV,35 | teisybę profesinėms sąjungoms ir kitoms dirbančiųjų organizacijoms, 514 IV,35 | ginančioms darbo žmones ir saugančioms jų asmenybę, 515 IV,35 | galimybę darbininkams aktyviai ir garbingai dalyvauti tautos 516 IV,35 | dalyvauti tautos gyvenime ir remti jos vystymosi procesą. ~ 517 IV,35 | santvarka, kurioje kapitalas ir žemės dirbimo priemonių 518 IV,35 | nulemia darbo žmogaus laisvę ir asmeninį gyvenimą 73. Kovojant 519 IV,35 | laisvas darbas, verslumas ir dalyvavimas įmonės valdyme. 520 IV,35 | reikalauja, kad visuomenė ir valstybė kontroliuotų, kaip 521 IV,35 | įmonės gerai dirba. Gali būti ir taip, jog, nepaisant gerų 522 IV,35 | bet tai neigiamai veikia ir ūkinę įmonės veiklą. Tuo 523 IV,35 | svarbiausius savo poreikius ir sudaro ypatingą grupę, tarnaujančią 524 IV,35 | visuomenei. Pelnas nėra ir vienintelis įmonės gyvenimo 525 IV,35 | dėmesį į žmogiškuosius ir moralinius veiksnius, kurie 526 IV,35 | Būtina panaikinti barjerus ir monopolijas, kurios daugeliui 527 IV,35 | bendrą vystymosi procesą, ir visiems – individams ir 528 IV,35 | ir visiems – individams ir tautoms – sudaryti sąlygas 529 IV,35 | tarptautinės bendrijos planinga ir atsakinga veikla. Stipresnės 530 IV,35 | proga, didelėmis pastangomis ir pasiaukojimu garantuoti 531 IV,35 | pasiaukojimu garantuoti politinės ir ūkinės situacijos stabilumą, 532 IV,35 | kvalifikacija, kurti kompetentingas ir savo atsakomybę suvokiančias 533 IV,35 | pasmerktų ištisas tautas badui ir nevilčiai, yra negarbinga. 534 IV,35 | sąlygomis tenka ieškoti būdų – ir tai kai kada jau daroma – 535 IV,35 | svarbiausią tautų teisę egzistuoti ir progresuoti. ~ 536 IV,36 | dėmesį į specifines problemas ir kliūtis labiausiai išsivysčiusiose 537 IV,36 | išsivysčiusiose ūkinėse struktūrose ir susijusias su būdingais 538 IV,36 | nuo jo fizinės prigimties, ir jo ūkinė veikla apsiribojo 539 IV,36 | tikrą kiekį gėrybių, bet ir patenkinti reikalavimus 540 IV,36 | reikalavimus kokybei: gaminamų ir vartojamų prekių, paslaugų, 541 IV,36 | naudojamės, natūralios aplinkos ir apskritai gyvenimo kokybei. ~ 542 IV,36 | siekimas turėti geresnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas 543 IV,36 | patogesnes gyvenimo sąlygas ir daugiau išteklių yra pagrįstas; 544 IV,36 | susijusių naujų pareigų ir pavojų. Naujų poreikių atsiradimo 545 IV,36 | Naujų poreikių atsiradimo ir jų apibrėžimo būdas vienaip 546 IV,36 | teisinga žmogaus koncepcija ir jo tikrasis gėris. Per sprendimus 547 IV,36 | Per sprendimus dėl gamybos ir vartojimo atsiskleidžia 548 IV,36 | Apibūdinant naujus poreikius ir naujus būdus juos patenkinti, 549 IV,36 | jo egzistavimo priemones ir kuri materialines priemones 550 IV,36 | kuri materialines priemones ir instinktus palenkia vidinėms 551 IV,36 | instinktus palenkia vidinėms ir dvasinėms. Jei tiesiogiai 552 IV,36 | remiamės tik jo instinktais ir įvairiais būdais ignoruojame 553 IV,36 | būdais ignoruojame laisvą ir sąmoningą jo asmenybės prigimtį, 554 IV,36 | skatinti vartotojiškus įpročius ir gyvenimo stilius, objektyviai 555 IV,36 | tiksliai atskirti naujas ir tobulesnes žmogaus poreikių 556 IV,36 | reikalingas didelis kultūrinis ir auklėjamasis darbas rengiant 557 IV,36 | pasirinkimo teise, ugdant ir gamintojų, ir ypač visuomeninės 558 IV,36 | teise, ugdant ir gamintojų, ir ypač visuomeninės informacijos 559 IV,36 | jausmą; aišku, jog čia būtina ir visuomeninės valdžios intervencija. ~ 560 IV,36 | pavyzdys, kaip dėl netinkamo ir nekontroliuojamo vartojimo 561 IV,36 | nukenčia žmogaus sveikata ir orumas, yra narkomanija. 562 IV,36 | realizuojamos vienpusiškai ir netinkamai. Narkotikai, 563 IV,36 | Narkotikai, taip pat pornografija ir kitos vartojimo formos, 564 IV,36 | vartojimo formą, santaupas ir investicijas, lemiamas dalykas 565 IV,36 | dalykas būtų tiesos, gėrio ir grožio ieškojimas bei žmonių 566 IV,36 | tokį, o ne kitokį kapitalą ir tam tikroje, o ne kitoje 567 IV,36 | išreiškiame savo moralinį ir kultūrinį pasirinkimą. Kai, 568 IV,36 | tikroms ekonominėms sąlygoms ir būtinam politiniam stabilumui, 569 IV,36 | išreiškiame žmogaus nuoširdumą ir pasitikėjimą Apvaizda, o 570 IV,37 | kuris labiau trokšta turėti ir naudotis, negu būti ir tobulėti, 571 IV,37 | turėti ir naudotis, negu būti ir tobulėti, be saiko ir netvarkingai 572 IV,37 | būti ir tobulėti, be saiko ir netvarkingai naudoja žemės 573 IV,37 | atsargas, sudarydamas pavojų ir savo gyvenimui. Beprasmiškame 574 IV,37 | sugebėjimą pertvarkyti pasaulį ir tam tikra prasme savo darbu 575 IV,37 | tarsi ji pati nesiformuotų ir neturėtų ankstesnės, Dievui 576 IV,37 | žmogus užima Dievo vietą ir galų gale sulaukia pasipriešinimo 577 IV,37 | gimsta iš žavėjimosi būtimi ir grožiu, leisdamos regimuose 578 IV,37 | įsisąmoninti savo pareigas ir uždavinius, kurie tenka 579 IV,38 | naikinimo čia tenka priminti ir tai, kad dar didesnį pavojų 580 IV,38 | tik žemę, kad ja naudotųsi ir saugotų tas iš pat pradžių 581 IV,38 | turi vertinti tą gamtinę ir moralinę struktūrą, kuri 582 IV,38 | rūpėtų asmenybės gyvenimas ir kuri pakankamai domėtųsi „ 583 IV,38 | savo tikrąjį orumą, o kartu ir sugebėjimą pakilti aukščiau 584 IV,38 | santvarkos, siekiant tiesos ir gėrio. Tačiau jis taip pat 585 IV,38 | gyvena, gauto išauklėjimo ir aplinkos. Šie elementai 586 IV,38 | Ardyti tokias struktūras ir keisti jas labiau autentiškomis 587 IV,38 | uždavinys, reikalaujantis drąsos ir kantrybės 77. ~ 588 IV,39 | 39. Pirmoji ir pagrindinė „žmogaus ekologijos“ 589 IV,39 | žmogus susiformuoja pirmąjį ir lemiamą požiūrį į tiesą 590 IV,39 | lemiamą požiūrį į tiesą ir gėrį, kur mokosi mylėti 591 IV,39 | gėrį, kur mokosi mylėti ir priimti kitų meilę, taigi 592 IV,39 | besirūpinanti santuoka, kur vyro ir moters abipusis pasiaukojimas 593 IV,39 | galimybes, suvokti savo orumą ir pasirengti savo vienintelei 594 IV,39 | pasirengti savo vienintelei ir nepakartojamai paskirčiai. 595 IV,39 | linkęs vertinti patį save ir savo gyvenimą veikiau kaip 596 IV,39 | ryšiais su kitu asmeniu ir gimdyti vaikus arba polinkis 597 IV,39 | neturėti savo nuožiūra, ir kurie konkuruoja su kitomis 598 IV,39 | gali būti tinkamai priimta ir saugoma nuo dažnų pavojų, 599 IV,39 | žudymo, negu saugoti gyvybę ir sudaryti jai tinkamas sąlygas. 600 IV,39 | suprantant demografinę problemą ir visiškai negerbiant „suinteresuotų 601 IV,39 | suinteresuotų asmenų, vyrų ir moterų, laisvo apsisprendimo“, 602 IV,39 | žmogaus veiklos aspektas ir matas. Tačiau jeigu jis 603 IV,39 | visuomeninio gyvenimo centre, ir tampa jam vieninteliu, nepaklūstančiu 604 IV,39 | priežasties reikia ieškoti ne tik ir ne tiek pačioje ūkinėje 605 IV,39 | sistema, nevertindama etikos ir religijos, susilpnėjo ir 606 IV,39 | ir religijos, susilpnėjo ir jau tenkinasi tik tuo, kad 607 IV,39 | tik tuo, kad kuria gėrybes ir teikia paslaugas 79. ~Visa 608 IV,39 | subjektas, kuris gamina ir vartoja tik tam, kad gyventų, 609 IV,39 | praranda būtiną ryšį su asmeniu ir galų gale atskiria jį nuo 610 IV,39 | atskiria jį nuo visuomenės ir prislegia 80. ~ 611 IV,40 | pareiga taip pat apginti ir garantuoti tokį visuotinį 612 IV,40 | kaip žmogiškoji aplinka ir gamtinė aplinka, kurių nepadės 613 IV,40 | naujojo kapitalizmo, valstybės ir visos visuomenės pareiga 614 IV,40 | individualius tikslus. ~Yra ir naujų rinkos apribojimų: 615 IV,40 | apribojimų: kolektyviniai ir kokybės poreikiai, kurių 616 IV,40 | dėl jų prigimties negalima ir nedera parduoti ar pirkti. 617 IV,40 | atsiduria žmogaus asmens valia ir pomėgiai, suteikiant galimybę 618 IV,40 | susidurti su kito asmens valia ir pomėgiais. Tačiau su tuo 619 IV,41 | kapitalistinę buržuazinę visuomenę ir kaltino ją, kad žmogaus 620 IV,41 | egzistencijos pagrindu tapo prekė ir pasireiškė žmonių susvetimėjimas. 621 IV,41 | neabejotinai remiasi klaidinga ir neveiksminga susvetimėjimo 622 IV,41 | iškeliant ją vienintelę gamybos ir nuosavybės santykiuose arba 623 IV,41 | rinkos santykių pozityvumą ir teisėtumą toje srityje, 624 IV,41 | dėl būtinų daiktų trūkumo ir ūkinio neproduktyvumo. ~ 625 IV,41 | marksistinė susvetimėjimo analizė ir jos supratimas yra neteisingi, 626 IV,41 | prasmės praradimu, pastebimas ir dabartinėje Vakarų visuomenėje. 627 IV,41 | susvetimėjimas pasireiškia ir vartojimo srityje, kur žmogus 628 IV,41 | įsipainiojęs į klastingų ir tariamų malonumų tinklą 629 IV,41 | kad galėtų autentiškai ir konkrečiai realizuoti savo 630 IV,41 | Susvetimėjimas pasireiškia ir darbo srityje, kai jis organizuojamas 631 IV,41 | kuo daugiau produkcijos ir gauti maksimalų pelną, nesirūpinant, 632 IV,41 | aktyviau dalyvauti autentiškoje ir draugiškoje bendrijoje, 633 IV,41 | beatodairiškos konkurencijos ir susvetimėjimo, kai darbininkas 634 IV,41 | susvetimėjimo esmė – pasikeitęs ir tikslų ir priemonių santykis: 635 IV,41 | esmė – pasikeitęs ir tikslų ir priemonių santykis: žmogus, 636 IV,41 | nei artimo asmens orumo ir didybės, neturi galimybės 637 IV,41 | išgyventi savo žmogiškumą ir užmegzti tuos solidarumo 638 IV,41 | užmegzti tuos solidarumo ir bendrumo su kitais žmonėmis 639 IV,41 | egzistencijos kaltininkas ir tik Jis gali visiškai priimti 640 IV,41 | visuomenines organizacijas, gamybą ir vartojimą trukdo ir tą dovaną 641 IV,41 | gamybą ir vartojimą trukdo ir tą dovaną atiduoti, ir siekti 642 IV,41 | trukdo ir tą dovaną atiduoti, ir siekti žmonių solidarumo. ~ 643 IV,41 | formos, kurias analizavo ir aprašė Marx. Tačiau nebuvo 644 IV,41 | tenkindami savo privačius ir antraeilius poreikius, nepastebėdami 645 IV,41 | nepastebėdami svarbiausių ir tikrų poreikių, neieškodami 646 IV,41 | daugiausia tuo, kad galėtų turėti ir vartoti, jau nepajėgia valdyti 647 IV,41 | nepajėgia valdyti savo instinktų ir aistrų ir, paklusdamas tiesai, 648 IV,41 | savo instinktų ir aistrų ir, paklusdamas tiesai, padaryti 649 IV,41 | klusnumas tiesai apie Dievą ir žmogų yra pirmoji laisvės 650 IV,41 | manipuliacijos, kai organizuotai ir atkakliai peršamos naujos 651 IV,41 | atkakliai peršamos naujos mados ir požiūriai, ir pasidaro sunku 652 IV,41 | naujos mados ir požiūriai, ir pasidaro sunku kritiškai 653 IV,42 | visuomeninės sistemos pergalę ir kad jo turi siekti tie kraštai, 654 IV,42 | kuriuose vyksta visuomenės ir ūkio pertvarka? Ar tai tas 655 IV,42 | ieškant tinkamo ūkinio ir politinio vystymosi kelio? ~ 656 IV,42 | privatinės nuosavybės pagrindinį ir pozityvų vaidmenį, taip 657 IV,42 | integralinei žmogaus laisvei ir laikoma ypatingu matu tos 658 IV,42 | kuri pirmiausia yra etinio ir religinio pobūdžio, tai 659 IV,42 | koncepcija pralaimėjo, bet, kaip ir anksčiau, pasitaiko išnaudojimo 660 IV,42 | Bažnyčia. Daugybė žmonių kaip ir anksčiau gyvena labai skurdžiai 661 IV,42 | labai skurdžiai materialiniu ir moraliniu požiūriu. Žlugus 662 IV,42 | kliūčių, neleidusi veiksmingai ir realiai spręsti tų problemų, 663 IV,43 | nesiūlo jokių modelių. Realūs ir tikrai veiksmingi modeliai 664 IV,43 | visais ūkiniais, politiniais ir kultūriniais aspektais 84. 665 IV,43 | pripažįsta pozityvų rinkos ir verslų pobūdį, bet kartu 666 IV,43 | teisę rūpintis savo orumu ir ieškoti galimybių dalyvauti 667 IV,43 | įmonės veiklos srityse, kad ir dirbdami kartu su kitais, 668 IV,43 | dirbdami kartu su kitais, ir kitų vadovaujami, tam tikra 669 IV,43 | vadovaudamiesi savo protu ir laisve. ~Integralinis asmenybės 670 IV,43 | sąjunga“, tuo pat metu ji yra ir „asmenybių sąjunga“, kurioje 671 IV,43 | kurioje įvairiais būdais ir įvairiose srityse yra atsakingi 672 IV,43 | įvairiose srityse yra atsakingi ir tie, kurie įdeda būtiną 673 IV,43 | įmonės veiklai kapitalą, kaip ir ties, kurie prie tos veiklos 674 IV,43 | tikslams pasiekti reikalingas ir aktyvus darbininkų profsąjungų 675 IV,43 | išlaisvinti žmogaus asmenybę ir sudaryti sąlygas jam kilti 676 IV,43 | arba privačios nuosavybės ir visuotinės gėrybių paskirties. 677 IV,43 | paskirties. Žmogus savo protu ir būdamas laisvas realizuoja 678 IV,43 | laisvas realizuoja pats save ir kartu šio pasaulio dalykus 679 IV,43 | dalykus vertina kaip daiktus ir įrankius ir juos pasisavina. 680 IV,43 | kaip daiktus ir įrankius ir juos pasisavina. Šioje veikloje 681 IV,43 | glūdi teisių į iniciatyvą ir privačią nuosavybę pagrindai. 682 IV,43 | sau pačiam, bet kitiems, ir su kitais; veikdamas kartu, 683 IV,43 | kiekvienas dalyvauja kito darbe ir prisideda prie kito gerovės. 684 IV,43 | priklauso, pagaliau tautos ir visos žmonijos 86. Be to, 685 IV,43 | yra ne globalinis darbo ir visuomeninio turto gausinimas, 686 IV,43 | išnaudojimas, spekuliacija ir darbo pasaulio solidarumo 687 IV,43 | negali būti pateisinta, ir tai yra piktnaudžiavimas 688 IV,43 | tai yra piktnaudžiavimas ir Dievo akivaizdoje, ir žmonių. ~ 689 IV,43 | piktnaudžiavimas ir Dievo akivaizdoje, ir žmonių. ~Pareiga pačiam 690 IV,43 | uždirbti sau duoną suteikia ir teisę į darbą. Visuomenė, 691 IV,43 | nesuinteresuotai aukodamasi, taip ir nuosavybė yra normaliai 692 IV,43 | pateisinama, kai ji tinkamu būdu ir metu duoda galimybę visuotiniam 693 IV,43 | galimybę visuotiniam darbui ir žmogiškam tobulėjimui. ~ ~ 694 V | V. VALSTYBĖ IR KULTŪRA ~ ~ 695 V,44 | normaliai žmonių veiklai – ir dvasinei, ir materialinei, 696 V,44 | žmonių veiklai – ir dvasinei, ir materialinei, nes viena 697 V,44 | materialinei, nes viena ir antra yra būtina, - plėtoti 698 V,44 | įstatymų leidimo, vykdomosios ir teisingumo, - o anais laikais 699 V,44 | vertintų kitos valdžios ir kitos kompetentingos organizacijos, 700 V,44 | tapatybę, tai negalioja ir jokie teisiniai principai, 701 V,44 | triumfuoja valdžios jėga ir kiekvienas stengiasi maksimaliai 702 V,44 | primesdamas savo požiūrius ir nekreipdamas dėmesio į kitų 703 V,44 | jis yra teisių subjektas ir tų teisių niekas negali 704 V,45 | 45. Totalitarizmo kultūra ir praktika taip pat neigia 705 V,45 | Bažnyčią. Valstybė, taip pat ir partija, manančios, kad 706 V,45 | įgyvendinti absoliutų gėrį ir kurios save iškelia aukščiau 707 V,45 | kitokio, objektyvaus gėrio ir blogio kriterijaus, negu 708 V,45 | padaryti ją priklausomą ir paversti savo ideologiniu 709 V,45 | šeimą, religines bendrijas ir atskirus asmenis. Gindama 710 V,45 | visuomenines organizacijas ir tautas, nes jos visos turi 711 V,45 | teisę į savo autonomiją ir suverenumą. ~ 712 V,46 | dalyvauti politinėje veikloje, ir pavaldiniams laiduoja galimybę 713 V,46 | laiduoja galimybę rinkti ir kontroliuoti savo vadovus, 714 V,46 | tik teisinėje valstybėje ir besiremianti teisinga žmogaus 715 V,46 | atskiros asmenybės, auklėjamos ir formuojamos tikrųjų idealų 716 V,46 | formuojamos tikrųjų idealų dvasia, ir visuomenės „subjektai“, 717 V,46 | tvirtinti, jog filosofija ir pažiūros, atitinkančios 718 V,46 | formas, yra agnosticizmas ir skeptiškasis reliatyvizmas, 719 V,46 | įsitikinę, jog žino tiesą ir ryžtingai jos siekia, demokratiniu 720 V,46 | politinės veiklos vadovas ir suteiktų jai kryptį, lengva 721 V,46 | lengva manipuliuoti idėjomis ir įsitikinimais dėl tų tikslų, 722 V,46 | totalitarizmu. ~Bažnyčia mato ir tą pavojų, keliamą fanatizmo 723 V,46 | primesti kitiems savo tiesos ir gėrio koncepciją. Krikščioniškoji 724 V,46 | visuomeninę-politinę tikrovę, ir pripažįsta, kad žmogaus 725 V,46 | akivaizdžių ar slaptų aistrų ir sąlygų auka. Krikščionis 726 V,46 | laisvę (plg. Jn 8, 31-32) ir tarnauja jai pagal savo 727 V,46 | jai pagal savo prigimtį ir pašaukimą, dovanodamas kitiems 728 V,46 | esančią konkrečiame gyvenime ir atskirų asmenų bei tautų 729 V,46 | asmenų bei tautų kultūroje ir nuolat patvirtina tai, ką 730 V,46 | ką pažino tikėjimo dėka ir pasikliaudamas protu 95. ~ 731 V,47 | totalitarinių santvarkų ir vadinamųjų „tautinio saugumo“ 732 V,47 | rūpinimusi žmogaus teisėmis ir jų gynimu. Taigi tautos, 733 V,47 | sistemas, turi padėti tikrus ir tvirtus pagrindus demokratijai, 734 V,47 | gyventi darnioje šeimoje ir tokioje moralinėje aplinkoje, 735 V,47 | ugdymui; teisė lavinti protą ir pažinti laisvę ieškant tiesos 736 V,47 | pažinti laisvę ieškant tiesos ir suvokiant ją, teisė dirbti 737 V,47 | dirbti gerinant žemės gėrybes ir ieškant priemonių, kaip 738 V,47 | kaip prasimaitinti pačiam ir išlaikyt savo artimuosius; 739 V,47 | laisvai kurti šeimą, gimdyti ir auklėti vaikus, jaučiant 740 V,47 | gyventi pagal savo tikėjimą ir transcendentinį asmenybės 741 V,47 | transcendentinį asmenybės orumą 97. ~Ir tose šalyse, kur tvarkomasi 742 V,47 | keliančiais abortais, bet ir su įvairiais demokratinių 743 V,47 | vadovaujantis teisingumo ir moralės kriterijais, o veikiau 744 V,47 | ilgainiui sukelia bodėjimąsi ir apatiją, todėl susilpnėja 745 V,47 | politinis angažavimasis ir pilietiškumas tų žmonių, 746 V,47 | kurie jaučiasi įskaudinti ir apgauti. Todėl rečiau privati 747 V,47 | reikalauja jas įvertinti ir sutaikyti, laikantis teisingos 748 V,47 | teisingos vertybių hierarchijos ir galutinai atsiskaitant, 749 V,47 | tinkamai suvokiant asmens orumą ir teises 98. ~Bažnyčia gerbia 750 V,47 | teisingą demokratinę tvarką ir neremia vienokio ar kitokio 751 V,48 | institucinėje, teisinėje ir politinėje tuštumoje. Priešingai, 752 V,48 | garantuojama individuali laisvė ir privati nuosavybė, be to, 753 V,48 | be to, pinigų stabilumas ir gerai veikiančios viešosios 754 V,48 | kad žmogus, kuris dirba ir kuria, galėtų naudotis savo 755 V,48 | atlikti tą darbą kuo geriau ir sąžiningiau. Saugumo pojūčio 756 V,48 | didžiausių kliūčių ūkiui plėtoti ir tvarkai palaikyti. ~Kita 757 V,48 | žmonių teises ūkinėje srityje ir jomis vadovautis, tačiau 758 V,48 | valstybei, o atskiriems žmonėms ir įvairioms grupėms bei sąjungoms, 759 V,48 | visame ūkiniame gyvenime ir nevaržydama laisvos individų 760 V,48 | Tačiau be vystymosi derinimo ir vadovavimo jam, išskirtiniais 761 V,48 | kad iš minėtųjų sektorių ir įmonių organizacijų visam 762 V,48 | kompetencijos, pakenkiant ir ūkinei, ir pilietinei laisvei. ~ 763 V,48 | kompetencijos, pakenkiant ir ūkinei, ir pilietinei laisvei. ~Pastaraisiais 764 V,48 | poreikių, išspręsti neturto ir žmogui nederamo skurdo problemą. 765 V,48 | problemą. Tačiau neišvengta ir perdėjimų bei piktnaudžiavimų, 766 V,48 | susilaukė griežtos kritikos ir buvo praminta „globos valstybe“. 767 V,48 | Globos valstybės neveiklumas ir trūkumai kyla dėl neteisingai 768 V,48 | valstybei būdingų uždavinių. Ir toje srityje turi būti laikomasi 769 V,48 | visuomenės vidinį gyvenimą ir menkinti jos kompetenciją, 770 V,48 | remti ją esant būtinybei ir padėti derinti jos veiklą 771 V,48 | Tiesiogiai kišantis ir atleidžiant visuomenę nuo 772 V,48 | atrodo, jog geriau žino ir gali kaip geriau patenkinti 773 V,48 | tas, kuris yra arčiau jų ir kuris labiau panašus į varguolį. 774 V,48 | sergančių žmonių padėtį ir apie daugelį kitų asmenų, 775 V,48 | tik gydys, bet nuoširdžiai ir broliškai parems. ~ 776 V,49 | vargšui, nežemindama jo ir nedarydama globos objektu, 777 V,49 | maža to, dabar ji stiprėja ir pasireiškia įvairiais viltį 778 V,49 | Bažnyčia ją remia, plėtoja ir visus skatina remti šią 779 V,49 | skatina remti šią iniciatyvą ir prie jos prisidėti. ~Norint 780 V,49 | būdą, reikia solidarumo ir meilės. To solidarumo pradžia 781 V,49 | Šitaip šeima tampa darbo ir solidarumo bendrija. Tačiau 782 V,49 | būtinos paramos iš valstybės ir negali vykdyti savo pasiryžimo. 783 V,49 | tiesiogiai rūpinasi šeima ir padeda jai lėšomis ir veiksmingomis 784 V,49 | šeima ir padeda jai lėšomis ir veiksmingomis priemonėmis 785 V,49 | priemonėmis vaikų auklėjimui ir pagyvenusių žmonių globai, 786 V,49 | nereikėtų atskirti jų nuo šeimos ir taip stiprinti ryšius tarp 787 V,49 | Ne tik šeima, bet ir kitos visuomeninės bendrijos 788 V,49 | atlieka svarbų vaidmenį ir išjudina tam tikrą solidarumo 789 V,49 | tikros asmenų bendrijos ir stiprina visuomenę, saugodamos 790 V,49 | kaip masinis anonimiškumas ir beasmeniškumas, deja, dar 791 V,49 | Žmogaus asmenybė tobulėja ir „subjektų visuomenė“ auga 792 V,49 | dviejų polių – valstybės ir rinkos. Kartais atrodo, 793 V,49 | tik kaip prekių gamintojas ir pirkėjas arba kaip valstybės 794 V,49 | kuriai privalo tarnauti rinka ir valstybė. Žmogus pirmiausia 795 V,49 | ja vadovautis gyvendamas ir ją stiprinti per dialogą, 796 V,49 | kuris vyksta tarp senosios ir būsimosios kartų 102. ~ 797 V,50 | 50. Tas atviras ir kiekvienoje kartoje atsinaujinantis 798 V,50 | patikrina jas savo gyvenime ir nustato jų egzistencinį 799 V,50 | vertybes, suaktualindamas ir suteikdamas joms asmeninį 800 V,50 | vertinga, nuo veidmainystės ir klaidų bei pasenusių formų, 801 V,50 | proga tenka priminti, kad ir evangelizacija įsijungia 802 V,50 | tiesos siekimą, ją apvalydama ir praturtindama 103. Tačiau 803 V,50 | kultūra užsisklendžia savyje ir yra linkusi griežtai laikytis 804 V,50 | nesutinka ką nors keisti ir netikslina tiesos apie žmogų, 805 V,50 | tai jai gresia silpnėjimas ir smukimas. ~ 806 V,51 | tikroje apibrėžtoje kultūroje, ir jos veikia viena kitą. Iš 807 V,51 | parodo sumanumą, pasaulio ir žmonių pažinimą. Į šią veiklą 808 V,51 | pažinimą. Į šią veiklą įeina ir asmeninis pasišventimas, 809 V,51 | susivaldyti, solidarumas ir darbas bendram gėriui. Todėl 810 V,51 | bendram gėriui. Todėl pirmasis ir svarbiausias yra tas darbas, 811 V,51 | kaip jis supranta save ir savo paskirtį. Kaip tik 812 V,51 | sričiai priklauso specifinis ir esminis Bažnyčios indėlis 813 V,51 | plėtoti taikos kultūrą, ir priešinasi toms, kurioms 814 V,51 | nepaisoma jo iniciatyvos ir laisvės vaidmens, o jo didybe 815 V,51 | laikoma sugebėjimas kovoti ir kariauti. Bažnyčia tam pasitarnauja 816 V,51 | kad padarytų jį derlingą ir tobulintų savo darbu, taip 817 V,51 | kurį Dievo Sūnus išganė ir suvienijo visus žmones, 818 V,51 | veiklų angažavimąsi broliams ir reikalauja visų žmonių bendradarbiavimo. ~ 819 V,51 | Mt 25, 31-46)! Dėmesingas ir nuoširdus rūpinimasis į 820 V,51 | artimu dabar yra lengvesnis ir dėl naujų informacijos priemonių, 821 V,51 | kurios žmones suartino, ir šiandien tai ypač svarbu, 822 V,51 | prieinamos net vidutinėms ir mažoms valstybėms, ir vis 823 V,51 | vidutinėms ir mažoms valstybėms, ir vis glaudesnių ryšių tarp 824 V,52 | Popiežius Benediktas XV ir jo įpėdiniai puikiai suprato 825 V,52 | gyvybę, kuris moko žudyti ir taip pat griauna gyvenimą 826 V,52 | kuris palieka skriaudas ir neapykantą, ir dar labiau 827 V,52 | skriaudas ir neapykantą, ir dar labiau apsunkina karo 828 V,52 | kad panaši pažanga įvyktų ir tarptautiniu mastu. Galų 829 V,52 | karo priežastys yra tikros ir rimtos: patirtas neteisingumas, 830 V,52 | teisingais siekimais, skurdas ir išnaudojimas, kuris veda 831 V,52(104)| skirta visiems katalikams ir visam pasauliui (1938 rugsėjo 832 V,52 | išvengta karo, taip yra ir bendra atsakomybė remti 833 V,52 | atskirose valstybėse galima ir reikia kurti visuomeninę 834 V,52 | atitinkama intervencija ir tarptautinėje srityje. Todėl 835 V,52 | abipusis supratimas, pažinimas ir sąžinės jautrumas. Reikia 836 V,52 | skirtų dalį turimų pajamų ir valdžios 106. ~Dėl to įprastas 837 V,52 | norint riboti gamtos išteklių ir žmonių resursų eikvojimą, 838 V,52 | jų pakaktų visoms tautoms ir visiems žmonėms žemėje. 839 V,52 | naujas materialines gėrybes ir dvasines vertybes, kurios 840 V,52 | dabar žeminamų tautų darbo ir kultūros vaisius, o tai 841 VI,53 | dalyko imamės su pasitikėjimu ir pilna savo teise (…), tylėdami 842 VI,53 | didėja socialinė problema, ir darė tai anaiptol ne todėl, 843 VI,53 | vadovavosi tik rūpesčiu žmogumi ir atsakomybe už jį, kurį jai 844 VI,53 | bet realus, „konkretus“ ir „istorijos“ žmogus, t. y. 845 VI,53 | Paslaptis lietė kiekvieną, ir per tą paslaptį Kristus 846 VI,53 | nuolat veda per Įsikūnijimo ir Atpirkimo Paslaptis“ 109. ~ 847 VI,53 | tą mokymą plėtojo pamažu ir sistemingai, ypač pradedant 848 VI,53 | savo konkrečia nusidėjėlio ir teisiojo realybe. ~ 849 VI,54 | dabar ypač domisi žmogumi ir jo sudėtingais santykiais, 850 VI,54 | visuomenėms. Humanistiniai mokslai ir filosofija padeda išaiškinti, 851 VI,54 | žmogaus vaidmuo visuomenėje, ir padeda jam geriau suprasti 852 VI,54 | jam tikrąją jo tapatybę, ir kaip tik iš jos išauga visuomeninis 853 VI,54 | pasinaudodamas filosofijos ir gamtos mokslo laimėjimais, 854 VI,54 | evangelizacijos dalis, panašiai kaip ir daugelis kitų to pobūdžio 855 VI,54 | kiekvienam žmogui skelbia Dievą ir išganymo paslaptį Kristuje 856 VI,54 | išganymo paslaptį Kristuje ir kartu apreiškia žmogui jį 857 VI,54 | jį patį. Toje šviesoje – ir tik toje – sprendžiamos 858 VI,54 | ypač „proletariato“, šeima ir auklėjimas, valstybės pareigos, 859 VI,54 | valstybės pareigos, tautinės ir tarptautinės visuomeninės 860 VI,54 | gyvenimas, kultūra, karas ir taika, pagarba gyvybei nuo 861 VI,55 | žmonių gyvenimo problemas ir tas problemas spręsdami, 862 VI,55 | pabrėžti, kad tai lygiai svarbu ir dėl „ateistinio“ sprendimo, 863 VI,55 | būtent, dvasinį matmenį, ir permisyvinių bei vartotojiškų 864 VI,55 | nepriklausomas nuo visų įstatymų ir Dievo, tuo pasmerkdami žmogų 865 VI,55 | kuris kenkia jam pačiam ir kitiems. ~Skelbdama žmogui 866 VI,55 | Dieviškąjį išganymą, teikdama ir perduodama jam Dievo gyvenimą 867 VI,55 | jo gyvenimui kryptį Dievo ir artimo meilės įsakymais, 868 VI,55 | liautis vykdyti savo religinės ir transcendentinės misijos 869 VI,55 | veikloje yra daug sunkumų ir kliūčių. Todėl ji vis naujomis 870 VI,55 | ji vis naujomis jėgomis ir naujais metodais imasi evangelizacijos, 871 VI,55 | žmogaus vystymasis. Taip pat ir šiandien, trečiojo tūkstantmečio 872 VI,55 | transcendentinio žmogaus asmens ženklas ir apsauga“ 112, tuo ji nuo 873 VI,56 | stengėsi studijuoti, stiprinti ir platinti krikščioniškąjį 874 VI,56 | Šiam darbui reikalingas ir vietinių Bažnyčių bendradarbiavimas, 875 VI,56 | paskatintų studijuoti, platinti ir pritaikyti visuomeninį Bažnyčios 876 VI,56 | kad jis būtų platinamas ir įgyvendinamas kraštuose, 877 VI,56 | sunkumais. Gresia pavojus ir Vakarų kraštams, kurie, 878 VI,56 | padėtyje, negu kada nors, ir ta padėtis kasdien blogėja. ~ 879 VI,56 | problemos sprendimo principus ir nurodymus, atkakliai reikalauja: „ 880 VI,56 | teatlieka savo pareigą ir tai neatidėliodamas, kad 881 VI,56 | dar labiau nepagydoma“. Ir čia pat priduria: „Dėl Bažnyčios, 882 VI,57 | pirmiausia kaip veiklos pagrindas ir skatinimas veikti. Tų nurodymų 883 VI,57 | kilmės žmonės gali taikiai ir draugiškai gyventi. Per 884 VI,57 | vienuoliai dirbo žemę, vienuoliai ir vienuolės steigė ligonines 885 VI,57 | vienuolės steigė ligonines ir prieglaudas vargšams, religinių 886 VI,57 | bei įvairių luomų vyrai ir moterys teikė pagalbą varguoliams 887 VI,57 | teikė pagalbą varguoliams ir visuomenės paniekintiesiems, 888 VI,57 | patikimesni ne dėl glaustumo ir vidinės logikos, o dėl liudijimo 889 VI,57 | pasirenka vargšų reikalus, ir tas pasirinkimas nėra išimtinis 890 VI,57 | pasirinkimas nėra išimtinis ir nediskriminuoja kitų grupių. 891 VI,57 | daug ne tik ekonominio bet ir kultūrinio bei religinio 892 VI,57 | Bažnyčios veiklai vadovaujanti ir sudaranti nuolatinę jos 893 VI,57 | kur, nepaisant ekonominės ir techninės pažangos, tebėra 894 VI,57 | už visuomenės ribų, seni ir ligoti žmonės, vartojimo 895 VI,57 | žmonės, vartojimo aukos ir – dar labiau – daugybė pabėgėlių 896 VI,57 | labiau – daugybė pabėgėlių ir emigrantų; besivystančiuose 897 VI,58 | galima drąsiai rizikuoti ir vykdyti permainas, kurios 898 VI,58 | įsijungti į civilizacijos ir ūkinio vystymosi procesą 899 VI,58 | pasaulyje gaminama gausiai, bet ir keičiant gyvenimo stilių, 900 VI,58 | gyvenimo stilių, gamybos ir vartojimo modelius, stiprinant 901 VI,58 | pasidaręs ūkis, susikurtų ir sėkmingai veiktų tarptautiniai 902 VI,58 | tarptautiniai kontrolės ir vadovavimo organai, kurių 903 VI,58 | Atskiros valstybės, nors ir labai galingos, jau nepajėgia 904 VI,58 | valstybių bendradarbiavimas ir visos didžiosios žmonijos 905 VI,58 | rezultatus, skirtų tinkamą dėmesį ir toms tautoms bei šalims, 906 VI,58 | skaudžiai kenčia dėl trūkumų ir labiausiai reikalingos pagalbos, 907 VI,59 | įsiviešpatautų teisingumas ir kad žmonės, kurie stengiasi 908 VI,59 | kurią teikia Dievas. Dėl jos ir dėl laisvo žmonių bendradarbiavimo 909 VI,59 | tikėjimo šviesa apšviestų juos ir jie taptų žmoniškesni. Juk 910 VI,59 | padeda rasti sprendimus, bet ir parengia žmogų iškentėti 911 VI,59 | kančią taip, kad nepražūtų ir nepamirštų savo garbingumo 912 VI,59 | nepamirštų savo garbingumo ir pašaukimo. ~Būdingas Bažnyčios 913 VI,59 | geriau įjungta į įvairų ir nuolat kintantį visuomeninį, 914 VI,59 | kintantį visuomeninį, ūkinį ir politinį kontekstą vienintelė 915 VI,59 | žmogumi, perima jų laimėjimus ir nurodo didesnes perspektyvas 916 VI,59 | žmogaus asmenybei, pažintai ir pamiltai jos pašaukimo pilnatvėje. ~ 917 VI,59 | prisiminti savo praktinį ir tam tikra prasme tiriamąjį 918 VI,59 | krikščioniškas gyvenimas ir sąžinė su pasaulio gyvenimu, 919 VI,59 | sąžinė su pasaulio gyvenimu, ir pasireiškia atskirų individų, 920 VI,59 | individų, šeimos, kultūros ir visuomenės, politikos ir 921 VI,59 | ir visuomenės, politikos ir valstybės veikėjų pastangomis: 922 VI,59 | doktrinai istorinę formą ir ją pritaikyti. ~ 923 VI,60 | apskritai, kuriuos tai liečia ir kurie to siekia, privalo 924 VI,60 | iš priežasčių, dėl kurių ir Jonas XXIII savo encikliką 925 VI,60 | ideologijos, ypač liberalizmas ir marksizmas, atmetė tokį 926 VI,60 | įsisąmonina, jog svarbių tautinių ir tarptautinių klausimų sprendimas 927 VI,60 | keisti mąstymo būdą, elgesį ir struktūras. Bažnyčia jaučiasi 928 VI,60 | už tą paskutiniąją sritį ir, kaip parašiau enciklikoje 929 VI,60 | krikščioniškąsias Bažnyčias ir didžiųjų pasaulio religijų 930 VI,60 | vaidmuo, sudarant tvirtą taiką ir kuriant žmogaus vertą visuomenę, 931 VI,60 | visuomenę, yra svarbus šiandien ir toks jis bus ateityje. ~ 932 VI,60 | reikia tikėtis, kad dialogui ir bendradarbiavimui bus pasiruošę 933 VI,60 | žmonės, ypač tie asmenys ir grupės, kurie konkrečiai 934 VI,60 | atsakingi už politinius, ūkinius ir visuomeninius reikalus tiek 935 VI,61 | žmogų nuo visų ekonominių ir despotiškų totalitarinių 936 VI,61 | viešpatauja bendradarbiavimas ir solidarumas. Taip pat nuolat 937 VI,61 | reikia ne tik tų gėrybių, bet ir dvasinių bei religinių vertybių. 938 VI,61 | besivystančių šalių skurdą, ir dar šiandien velka „beveik 939 VI,61 | įpareigota vienareikšmiai ir atvirai smerkti tą situaciją, 940 VI,61 | reikalavimas ne visuomet ir ne visų bus palankiai priimtas. ~ 941 VI,61 | paskelbimo Bažnyčia kaip ir anksčiau stovi „naujų daiktų“ 942 VI,61 | anksčiau stovi „naujų daiktų“ ir naujų kvietimų akivaizdoje. 943 VI,62 | rūpintis ateitimi. Kaip ir Rerum novarum, ši enciklika 944 VI,62 | slenksčio naujo šimtmečio ir, Dievui padedant, trokšta 945 VI,62 | pasirengusi jį pasitikti. ~Tikrų ir amžinų „naujų daiktų“ šaltinis 946 VI,62 | Dievas tapo žmogumi, su Juo ir per Jį sukūrė „naują kūrinį“ ( 947 VI,62 | suteikė savo Bažnyčiai šviesos ir stiprybės, kad ji galėtų 948 VI,62 | amžinąją paskirtį. Taip pat ir trečiajame tūkstantmetyje 949 VI,62 | Bažnyčia liks tam ištikima, ir žmogus bus jos kelias. Bažnyčia 950 VI,62 | padarė žmogų savo keliu ir veda žmogų net ir tada, 951 VI,62 | keliu ir veda žmogų net ir tada, kai šis to nesupranta. ~ 952 VI,62 | Kristaus Jo kelyje į žmones ir su žmonėmis ir eina pirma 953 VI,62 | į žmones ir su žmonėmis ir eina pirma Bažnyčios maldingoje 954 VI,62 | ištikima Tam, kuris buvo, yra ir bus tas pats per amžius (